Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2018-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-332/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
1A-231-332/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07286-18
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
I. Ž., ir D
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-744/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07286-18Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.1; 1.1.7.2.5; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.14; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės ir Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,nuteistajai I. Ž. ir jos gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir ji nubausta laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 12 d. 16.46 val. iki 2018 m. vasario 14 d. 15.50 val.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. Ž., tačiau šioje dalyje nuosprendis neskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ž. nuteista už tai, kad kartu su D. Ž., įsibraudami į patalpą, panaudodami fizinį bei psichinį smurtą, užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. vasario 11d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai grupėje, I. Ž. per durų ir staktos tarpą pagaliu atkabinus iš vidaus kabliu užkabintas duris ir tokiu būdu įsibrovus į J. P. priklausantį gyvenamąjį namą, I. Ž. reikalaujant kambaryje sėdinčio J. P. atiduoti pinigus, ištraukiant iš spintelės stalčiaus J. P. priklausančius 10 eurų kupiūrą ir cigarečių pakelį ,,LD“ 2 eurų vertės, toliau reikalaujant daugiau pinigų bei smogus kumščiu du kartus į veido sritį bei mediniu pagaliu nemažiau 6 kartų į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarant J. P. kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimus nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties išnirimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, iš J. P. striukės viršutinės kišenės ištraukus 6 eurus 10 centų, nukentėjusiajam bandant priešintis, D. Ž. vieną kartą kumščiu smogus pastarajam į krūtinės sritį bei trenkiant veidu į sieną, tokiu būdu padarant J. P. nubrozdinimus smakro dešinėje pusėje ir dešinio skruosto apatinėje dalyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pridedant buitinį peliuką prie J. P. kaklo, grasinant pastarąjį papjauti, grumtynių metu peiliu sužalojant nukentėjusiojo pėdą, tuo padarant durtines - pjautines žaizdas kairėje pėdos pade, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, užvaldė nukentėjusiajam J. P. priklausantį turtą už 18,10 eurų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji I. Ž. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę ir jos atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad jai paskirta bausmė yra per griežta, kadangi ji nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimą. Pažymi, kad supranta, jog pasielgė negerai, tačiau prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prašo atsižvelgti į tai, jog ji anksčiau nebuvo teista, turi nepilnametį sūnų, kuriuo reikia rūpintis. Pasižada stengtis kuo greičiau atlyginti žalą. Teigia, kad anksčiau to padaryti negalėjo, nes jai yra skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, o neturėdama asmens dokumento ji negalėjo atlyginti žalos Valstybinei ligonių kasai. Nuteistosios nuomone, jai turėjo būti skirta švelnesnė bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji I. Ž. ir jos gynėjas advokatas prašė nuteistosios skundą tenkinti ir sušvelninti paskirtą bausmę, prokuroras prašė nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistosios I. Ž. apeliacinio skundo matyti, kad jame neginčijama nuteistosios kaltė bei veikos kvalifikavimas, tačiau keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl nuteistajai paskirtos bausmės.

Skundžiamu nuosprendžiu I. Ž. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, kurio sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai už šios nusikalstamos veikos padarymą skyrė laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-492/2014). BK 61 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios I. Ž. argumentais, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu jai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmės yra aiškiai per griežta, taigi neteisinga.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai I. Ž., nustatė vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką, padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajai I. Ž., atsižvelgė į tai, kad ji anksčiau nebuvo teista, tačiau bausta administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos sprendė, jog nuteistajai skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Teismas šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino 1/3.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nuteistajai I. Ž. individualizuodamas ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę, netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nors byloje nustatyta, kad ji, būdama apsvaigus nuo alkoholio (atsakomybę sunkinanti aplinkybė) tyčia padarė sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, tačiau ji neteista, bausta administracine tvarka, jos atsakomybę lengvina tai, kad ji kaltę dėl jai inkriminuotos veikos pripažino ir gailisi. Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, turi būti įvertinta ir tai, kad su apeliaciniu skundu nuteistoji pateikė įrodymus, kad dalinai atlygino nukentėjusiajam J. P. padarytą žalą. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos, kas sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo bei tuo, kad kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-397/2010, 2K-241/2011). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji I. Ž. atlygino pusę iš jos ir kito nuteistojo priteistos turtinės žalos nukentėjusiajam J. P.. Atsižvelgdama į šiuos duomenis, kolegijos sprendžia, jog nuteistoji stengiasi sumažinti savo nusikalstamų veiksmų pasekmes, rodo geranoriškumą, todėl yra pagrindas nustatyti dar vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Taip pat, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta tai, kad nusikaltimu nebuvo sukeltos sunkios pasekmės (nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, plėšimo būdu pagrobto turto vertė tik 18,10 Eur) ir pats veikos pavojingumas, atsižvelgiant į padarymo aplinkybes, yra žymiai mažesnis nei kvalifikuoto plėšimo rūšinis pavojingumas.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji I. Ž. yra jauno amžiaus, neištekėjusi, turi mažametį sūnų (gim. (duomenys neskelbtini)). Ir nors apeliacinio skundo nagrinėjimo metu buvo pateikta informacija, kad šiuo metu I. Ž. sūnų augina laikini globėjai, visgi nuteistosios skunde nurodytas siekis pačiai auginti ir rūpintis sūnumi turi būti įvertintas. Pažymėtina, kad laikinos globos nustatymas nereiškia, kad nuteistajai nėra galimybės susigrąžinti vaiką į šeimą, kadangi nustačius laikiną globą į šeimą vaikas yra grąžinamas, kai šeima panaikina globos steigimo priežastis, tai yra kada šeima išsprendžia iškilusias problemas. Įvertinus tai, kad nuteistoji yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, kolegijos nuomone, ilgas jos įkalinimas dar labiau apsunkintų jos resocializaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios aplinkybės rodo, kad nuteistajai buvo paskirta jos asmenybei, šeimyninėms aplinkybėms ir padarytos veikos pavojingumui neproporcinga bausmė. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bausmės paskirtis ir teisingumo principas bus įgyvendintas I. Ž. paskyrus kiek didesnę nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas.

Tuo tarpu nuteistosios I. Ž. prašymas skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę vadovaujantis BK 75 straipsniu šiuo atveju negali būti tenkinamas. 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XII-653, įsigaliojusiu nuo 2017 m. spalio 6 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo Taigi, palyginus ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu padarytu pakeitimu, matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmenims, nuteistiems už tyčinius nesunkius ar apysunkius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu I. Ž. pripažinta kalta 2018 m. vasario 11 d. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kolegija taip pat sprendžia, jog pagrindo I. Ž. taikyti ir BK 62 straipsnį, numatantį švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, pagrindo taip pat nėra. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nuteistajai I. Ž. taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės už sunkaus nusikaltimo padarymą vykdymo atidėjimą nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistosios prašymas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendis keičiamas dėl I. Ž. neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažinti I. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino dalį padarytos žalos.

I. Ž. paskirtą bausmę pagal BK 180 straipsnio 2 dalį sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Ž. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Boleslovas KalainisVidmantas MylėRaimundas Jurgaitis