Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji R. R., smurtaudama artimoje aplinkoje, sunkiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinio sveikatą.

Kaltinamoji R. R. 2020 m. gruodžio 12 d., apie 19.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,85 % promilių girtumas), bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto su sugyventiniu A. M. dėl jo neištikimybės metu, nuo virtuvinės spintelės stalviršio paėmusi peilį, tyčia dūrė juo nukentėjusiajam į pilvo sritį, padarydama pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiauryminiu durtiniu-pjautiniu pilvo sienos apatinės dalies dešinės pusės sužalojimu su plonosios žarnos ir jos pasaito sužalojimais bei su 800 ml kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę.

Kaltinamoji kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusysis yra jos sugyventinis, su kuriuo trejus metu, veda bendrą ūkį. Tarpusavio santykiai yra normalūs. 2020 m. gruodžio 12 d., šeštadienį, apie 16 val., su sugyventiniu pradėjo gerti degtinę. Iš viso išgėrė apie litrą degtinės. Po to tarp jų įvyko konfliktas dėl pastarojo susirašinėjimų telefonu su kitomis moterimis. Jau anksčiau dėl tokių susirašinėjimų su sugyventiniu buvo susipykusi ir jis pažadėjo, kad daugiau nebesusirašinės, tačiau tą vakarą ir vėl ėmė susirašinėti. Būdama miegamajame, išgirdo, kaip į nukentėjusiojo telefoną buvo atsiųsta žinutė ir ji ją perskaitė. Žinutė buvo intymaus pobūdžio, ją rašė nepažįstama moteris. Tuomet jai kilo įtarimas, kad sugyventinis yra neištikimas. Nuėjusi į virtuvė, liepė pastarajam baigti susirašinėti. Jis pažadėjo baigti. Po to jie vėl susiginčijo dėl moterų. Ginčo metu ji stovėjo prie kriauklės ir plovė indus, o nukentėjusysis priėjo prie jos. Besipykstant sugyventinis ją pastūmė, po to ji pastūmė sugyventinį. Paaiškinti savo poelgio negali, bet vienu metu ji staiga nuo spintelės pagriebė virtuvinį peilį bei dūrė juo į nukentėjusiojo pusę, kuris stovėjo maždaug metro atstumu ir pataikė jam į pilvą. Po to peilį ji įsmeigė į peilių stovą, o nukentėjusysis nuėjo į kambarį bei išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai sugyventinį išvežė į ligoninę, kur jis buvo operuotas, o ją policijos pareigūnai nuvežė į areštinę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, jis jai atleido, jie susitaikė ir šiuo metu toliau gyvena kartu. Sutinka atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas.

Kaltinamoji R. R., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 105-107), parodė, kad įdūrusi peiliu, jį ištraukė ir išėjo iš virtuvės, tačiau kur padėjo peilį, ji nežino, nepamena. A. išėjo iš virtuvės ranka užsiėmęs už pilvo. Po kelių minučių pastarasis prie jos priėjo ir pasakė, jog iškvietė greitosios pagalbos medikus bei policiją. Tuo metu A. buvo apsirengęs pilkos spalvos džemperiu ir pilkos spalvos marškiniais, kuriuos ties pilvo sritimi pakėlė į viršų ir ji pamatė, jog pilvo srityje, dešinėje pusėje yra žaizda, iš kurios tekėjo rausvos spalvos skystis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie trejus metus, veda bendrą ūkį. Šiuo metu jų santykiai geri, nesipyksta, ir toliau gyvena kartu, kaltinamajai atleido, su ja susitaikė. 2020 m. gruodžio 12 d, su kaltinamąja nuo 16 valandos išgėrė apie vieną litrą degtinės ir abu buvo apsvaigę. Maždaug 19 val., su kaltinamąja susipyko dėl jo neištikimybės, t. y. dėl susirašinėjimo su kitomis moterimis. Atėjusi iš miegamojo į virtuvę, kaltinamoji pasakė, kad perskaitė svetimos moters jam rašytą žinutę ir pradėjo plauti indus, jie ėmė konfliktuoti, vienu metu jis, stovėdamas šalia kaltinamosios, ją pastūmė. Po to kaltinamoji, matyt, norėdama pagąsdinti, pagriebė nuo spintelės virtuvinį peilį ir spontaniškai dūrė juo jam į pilvą. Po smūgio jis pajuto skausmą, išmušė karštis, todėl nuėjo į miegamąjį ir apie įvykį pranešė policijai bei medikams, kurie jį išvežė į ligoninę, kur jis buvo operuotas ir gydomas Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 57-59, 61-63), nukentėjusysis, be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad kaltinamoji anksčiau prieš jį nesmurtavo, tai pirmas toks atvejis. Dėl šio sužalojimo R. R. jokių pretenzijų neturi, jai atleidžia. Jis pats kaltas, kad išprovokavo konfliktą, nes kaltinamajai matant, telefonu susirašinėjo su kita moterimi. Dėl to iš pavydo jį ir sužalojo. Nei iki nurodytos dienos, nei vėliau tokių konfliktų nekildavo. Jie susitaikė ir toliau gyvena kartu. Ligoninėje buvo gydomas vieną savaitę, vėliau tęsė gydymą namuose. Sveikata yra gera, jokių sužalojimo pasekmių neatsirado. Civilinio ieškinio nereiškia, jokių pretenzijų R. R. neturi.

Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės bendra informacija apie įvykį ROIK Nr. 0120000693197 (b. l. 19-23) pasitvirtina, kad 2020 m. gruodžio 12 d., 20.14 val., buvo gautas A. M. pranešimas apie tai, kad jį peiliu į pilvą sužalojo (duomenys neskelbtini) metų žmona. 2020-12-12, 22.15 val., Lazdynų RVUL slaugytoja informavo, kad 21.11 val. į ligoninę buvo pristatytas A. M., kuriam buvo diagnozuota durtinė pilvo sienos žaizda. Sužalotasis paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 12 d., 20.30 val., namuose sugyventinė dūrė peiliu.

Kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikto garso įrašo 2021-01-14 apžiūros protokolo bei jame užfiksuotos pokalbio stenogramos (b. l. 25), apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui pranešė A. M., nurodydamas, jog jį peiliu į pilvą sužalojo žmona.

Kaip matyti iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (b. l. 28), GMP brigadai nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras – A. M., kuriam diagnozuota žaizda (bet kurios pilvo dalies), susisiekianti su vidiniu pilvo sužalojimu.

Iš 2020-12-12 įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 29-43) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas ketvirtajame aukšte, jame yra du kambariai. Kambariuose, koridoriuje vonioje ir tualete tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Virtuvėje nuo praėjimo iš kairės pusės stovi šaldytuvas. Priešais šaldytuvą, prie sienos iš kairės pusės, stovi virtuvinis stalas ir trys kėdės. Tarp šaldytuvo ir stalo, apie 160 cm nuo šaldytuvo, ant grindų, matosi pailga apie 20 cm ilgio ir 1 cm pločio neryški raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Nuo dėmės paimta nuoplova. Ant virtuvinio stalo stovi lėkštės su maistu, stiklainis su majonezu, du moliniai puodeliai, vienas mažas stiklinis stikliukas, kurio viduje pilnas stikliukas skaidraus skysčio, turinčio alkoholio kvapą. Šalia guli šakutės, šaukštai. Ant stalo, prie sienos, stovi medinis stovas peiliams, į kurio vidų iš viršaus įsmeigti trys virtuviniai peiliai metalinėmis rankenomis. Apžiūrint peilius, ant arčiausiai esančio peilio geležtės, matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Peilis su raudonos spalvos, į kraują panašiomis dėmėmis ant geležtės, supakuotas ir paimtas. Nuo įėjimo į virtuvę iš dešinės pusės, prie sienos stovi virtuvinės spintelės. Pirma spintelė su praustuvu. Atidarius spintelę po praustuvu, matosi stovinti šiukšlių dėžė su buitinėmis šiukšlėmis iš šalia šiukšlių dėžės, iš kairės pusės, stovintis 1 litro talpos stiklinis butelis Lituanika Auksinė Degtinė. Butelio viduje, daugiau kaip pusė butelio, yra skaidraus skysčio, turinčio alkoholio kvapą. Butelis be kamštelio. Butelio kamštelis guli ant virtuvinio stalo, šalia lėkščių su maistu.

Iš 2020-12-22 daiktų apžiūros protokolo (b. l. 46-50) matyti, kad daiktiniu įrodymu buvo apžiūrėtas peilis. Apžiūros metu nustatyta, kad tai yra virtuvinis peilis, apie 35 cm ilgio, 13 cm geležine rankena, ašmenys 22 cm, kurie taip pat padaryti iš geležies ir yra metalo spalvos. Peilio ašmenys iš abiejų pusių apibraižyti.

Pagal 2020-12-20 kitų objektų apžiūros protokolą (b. l. 6-7) buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų pateiktų Body Cam kamerų: yra pateikti trys vaizdo ir garso įrašai iš įvykio vietos. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, kurio trukmė yra 5 min., matyti, kad policijos pareigūnas filmuoja, kai jie užeina į butą, kur įvyko įvykis. Pareigūnai užeina į butą, kur juos pasitinka moteris, jai yra apie (duomenys neskelbtini) metų, ji yra apsirengusi mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir juodos spalvos kelnėmis. Jos plaukai yra juodos spalvos ir surišti į uodegą. Pareigūnui paklausus kur yra moters vyras, pastaroji atsako, kad vyro neturi. Policijos pareigūnai bute randa gulintį vyrą, kuris sužalotas į pilvą. Moteris patvirtina, jog tai yra jos sugyventinis. Policijos pareigūnai per raciją praneša, kad greitoji pagalba paskubėtų į įvykio vietą. Moteris aiškina, kad vyras toks parėjo iš laiptinės. Pareigūnas moteriai pasako, kad vyras paaiškino, kad jį sužalojo žmona, į ką moteris paklausia “aš sužalojau?, jis iš laiptinės parėjo, susiginčijo su kažkuo tai. Tegul jis pats pasako.“. Policijos pareigūnas apžiūri virtuvę, ieškodamas peilio, klausia vyro koks buvo peilis, į ką vyras atsako, kad peilis buvo metalinis nedidelis, bet jis gerai nepastebėjo.

Atidarius antrą vaizdo ir garso įrašą, kurio trukmė yra 5 min., matyti, kad kitas pareigūnas, kuris buvo prie vyro, taip pat filmavo su Body Cam kamera. Matosi, kaip užeinama į butą ir pareigūnas ateina prie vyro, kuris guli ant lovos, vyrui yra apie (duomenys neskelbtini) metų, jo veidas išblyškęs, plaukai trumpai kirpti, rudos spalvos. Vyras vilki pilkos spalvos marškinėliais bei pilkos spalvos megztinius. Pakėlus rūbus, matosi sužalojimas. Bendraujant su vyru, šis paaiškina, kad jį sužalojo bute esanti moteris, prieš valandą dūrė vieną kartą virtuviniu peiliu.

Atidarius trečią vaizdo įrašą, kurio trukmė yra 5 min., matyti, kaip policijos pareigūnas filmuoja koridorių, kur prie kambario įėjimo stovi moteris ir du policijos pareigūnai. Pareigūnui paprašius moters paaiškinti kas įvyko, ši pasakė „smeigiau iš peilio į šoną už neištikimybę ir išdavystes, viskas. Pripažįstu savo kaltę. Dūriau vieną kartą, daug kraujo nebuvo. Jis nuėjo į lovą ir atsigulė, vėliau pradėjo aimanuoti, kad jam žarnos išlindo.... Aš nemačiau kas jam atsitiko“. Paprašius parodyti, kuriuo peiliu buvo durta, pareigūnas su moterimi užeina į virtuvę, kur moteris aiškina, kad neprisimena, kur galimai padėjo peilį, nes viskas įvyko labai greitai.

2021-01-06 raštu Nr. 2R-521-31 (b. l. 73) VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė A. M. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2020-138197 ir CD, kurie buvo pateikti specialistui tyrimo dėl A. M. padaryto sužalojimo atlikimui.

2021-01-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G199/2021 (01) (b. l. 78-79) pasitvirtina, kad A. M. nustatytas kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo sienos apatinės dalies dešinės pusės sužalojimas su plonosios žarnos ir jos pasaito sužalojimais bei su 800 ml kraujo į pilvaplėvės ertmę išsiliejimu. Tai padaryta duriančiai pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, neužilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu - peilio dūriu, nes pilvo sienos žaizda viena, be kartotinio traumavimo požymių. Sužalojimo padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku ir būdu neatmetama. Sužalota kūno (pilvo) sritis savo ranka lengvai pasiekiama. A. M. padarytas kūno pilvo srities sužalojimas dėl kiauryminio pilvo sienos žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.9 punktas).

Pagal 2020-12-13 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (b. l. 80), kaltinamosios dukra A. B. pateikė nukentėjusiojo drabužius - pilkos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos sportines kelnes, kuriais jis vilkėjo įvykio metu.

Alkotesterio parodymų duomenimis (b. l. 95) pasitvirtina, kad R. R. įvykio metu buvo neblaivi. 2020 m, gruodžio 12 d., 21.41 val., jai nustatyta 1,85 promilių girtumas ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

2021-02-10 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 119-123), kaltinamoji R. R. parodė 2020 m. gruodžio 12 d. įvykio aplinkybes – butą, esantį (duomenys neskelbtini), vietą virtuvėje, kurioje ji tą dieną dūrė vieną kartą peiliu savo sugyventiniui A. M. į pilvą, spintelę, nuo kurios paėmė peilį, parodė kaip ji dūrė nukentėjusiajam bei kur po to padėjo peilį ir šios aplinkybės pilnai sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamosios R. R. veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra teisinga, kadangi ji kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu suduodama savo šeimos nariui – sugyventiniui A. M., su kuriuo gyvena bei veda bendrą ūkį trejus metus, vieną smūgį į pilvo sritį, padarė kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo sienos apatinės dalies dešinės pusės sužalojimą su plonosios žarnos ir jos pasaito sužalojimais bei su 800 ml kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir taip tyčia sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia, nes ji, suduodama A. M. smūgį peiliu į pilvo sritį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių savo veiksmų gali sunkiai jį sužaloti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokiu būdu, R. R. padaryta nusikalstama veika pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (nukentėjusiojo susirašinėjimas intymaus pobūdžio SMS žinutėmis su kitomis moterimis kaltinamosios akivaizdoje) (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kaltinamoji savo noru sutiko atlyginti, pasirašydama su civiliniu ieškovu Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį apmokėti dėl nusikaltimo atsiradusias nukentėjusiojo gydymo išlaidas (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamą veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajai R. R., teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamosios asmenybę.

Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis).

Kadangi nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, šio straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kaip jau paminėta aukščiau, kaltinamoji padarė nusikaltimą, įstatymo priskirtą prie labai sunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 6 dalis), tačiau nusikalto esant netiesioginei tyčiai pasekmių atžvilgiu, pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, todėl tokia jo būsena ir elgesys susirašinėjant su kitomis moterimis, išprovokavo konfliktą, nors tai ir nepateisina kaltininkės poelgio. R. R. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta (už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto) (viena galiojanti nuobauda), dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašyta, psichiatrijos ligoninėse negydyta, pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, jis jai atleido, nurodė, jog sužalojimo pasekmių nejaučia, prašo griežtai nebausti.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas nustatė, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo vietą, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, t. y. visos aukščiau išvardintos aplinkybės lemia mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Taip pat, įvertinus kaltininkės asmenybę, teismas nustatė, kad laisvės atėmimo bausmės jai paskyrimas už nusikalimą, padarytą byloje nurodytoms aplinkybėmis, nebūtų teisinga. Teismas, vertindamas kaltininkės asmenybės pavojingumą, atsižvelgė į jos elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo ir priėjo prie išvados, kad kaltinamosios R. R. asmenybės pavojingumas nėra didelis. Be to, įvertintina, tai, kad kaltinamosios atskyrimas nuo darbo, šeimos, artimųjų, gali neigiamai paveikti jos socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus ją nuo visuomenės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, R. R. skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jai taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. R. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. (dvi dienas) (b. l. 97, 125). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, kaltinamosios laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į jai paskirtąją bausmę.

Iš 2020-12-30 Gydymo paslaugų apskaitos išrašo (rašto Nr. 2G-18117_AS (b. l. 87) matyti, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gydymas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. kainavo 2750,04 Eur, ir gydymo išlaidas šiai sveikatos priežiūros įstaigai apmokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa.

Kaltinamosios R. R. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio l dalies nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios R. R. nusikalstama veika Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2750,04 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už A. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu, iš kaltinamosios Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, nepriklausomai nuo to, kad tarp Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir R. R. 2021-03-03 buvo pasirašyta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 3003, priteistinos A. M. gydymo išlaidos.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 94 str. numatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai - peilis, nuoplovos, nukentėjusiojo pilkos spalvos marškinėliai ir sportinės kelnės, perduoti saugoti pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020-12-22 nutarimą (b. l. 52) ir saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 19, Vilniuje) (2020-12-28 kvitas B, serija BBB Nr. 2PK004746) (b. l. 53), sunaikintini; DVD laikmenos (2 vnt.), prijungtos prie baudžiamosios bylos, paliktinos saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021-04-08 raštu Nr. (12.32Mr)PT-2526) prašo priteisti iš R. R. 255,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios R. R. gynėja parinko advokatę Emmą Domajevą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąją gynė valstybės paskirta gyvėja Daiva Dereškevičienė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. R. ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatė Daiva Dereškevičienė, o Vilniaus apygardos teismo pavedimu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkimu baudžiamojoje byloje kaltinamąją ginti buvo parinkta advokatė Emma Domajeva. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį., išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-322/2014). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. liepos 15 d. (2020-06-26 įstatymo Nr. XIII-3180 red.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Kaltinamosios pajamos nėra didelės, šiuo nuosprendžiu patenkinus Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, iš R. R. yra priteista nemaža pinigų suma. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. R. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti 10 MGL, t. y. 500,00 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dešimties mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. (dvi dienas) vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir paskirtosios laisvės apribojimo bausmės laiką sumažinti 4 (keturiomis) dienomis.

Kardomąją priemonę R. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2750,04 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų, 04 ct) A. M. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - peilį, nuoplovas, nukentėjusiojo pilkos spalvos marškinėlius, sportines kelnes, perduotus saugoti pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020-12-22 nutarimą ir saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 19, Vilniuje) (2020-12-28 kvitas B, serija BBB Nr. 2PK004746), sunaikinti; DVD laikmenas (2 vnt.), prijungtas prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

Nepriteisti iš R. R. valstybės naudai 255,06 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.