Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,

viešame išvažiuojamajame Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2018 m. sausio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą 1 metams, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. S. 2022 m. birželio 12 d., apie 13.55 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gindamasis nuo pavojingo brolio R. S. kėsinimosi, bet peržengdamas būtinosios ginties ribas, vieną kartą tyčia sudavė smūgį peiliu savo artimam giminaičiui – broliui R. S. į nugaros krūtininės dalies kairę pusę, tuo jam padarė kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje, atsiveriančią į kairiąją krūtinplėvės ertmę, tokiais savo veiksmais sunkiai suluošino savo artimą giminaitį – brolį R. S. ir taip tyčia padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai

Kaltinamasis G. S. teisme kaltu prisipažino ir paaiškino, kad gyvena kartu su savo broliu R. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo motinai B. S., bet jame gyvena tik dviese su R.. Vienas kambarys yra jo, o kitas brolio, tik virtuve naudojasi bendrai. R. S. vartoja kažkokius vaistus nuo nervų. Kai jis geria vaistus, tai viskas būna gerai, o kai ne – tarp brolių prasideda konfliktai, R. S. būna labai nervingas, rėkia ant G. S., jam priekaištauja, kad jis nieko jam namuose nepadeda, nors tai yra netiesa. Įvykio metu R. S. šių vaistų nebuvo išgėręs, nes neturėjo. G. S. pripažino, jog kartais vartoja alkoholinius gėrimus, o R. S. nevartoja. Jei kaltinamasis ir būna išgėręs, konfliktinis nėra, pats prie brolio nelenda, nebent jam atsikerta. Kaltinamasis teigė sveriantis apie 60 kg ir yra 172 cm ūgio, o brolis R. S. sveria apie 90 kg ir yra 170 cm ūgio. Įvykio metu G. S. skaudėjo kojas, jos buvo užtirpę. Tuo metu dar jam buvo lūžę šonkauliai.

2022 m. birželio 12 d. apie pietus blaivus G. S. parėjo į namus iš parduotuvės. Ketino gaminti valgį – peiliu skusti bulves. Jeigu būtų neblaivus, valgio nesigamintų ir nevalgytų. Brolis R. S. buvo namuose. Kai G. S. įėjo į namus, brolis R. S. be jokios priežasties žarstekliu iš nugaros jam trenkė ir pataikė į sprandą. G. S. suskaudo, bet jokio sužalojimo neliko. Jis broliui atgal netrenkė, tik pavadino jį „durniumi“ ir nuėjęs atsisėdo savo kambaryje ant sofos. R. S. atėjo paskui jį į kambarį, atsisėdo jam ant kelių ir viena ranka apvijęs kaklą gerklės srityje pradėjo G. S. smaugti. Jam trūko oro, jis niekaip negalėjo iš jo išsilaisvinti ir tuo momentu pamatė, kad ant stalo, stovėjusio prie sofos, yra peilis. G. S. kaire ranka paėmė peilį ir dūrė juo R. S. į nugarą, kur pataikė, negali pasakyti. Dūrė R. S., nes norėjo išsilaisvinti, norėjo tiesiog, kad jis jį nustotų smaugti. Dar smaugdamas R. S. suplėšė ir G. S. marškinėlius. Įdūręs peilį G. S. jį iš karto ištraukė iš brolio nugaros ir padėjo atgal ant staliuko, o R. S. nuo jo atsitraukė ir išėjo į kiemą. Girdėjo, kad jis kviečiasi greitąją. Ant peilio kraujo nepastebėjo. R. S. išėjus į kiemą, kaltinamasis liko savo kambaryje, turėjo degtinės „Absoliut“, 40⁰ stiprumo. Kol atvažiavo greitoji, jis išgėrė stiklinę degtinės. Be to, buvo gėręs ir iš vakaro, todėl, kai paskui atvyko policijos pareigūnai, jam buvo nustatyta 1,49 ‰ girtumas. Jis buvo sulaikytas, o brolis buvo išvežtas į ligoninę. Gailisi, kad viskas taip išėjo, R. S. specialiai sužaloti nenorėjo, tik gynėsi, nes jis jį užpuolė. Su R. S. dabar jau yra susitaikę, vienas kitam pretenzijų neturi. Nesutinka su ligonių kasų civiliniu ieškiniu dėl brolio gydymo, nes jeigu brolis būtų jo neužpuolęs, tai dūrio peiliu net nebūtų buvę.

2022 m. rugpjūčio 31 d. G. S. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus ir paaiškino, kokius veiksmus ir kokiose vietose atliko jis pats bei nukentėjusysis R. S. (2 t., b. l. 57- 58).

Nukentėjusysis R. S. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute. Viename kambaryje gyvena jis, kitame kambaryje gyvena brolis G. S.. Butas priklauso jų motinai. G. S. namuose nieko nesitvarko, vartoja alkoholinius gėrimus, o R. S. reikia ramybės, nes jis serga depresija, reikėjo keisti klubus, prastai vaikščioja. 2022 m. birželio 12 d. apie 13-14 val. namuose buvo blaivus brolis G. S., jis gėrė tik po konflikto, kol laukė atvykstančių medikų. Nukentėjusysis nuėjo į brolio G. S. kambarį ir jam išreiškė pretenzijas, kad jis namuose nieko nesitvarko. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis ant G. S. supyko ir norėjo tik pagąsdinti. Kambaryje irgi barėsi, konflikto metu susistumdė ir abu parvirto ant sofos, ant kurios miega G. S.. Pargriuvus ant sofos, G. S. nugara gulėjo ant sofos, o R. S. buvo užvirtęs ant jo. R. S. ranka stipriai apkabino broliui už kaklo gerklės srityje ir jį smaugė, norėjo, kad brolis nespurdėtų, iš pykčio norėjo jį pamokyti. Neatsimena, ar šio konflikto metu būtų nutraukęs G. S. nuo kaklo grandinėlę, ar kad būtų suplėšęs jo marškinėlius. Brolis G. S. tada staiga iš už nugaros jam įdūrė peiliu vieną kartą į nugaros sritį. Iš kur brolis pasiėmė peilį, nepastebėjo. Peilį ištraukė brolis G. S.. Nukentėjusiajam pasidarė silpna, pradėjo trūkti oro, bėgo kraujas, todėl išsikvietė medikus. Atvyko medikai ir policijos pareigūnai. R. S. buvo blaivus. Medikai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir ten jį paguldė stacionariam gydymui, po 5 dienų gydymo jį išleido. Broliui G. S. jokių pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia, prašo jį išteisinti. R. S. teigia, kad pats yra kaltas, buvo nevartojęs raminamųjų vaistų, pyko ant brolio G., norėjo jį pamokyti, o G. S. nuo jo gynėsi peiliu. Įvykio metu vilkėjo marškinėlius, jie buvo pradurti, tačiau jų pateikti negali, nes neišsaugojo. Nukentėjęs R. S. teigė, jog 2019 m. buvo smurtavęs prieš motiną, 1998 m. yra buvęs įkalinimo įstaigoje, dėl smurto prieš brolį G. S. jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

2022 m. rugpjūčio 31 d. nukentėjęs R. S. parodymų patikrinimo vietoje patvirtino savo duotus parodymus ir parodė, kokius veiksmus ir kokiose vietose atliko jis pats bei kokius atliko G. S. (1 t., b. l. 57-58).

2022 m. rugsėjo 8 d. akistatos tarp nukentėjusiojo R. S. ir įtariamojo G. S. protokole užfiksuota, kad akistatos eigoje tiek įtariamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino kiekvienas savo parodymus, prieštaravimai, esantys tarp jų, nepanaikinti (2 t., b. l. 63-66).

Liudytoja B. S., sutikusi liudyti, teisme parodė, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo motina. (duomenys neskelbtini) turi savo vardu registruotą dviejų kambarių butą, kuriame gyvena jos sūnūs R. S. ir G. S.. G. S. yra geras ir nepiktybiškas vaikas, o R. nuolat provokuoja konfliktus, jis neprognozuojamas ir kalba nesąmones. R. S. turi daugiau sveikatos, nes keletą metų nevartoja alkoholio, o G. yra prastos sveikatos. 2022 m. birželio 12 d. po pietų jai paskambino sūnus R. S. ir pasakė, kad jį peiliu sužalojo brolis G. S. ir kad jis guli ligoninėje. Tą patį vakarą liudytoja nuėjo į ligoninę ir aplankė ten R.. R. S. buvo sąmoningas, jam pavojus gyvybei negrėsė. Liudytoja R. S. paklausė, kas tą dieną tarp jo ir G. namuose įvyko. R. S. iškeikė ją ir konflikto su broliu detalių nepasakojo. Liudytoja teigė, kad R. S. ne kartą dar jiems visiems kartu gyvenant, motiną yra smaugęs ir prieš ją smurtavęs. Dėl įvykio kalbėjo ir su sūnumi G. S.. Šis jai sakė, kad R. S. namuose atėjęs į jo kambarį pradėjo su juo konfliktą, kibo prie jo žodžiais ir provokavo, jį puolė smaugti ir G. S., gindamasis nuo R. veiksmų, spontaniškai paėmė ant staliuko gulėjusį peiliuką ir juo vieną kartą dūrė į nugarą ar petį, nes kitokiu būdu negalėjo apsiginti. G. S. labai dėl to pergyvena ir išgyvena, sakė, kad jis R. S. sužaloti nenorėjęs, jis tik gynęsis nuo brolio veiksmų. Po šio įvykio broliai gyvena gražiai, tvarkosi, nesibara.

Liudytojas Ž. Š. teisme parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. 2022 m. birželio 12 d. apie 13.55 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) , pranešėją peiliu sužalojo neblaivus brolis. Atvykęs minėtu adresu, pamatė, kad įvykio vietoje jau dirbo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Liudytojas nustatė, kad pranešėjas yra R. S., o jį galimai peiliu sužalojęs asmuo – G. S.. R. S. sakė, kad tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad brolis G. S. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. R. S. nurodė, kad konflikto metu, būnant G. S. kambaryje, pastarasis peiliu dūrė jam į nugaros kairę pusę. R. S. apie įvykį informavo bendruoju pagalbos telefonu. Detaliau su R. S. nepavyko pabendrauti todėl, kad jis greitosios pagalbos automobiliu buvo išgabentas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, o paskui paguldytas į Traumatologijos skyrių. Kolegė K. K., prieš išvežant R. S. į ligoninę, tik patikrino jo blaivumą. R. S. buvo blaivus, jam nustatytos 0,00 ‰. Su G. S. taip pat nelabai pavyko susikalbėti, jis buvo neblaivus, jam nustatytas 1,49 ‰ neblaivumas. G. S. kalbėjo nerišliai, daug šaukė, atrodė susijaudinęs. Jis kalbėjo ne tik apie 2022 m. birželio 12 d. įvykusį konfliktą su broliu, bet ir ankstesnius konfliktus. G. S. teigė, kad R. S. buvo išlaužęs jo kambario duris, kad grasina jam kirviu. Apie 2022 m. birželio 12 d. konfliktą pasakojo, kad R. S. atėjo į kambarį, jį užpuolė, suplėšė jam marškinėlius ir nuplėšė nuo kaklo grandinėlę. Kad R. S. jį būtų smaugęs ar sudavęs žarstekliu, nieko neminėjo, akivaizdžių smurto ar smaugimo žymių ant G. S. kūno liudytojas nepastebėjo. G. S. teigė, kad buvo brolio užpultas, kad R. S. suplėšė jam marškinėlius ir nuplėšė grandinėlę, nurodė, kad jie dar susistumdė, todėl nuo staliuko jis pagriebė peilį ir dūrė vieną kartą į nugarą R. S. ir tokiu būdu nuo jo neva apsigynė. G. S. minėjo, kad namuose buvo tik abu su broliu, jų konflikto niekas nematė. Dėl pasitvirtinusio smurto atvejo G. S. buvo sulaikytas. Kai pildė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo jame padarė klaidų, nes suklydęs neteisingai įrašė pildomo dokumento ir įvykio datą, t. y. minėto tarnybinio pranešimo pildymo data ir įvykio data turi būti 2022 m. birželio 12 d., o ne 2022 m. liepos 12 d.

(duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2022 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 12 d. apie 13.55 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), blaivų R. S., gimusį (duomenys neskelbtini), peiliu į nugarą sužalojo G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,49 ‰ neblaivumas. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje R. S. nustatyta krūtinės ląstos žaizda su pleuros pažeidimu (1 t., b. l. 8-14).

Iš pagarsintų specialistės N. P. paaiškinimų matyti, kad ji yra gydytoja psichiatrė, dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, jos darbo stažas yra 32 m. R. S. jai yra žinomas kaip pacientas. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje jam diagnozuota mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai (ligos kodas F61), pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (ligos kodas F33.1), organinė depresija (ligos kodas F06.33) ir organinis asmenybės sutrikimas (ligos kodas F07.0). Užtikrinant tęstinį gydymą, pacientui neprieinant prie pasirinkto Pirminės sveikatos priežiūros centro, epizodiškai buvo pratęstas paskirtas gydymas – tabletės „Elenium“ (10 mg), „Tazepamum“ (10 mg), „Mirtazapinum“ (15 mg), „Kvetiapinum“ (200 mg), „Hacion“ (250 mg), „Karbamazepinum“ (200 mg). „Elenium“ tabletės yra benzodiazepinas, turintis daugiau nei 24 valandų poveikį, kuris daugiau veikia posturalinį nestabilumą, koordinacijos sutrikimą (griuvimo profilaktikai), taip pat kad nesąlygotų netipiškos epilepsijos. „Tazepamum“ tabletės taip pat yra benzodiazepinas, normotimikas (emocijų stabilizatorius), skirtas priklausomybės sindromo gydymui. „Mirtazapinum“ yra antidepresantas, raminančio pobūdžio, miego korektorius, skirtas impulsų kontrolei. „Kvetiapinum“ – tai atpininis neroileptikas, veikia ilgai, skirtas impulsų kontrolei, yra migdantis, taip pat jis yra hormonų (dopanino, seratonino, melatonino) pusiausvyros korektorius. „Hacion“ taip pat yra benzodiazepinas, migdantis, kai kuriais atvejais skirtas netipinei epilepsijai gydyti. „Karbamazepinum“ – tai antitraukulinis normotimikas (emocijų impulsų stabilizatorius). Nežinant, kaip R. S. vartoja jam paskirtus vaistus, sunku pasakyti jų poveikį ir nuspėti jo elgesio prognozes. Kaip ir yra minėjusi, R. S. yra gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, todėl pateikia turimus R. S. medicininius dokumentus, kur detaliai aprašyta anamnezė, nustatytos diagnozės (1 t., b. l. 95- 106).

2022 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimti mėlynos spalvos marškinėliai ir peilis, kurie paimti. Protokole pažymėta, jog buvo rasta ir vyriška metalo spalvos grandinėlė, kuri sutrūkusi, tačiau ji nepaimta (1 t., b. l. 22-31).

2022 m. liepos 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2050/2022(01) nurodyta, kad R. S. nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje, atsiverianti į kairiąją krūtinpilvės ertmę, padaryta minėtą sritį paveikus aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (pvz., peiliu), iki apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, t. y. iki 2022 m. liepos 12 d. 14:18 val. Tikėtina, kad nustatytas ir išvados 1-ame punkte įvardintas sužalojimas, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, tame tarpe ir suduodant smūgį peiliu. Nustatytas ir išvados 1-ame punkte įvardintas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant nustatytą sužalojimą nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 150-152).

2022 m. spalio 5 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2637133-22 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2022 m. birželio 12 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rankenos (pažymėta mėginiu Nr. 1) žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; Ant geležtės (pažymėta mėginiu Nr. 2) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10 -26 (1 t., b. l. 162-165).

2022 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolu apžiūrėti vyriški mėlynos spalvos „Abercrombie & Fitch“ firmos S dydžio marškinėliai trumpomis rankovėmis. Po segamuoju marškinėlių priesiuvu matomas horizontalus 12,5 cm ilgio ir 6 cm pločio medžiagos įplyšimas. Marškinėlių nugarinėje dalyje nuo apykaklės matomas vertikalus 19 cm ilgio ir 4,5 cm pločio medžiagos plyšimas (1 t., b. l. 167-173).

2022 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas 2022 m. birželio 12 d. 13:54:35 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) yra paleidžiamas „VLC media player“ leistuvu. Paleidus garso įrašą, girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (toliau - Operatorius) ir pranešėjo nukentėjusiojo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau - Pranešėjas): Pranešėjas: Gerai. Operatorius: 112. Pranešėjas: Laba diena. Operatorius: Laba diena. Pranešėjas: Iškvieskit... greitųjų ir policijų. Operatorius: Adresas? Pranešėjas: Brolis peilį invėrė. Operatorius: Kur invėrė? Pranešėjas: Nugaron. Operatorius: Jum? Pranešėjas: Jo. Operatorius: Tai už ką? Prieš kiek laiko? Pranešėjas: Nu... girtas. Operatorius: Prieš kiek laiko? Pranešėjas: Va dabar va... prieš kelias minutes. Operatorius: Greitosios jums reikia? Pranešėjas: Jo, jo reikėtų. Operatorius: Tai peilį išsitraukėt? Pranešėjas: Jo, jo ištraukiau. Operatorius: Tai kam ištraukėt? Reikėjo netraukt. Pranešėjas: Nu... kų aš žinau. Operatorius: Nepilnamečių yra namuose? Pranešėjas: Ne, ne nėra. Operatorius: Kiek jums metų? Pranešėjas: Penkiasdešimt trys. Operatorius: Tai kraujuoja iš nugaros? Pranešėjas: Jo, jo. Operatorius: O tai brolis namie dar? Pranešėjas: Namuose, namuose. Operatorius: Adresą sakykit. Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Miestas? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Jūsų vardas, pavardė? Pranešėjas: R. S.. Operatorius: O tai peilį... be peilio jau brolis? Pranešėjas: Nežinau jis kambarin. Operatorius: Supratau, gerai laukit tarnybų. Viso geriausio. Pranešėjas: Viso. Tuo pokalbis pasibaigia (1 t., b. l. 114-116).

2022 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokolu apžiūrėti devyni vaizdo įrašai Nr. 2022_0612_140833_005, 2022_0612_140839_002, 2022_0612_141334_006, 022_0612_141 0_003, 2022_0612_141833_007, 2022_0612_141839_004, 2022_0612_142427_008, 2022_0612_142928_009 ir 2022_0612_143255_010, užfiksuoti (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais (toliau - registratorius), kurių Nr. B0F1EC60BFB6 ir B0F1EC60448E, nuo 2022 m. birželio 12 d. 14:00 val. iki 2022 m. birželio 12 d. 14:35 val., atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Registratoriaus vaizdo įrašas Nr. 2022_0612_140833_005, įrašo trukmė 05:30 min. Registratoriaus fiksuotoje medžiagoje matoma, kaip policijos pareigūnai automobiliu atvyksta į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į vidinį kiemą juos pasitinka greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir nukentėjusysis. Toliau vyksta pokalbis, kuriame dalyvauja (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Ž. Š. (toliau – pareigūnas Nr. 1), (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus tyrėja K. K. (toliau – pareigūnas Nr. 2), įtariamasis G. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., (toliau - įtariamasis) ir nukentėjusysis R. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (toliau - nukentėjusysis), kuriam greitosios pagalbos medikai jau suteikę pirmąją pagalbą. Pareigūnas Nr. 2 nusiveda nukentėjusįjį R. S. iki tarnybinio automobilio blaivumo patikrinimui, kadangi greitosios pagalbos medikai ruošiasi nukentėjusįjį gabenti į priėmimo skyrių. Vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnas Nr. 1 įeiną į namo viduje esantį kambarį, kuriame ant lovos iki pusės apsinuoginęs sėdi įtariamasis, pokalbis prasideda 02:00 min.: Pareigūnas Nr. 1: Kas ten buvo? Girdi? Ką jis tau pavogė? Įtariamasis: Užeikit, užeik. Pareigūnas Nr. 1: Ką jis tau pavogė? Įtariamasis: Nu jis čia insiveržė ir mane daužyt pradėjo. Pareigūnas Nr. 1: O tu su šituo peiliu dūrei? Įtariamasis: Jo, šitu peiliuku, apsikabino, o aš indūriau jam ir viskas. Pareigūnas Nr. 1: O ką jis tave užpuolė? Įtariamasis: Nu užpuolė, patraukė grandinėlę (neaiškiai). Pareigūnas Nr. 1: Gerai, gerai, nieko neliesk. Kur grandinėlę numetei? Įtariamasis: Va... Pareigūnas Nr. 1: Neliesk, neliesk, neliesk, gerai, palik, palik. Nu... maikę nuplėšė, grandinėlę nuplėšė. O dėl ko viskas prasidėjo viskas? Įtariamasis: Nieko, aš neleidau čia mano butas, pastoviai, pastoviai. Pareigūnas Nr. 1: Bet tai gi čia per pus jūsų. Įtariamasis: Aš negaliu, nu jo vienas kambarys, jis laužė va išpjovė duris su T. buvo, insidėjau laikinai šitas. Pareigūnas Nr. 1: Palauk, nu žiūrėk, nusiramink ramiau, gerai nerėk. Įtariamasis: Nu aš negaliu... Pareigūnas Nr. 1: Gerai, tai viskas jau pasibaigė, nusiramink, gerai jeigu gali nusiramink nu... Tai kada jie su T. duris išlaužė? Čia ne šiandien? Įtariamasis: Vai seniau, indėt žadėjo, indėt žadėjo gal jau metai laiko neindeda. Pareigūnas Nr. 1: A... supratau. A... nieko. Įtariamasis: Nu. Pareigūnas Nr. 1: Ar stipriai suvarei, taip jeigu? Įtariamasis: Ne. Pareigūnas Nr. 1: Ai biškį ane? Įtariamasis: Aš apsikabinau. Pareigūnas Nr. 1: Ai kiek, kiek ap... kiek pasiekei? Įtariamasis: Nu va... Pareigūnas Nr. 1: Gerai atsisėsk. Įtariamasis: Nieko, nieko negalėjau daugiau. Pareigūnas Nr. 1: Čia viskas vyko, šitam kambary? Įtariamasis: Jo pas mani jis... Pareigūnas Nr. 1: Ai jis atėjo pas tavi? Įtariamasis: Nu daužyt pradėjo. Pareigūnas Nr. 1: Tai čia tavo pusė skaitosi? Įtariamasis: Jo. Pareigūnas Nr. 1: O tenais jo? Įtariamasis: Jo. Pareigūnas Nr. 1: Ir virtuvė gal bendra, ar kaip? Įtariamasis: Bendra ir praėjimas bendras. Pareigūnas Nr. 1: Ai nu vie... Įtariamasis: (neaiškiai). Pareigūnas Nr. 1: Čia tavo, čia jo. Įtariamasis: Jis pastoviai mane daužo, mane muša. Pareigūnas Nr. 1: Gerai, gerai, nusiramink, nusiramink, nusiramink. Daug išgėręs? Įtariamasis: Aš išgėriau ką tik to alaus ir kokteilio viena (neaiškiai). Pareigūnas Nr. 1: Ai šiandien? Įtariamasis: Jo. Pareigūnas Nr. 1: Vakar gėrėt? Po vakarykščio ar ne, ar tik šiandien? Įtariamasis: Po vakarykščio. Pareigūnas Nr. 1: Supratau. Gerai, peilį kol kas pasiimu gerai. Gal užsidėk, bet ne..., kokia maikutę nu blia... nebūk nuogas. Įtariamasis: Gerai. Pareigūnas Nr. 1: O tos maikutės ir grandinėlės nieko neliesk. 04:10 min., pokalbis pasibaigia ir pareigūnas Nr. 1 išeina į kiemą, kur bendrauja su kartu atvykusiu pareigūnu Nr. 2. 04:45 min., pareigūnas Nr. 1 ir pareigūnas Nr. 2 sugrįžta į kambarį kur toliau bendrauja su įtariamuoju: įtariamasis: Už ką dabar sulaikysit mane? Pareigūnas Nr. 1: Nieko. Įtariamasis: Aš gyniausi. Pareigūnas Nr. 1: Važiuosim į komisaria... Pareigūnas Nr. 2: G. kap viskas buvo man pasakyk? Įtariamasis: Nu jisai užpuolė mane, suplėšė, grandinėlę nutraukė ir sako (neaiškiai) vakarykštis išeina dar alaus išgėriau. Pareigūnas Nr. 2: Tai žinau žinau. Pareigūnas Nr. 1: Aš žinai, tai aš jį tada pasiimsiu. Įtariamasis: Kodėl, aš gi nieko blogo, jisai prie manį lindo, kiek aš galiu. Pareigūnas Nr. 1: Taigi gerai, bet tai... Pareigūnas Nr. 2: O tai iš kur tu tų peilį dabar pagriebei? Įtariamasis: Va jisai pas meni būna, aš jį... Pareigūnas Nr. 1: Žiūrėk grandinėlę nuplėšė va tą ir čia maikę suplėšė. Įtariamasis: Ir maikę. Pareigūnas Nr. 1: Dabar G. einam į kitą kambarį. Pareigūnas Nr. 2: Eik į kitą kambarį. Pareigūnas Nr. 1: Apsifotografuos gerai čia? Gal gali dokum... Įtariamasis: Aš gi nieko... Pareigūnas Nr. 2: O tai tu persirengei jau ane? Pareigūnas Nr. 1: Aš maikutę liepiau užsidėt dabar. Įtariamasis: Nu užsidėt liepė. Pareigūnas Nr. 2: Tai čia viskas šitam kambarį vyko? Įtariamasis: Jo. Vaizdo įrašas pasibaigia 05:30 min. Registratoriaus vaizdo įrašas Nr. 2022_0612_140839_002, įrašo trukmė 05:02 min. Registratoriaus fiksuotoje medžiagoje, matome, kaip policijos pareigūnai automobiliu atvyksta į įvykio vietą esančią (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į vidinį kiemą juos pasitinka greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir nukentėjusysis. Toliau vyksta pokalbis, kuriame dalyvauja (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus tyrėja K. K. (toliau - pareigūnas Nr. 2) ir nukentėjusysis R. S., (duomenys neskelbtini), (toliau - nukentėjusysis), kuriam greitosios pagalbos medikai jau suteikę pirmąją pagalbą. Vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnas Nr. 2 nusiveda nukentėjusįjį blaivumui patikrinti į greitosios pagalbos medikų automobilį, kuriame vyksta pokalbis, kuris prasideda 01:28 min. Pareigūnas Nr. 2: O tai kap jis čia tau dūrė? Nukentėjusysis: Nu iš... Pareigūnas Nr. 2: Eik atsisėsk, eik atsisėsk aš tenai prapūsiu, tį ir pašnekėsim. Kap jis tau čia dūrė? Nukentėjusysis: Nu ant lovos... Pokalbis iki 01:47 min. <...> Pokalbis nuo 02:02 min. Pareigūnas Nr. 2: Pūsk... Vienų kartų dūrė? Nukentėjusysis: Vienų kart. Pareigūnas Nr. 2: O tai kų sakė kap dūrė? Nukentėjusysis: Nu kų sakė, sako aš tavi užpjausiu. Pareigūnas Nr. 2: O tai kur čia viskas vyko, pas kurį kambarin? Nukentėjusysis: Pas jį kambarin. Pareigūnas Nr. 2: Ai pas jį? O tai ko tu pas jį kambarin buvai? Nukentėjusysis: Aš pasakiau, prašiau, kad neišeitų (neaiškiai) aš į jį gyrtą negaliu žiūrėt, kiek metų jis čia geria ištisai. Pareigūnas Nr. 2: Bet čia pas jį kambarin viskas vyko? Nukentėjusysis: Jo. Pareigūnas Nr. 2: Ir jis tadu peilį pasiėmis dūrė? Nukentėjusysis: Jo. Pareigūnas Nr. 2: Mes tavi atvažiuosim ar pasiimt. Pokalbis iki 02:38 min.<...> Pokalbis nuo 03:06 min: Pareigūnas Nr. 2: O čia kadu viskas vyko, čia kap skambinai? Nukentėjusysis: Jo, jo. Pareigūnas Nr. 2: Tai tu nuėjai pas jį pašnekėt kambarin, kad jisai, kad jisai negertų, nes jisai tavi nervuoja, o jis paėmė peilį. Nukentėjusysis: Jo, jo, sakau... Pareigūnas Nr. 2: O jisai tų peilį turėjo, pjaustė ar jis jį nuo kažkur pasiėmė? Nukentėjusysis: Pasiėmė kažkur tai, aš nežinau, ar nuo stalo ar nuo ko jis tį griebė. Pareigūnas Nr. 2: O tai kap jeigu tu sėdėjai ant lovos, tai kap jis tau nugaron? Nukentėjusysis: Aš nesėdėjau, jisai, aš jį, už peilio griebiau, kad jisai neindurtų man, tai jisai man nugaron. Pareigūnas Nr. 2: Tai kurion vieton, nugaros? Ai kairėn pusėn. Pokalbis iki 03:46 min. Toliau pokalbis kaip ir registratoriaus vaizdo įraše Nr. 2022_0612_140833_005 nuo 04:45 min. iki vaizdo įrašo pabaigos 05:02 min.

Registratoriaus vaizdo įrašas Nr. 2022_0612_141334_006, įrašo trukmė 05:00 min. Registratoriaus fiksuotoje medžiagoje matoma įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur vyksta pokalbis, kuriame dalyvauja (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Ž. Š. (toliau - pareigūnas Nr. 1), (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus tyrėja K. K. (toliau - pareigūnas Nr. 2), įtariamasis G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (toliau - įtariamasis). Pokalbis prasideda nuo 00:00 min.: Įtariamasis: Jo pas mani kambarin jisai invarė ir prasidėjo. Pareigūnas Nr. 2: O tai jūs ar stumdėtės ar mušėtės ar kap čia viskas vyko? Įtariamasis: Jisai invarė ir sako tu daugiau negersi, sako tu čia negyveni, psichiškai nesveikas (neaiškiai). Pareigūnas Nr. 1: Bet tai gi tu čia gi gyveni ar ne? Įtariamasis: Jo, jis neleidžia, jis užskersuoja raktų, neleidžia, užrakina duris tai langų tai vėl čia supranti... Pareigūnas Nr. 1: Būtų atskiras inėjimas būtų iš vis gerai. Įtariamasis: Nu, tai jeigu būtų. Pareigūnas Nr. 1: Ir nebūtų problemų čia pas jus. Įtariamasis: Jisai su kirviu, pastoviai su tuo kirviu jisai kirvį nešiojas ir mane gąsdina su tuo kirviu. Pareigūnas Nr. 1: Aišku. Pareigūnas Nr. 2: O tai kur jūs čia susistumdėt? O tai kurion jūs čia vieton susistumdėt? Pareigūnas Nr. 1: Parodyk. Įtariamasis: Aš buvau čia va, čia va... (rodo į lovą, prie kurios prieina). Pareigūnas Nr. 1: Tu jį apsi... kurioj vieton apsikabinai? Pareigūnas Nr. 2: Kur? Įtariamasis: Čia va, nes peiliukas va čia va (rodo į šalia lovos stovintį staliuką šalia televizoriaus). Pareigūnas Nr. 2: Ai tai viskas čia va ir buvo? Įtariamasis: Jo. Grandinėlę... Pareigūnas Nr. 1: Ateik G. čia. Prie manęs atsistok va čia. Ar mum laukan išeit? Pareigūnas Nr. 2: Ne. Pareigūnas Nr. 1: Nuotraukas reikia padaryti, dėl to. Pareigūnas Nr. 2: O tu jam labai indūrei? Įtariamasis: Ne nu aš gi jį apsikabinau ir tas peiliukas kaip buvo tai aš jam ir bakst dariau. Pareigūnas Nr. 2: O tai specialiai ar netyčia? Įtariamasis: Nu kap aš specialiai jei pas mane tas peiliukas mane užspaudė. Pareigūnas Nr. 1: Ai užspaudė. Pokalbis tyrimui aktualus iki 01:17 min. Vaizdo įrašas pasibaigia 05:00 min. Registratoriaus vaizdo įrašas Nr. 2022_0612_141340_003, kurio trukmė 05:00 min. Vaizdo įraše girdimas pokalbis yra analogiškas vaizdo įraše Nr. 2022_0612_141334_006, esančia pokalbiui. Peržiūrėjus registratorių vaizdo įrašą Nr. 2022_0612_141833_007, kurio trukmė 02:04 min., vaizdo įrašą Nr. 2022_0612_141839_004, kurio trukmė 01:56 min., vaizdo įrašą Nr. 2022_0612_142427_008, kurio trukmė 05:24 min., vaizdo įrašą Nr. 2022_0612_142928_009, kurio trukmė 03:23 min. ir vaizdo įrašą Nr. 2022_0612_143255_010, kurio trukmė 00:12 min., tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 123- 129).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamajam G. S. inkriminuotos veikos faktinėms aplinkybėms nustatyti. Išvardinti duomenys, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Visetas byloje surinktų įrodymų patvirtina faktą, kad kaltinamasis G. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą artimajam giminaičiui, o būtent: jis 2022 m. birželio 12 d. apie 13.55 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą tyčia sudavė smūgį peiliu broliui R. S. į nugaros krūtininės dalies kairę pusę, tuo jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šias aplinkybes patvirtinta kaltinamojo G. S., nukentėjusiojo R. S., jų motinos liudytojos B. S., policijos pareigūno liudytojo Ž. Š. parodymai, specialisto išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas ir juose esantys duomenys, įvykio vietose buvusių policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, bendrojo pagalbos centro užfiksuota informacija.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad G. S. ir R. S. yra broliai ir kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną (2022 m. birželio 12 d.) jie abu buvo minėtame bute, tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis G. S. dūrė peiliu broliui R. S. į nugarą, jį sužalojo ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. S. pripažino aplinkybę apie tai, kad įvykio dieną jis ir brolis R. S. buvo šiame bute, tarp jų kilo konfliktas ir jis peiliu sužalojo R. S., tačiau tikino tai padaręs gindamasis nuo brolio R. S. atlikto smaugimo.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo G. S. paaiškinimus, duotus į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, daro išvadą, kad dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, aplinkybių, jie yra nuoseklūs, vienodi ir jais patvirtinamas R. S. sužalojimo faktas ir sužalojimą padaręs asmuo. Teismui yra pagrindas tikėti G. S. parodymais apie nusikaltimo padarymą ir brolio sužalojimą, nes jo parodymai atitiko kitus byloje esančius įrodymus.

Taigi, teismas konstatuoja, kad fizinio smurto panaudojimo prieš R. S. faktas patvirtinamas ir specialisto išvadoje Nr. G 2050/2022(01), kurioje konstatuota, koks sužalojimas jam buvo padarytas ir kokia yra sužalojimo priežastis, o būtent, kad 2022 m. birželio 12 d. R. S. padaryta kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje, atsiverianti į kairiąją krūtinpilvės ertmę, padaryta minėtą sritį paveikus aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (pvz., peiliu) (1 t., b. l. 150-152).

Ta aplinkybė, kad R. S. buvo sužalotas 2022 m. birželio 12 d. ir kad jam kviesta pagalba, patvirtina Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašte (1 t., b. l. 111-116) ir R. S. gydymo stacionare ligos istorijoje (1 t., b. l. 132-145) užfiksuoti duomenys bei jų turinys. Šie duomenys patvirtina, kad juose užfiksuota informacija apie tai, kad 2022 m. birželio 12 d. 13:54:35 val. garso įrašo kopijoje girdėti, kaip nukentėjusysis R. S. praneša, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), brolis jam „invėrė peilį nugaron“, todėl jam reikalinga greitoji medicinos pagalba.

Taigi, sužalojimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad R. S. sužalotas kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytu būdu ir smūgiuojant peiliu. Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad G. S. sužalojo R. S. ir dėl patirto smurto bei jam padaryto sužalojimo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo G. S. atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė R. S. sunkų sveikatos sutrikdymą ir tarp kaltinamojo atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Byloje nustatyta, kad įvykio metu jis dūrė peiliu R. S. į nugarą (kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai), peiliu smūgiavo vieną kartą. Įvykio metu panaudojo gyvybei pavojingą ir žalojantį įrankį peilį, kurio geležtės ilgis 8 cm.

Teismas daro išvadą, kad suduodamas stiprų smūgį žalojančio pobūdžio įrankiu – peiliu į nugarą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatė, kad gali įvykti žmogaus sužalojimas, ir nors nenorėjo pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo), bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas peiliu smūgį į nugarą žmogui ir turėdamas gyvenimiškos patirties, kaltinamasis suprato, kad kelia grėsmę žmogaus sveikatai, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo G. S. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – R. S. sužalojimo (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių (vienas), pobūdį, smurtavusio asmens elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi, nusikalstama veika atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo, kaip nusikaltimo, sudėtį.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. S. paaiškino, kad įvykio dieną jis išgėrė pusę 0,5 l talpos degtinės butelio tik po įvykio, kol laukė atvykstančių medikų ir policijos pareigūnų. Tačiau iki įvykio negėrė, buvo vartojęs alkoholio tik iš vakaro, bet apsvaigęs nebuvo. Ketino gaminti valgį – peiliu skusti bulves. Jeigu būtų neblaivus, valgio nesigamintų ir nevalgytų. Nukentėjusysis R. S. parodė, kad įvykio dieną brolis G. namo grįžo blaivus, gėrė tik po konflikto, kol laukė atvykstančių medikų. Taigi, šiais parodymais paneigiama aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinime nurodyta ir inkriminuota G. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Esminis ginčas šioje byloje yra tai, ar kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis ir jeigu taip, ar buvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį, šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K- 205-719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 194- 387/2021). BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas. Įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nepripažįstama, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos: kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, ir kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą. Teismų praktikoje pasisakyta, kad išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala negu verti ginami teisės ir (ar) interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės nebuvo būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K568-139/2015, 2K-13-507/2017). Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Įstatymų leidėjas, pripažindamas socialinį būtinosios ginties vertingumą, palieka teismui teisę asmeniui, peržengusiam būtinosios ginties ribas, skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę arba skiriant bausmę pripažinti tokią situaciją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog 2022 m. birželio 12 d. nukentėjusiajam ir kaltinamajam esant savo namuose, bute, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas, šio konflikto ir fizinio smurto naudojimo iniciatoriumi buvo nukentėjusysis R. S..

Kaltinamasis G. S. jau pirminių savo paaiškinimų į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams metu teigė, kad broliui dūrė peiliu tik siekdamas nuo jo apsiginti. Būtent brolis R. S. pradėjo konfliktą, jis pats atėjo į G. S. kambarį, užgulęs jį ranka stipriai apkabino kaklą gerklės srityje ir ėmė jį smaugti, suplėšė marškinėlius, nuo kaklo nuplėšė grandinėlę. Siekdamas nuo jo atsiplėšti, G. S. bandė rėkti, išsivaduoti, nuo savęs nusimesti nukentėjusįjį, tačiau tai G. S. padaryti nepavyko, ėmė trūkti oro. Todėl jis paėmė šalia ant stalo buvusį peilį, skirtą bulvėms skusti, ir juo vieną kartą dūrė broliui į nugarą. Policijos pareigūnų Ž. Š. ir K. K. kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotas G. S. paaiškinimas „nu užpuolė, patraukė grandinėlę“, „maikę nuplėšė“, „nu daužyt pradėjo“, „nieko nieko negalėjau daugiau“, „aš indūriau jam ir viskas“. Nukentėjęs R. S. policijos pareigūnams paaiškino, kad nuėjo į brolio G. S. kambarį, nes „aš pasakiau, prašiau, kad neišeitų (neaiškiai) aš į jį gyrtą negaliu žiūrėt, kiek metų jis čia geria ištisai“, „aš nesėdėjau, jisai, aš jį, už peilio griebiau, kad jisai neindurtų man, tai jisai man nugaron“. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G. S. nuosekliai parodė, kad broliui dūrė peiliu tik siekdamas nuo jo apsiginti, nes R. S. buvo jį užgulęs, smaugė, nuplėšė grandinėlę ir marškinėlius. Pats nukentėjęs nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino iš pykčio sugriebęs G. S. už kaklo gerklės srityje, norėdamas jį pamokyti, gana stipriai smaugęs ties kaklu, supranta, kodėl brolis jam dūrė peiliu, dėl įvykio kaltina pats save, nepamena, kad broliui buvo suplėšęs marškinėlius ir nuplėšęs grandinėlę, bet to ir neneigia. G. S. įvykio metu dėvėti marškinėliai buvo apžiūrėti, nustatytas jų mechaninis pažeidimas (1 t., b. l. 167-173). Tai patvirtina kaltinamojo parodymus, kad juos suplėšė R. S.. Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 22-31) pažymėta, jog buvo rasta ir vyriška metalo spalvos grandinėlė, kuri sutrūkusi. Nors ši grandinėlė įvykio vietos apžiūros metu nebuvo paimta ir nebuvo apžiūrėta, tačiau įvykio vietoje buvusių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina tokią grandinėlę buvus, pats G. S. ją rodė pareigūnams, paaiškino, kad smaugimo metu būtent ją ir nuplėšė R. S., o pareigūnas Nr. 1 liepė „tos maikutės ir grandinėlės nieko neliesk“. Taigi, kaltinamojo parodymai apie tai, kad brolis R. S. jį užgulė, ranka stipriai apvijo ir spaudė kaklą gerklės srityje, nuplėšė grandinėlę ir suplėšė marškinėlius, pasitvirtino, šiuos parodymus iš esmės patvirtino ir pats nukentėjusysis.

Spręsdamas dėl būtinosios ginties situacijos, teismas vertina ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo tarpusavio santykių kontekstą, atsižvelgia į jų asmenybes bei fizinę būklę. Iš byloje esančių įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų akivaizdu, kad brolių S. santykiai buvo konfliktiški. G. S. pareigūnams skundėsi, kad R. S. „pastoviai mane daužo, mane muša“, „jis neleidžia, užskersuoja raktų, neleidžia, užrakina duris, tai langų, tai vėl čia, supranti...“, „jisai su kirviu, pastoviai su tuo kirviu jisai kirvį nešiojas ir mane gąsdina su tuo kirviu“. S. motina liudytoja B. S. teisme patvirtino konfliktus tarp savo sūnų, teigė, kad R. S. nuolat provokuoja konfliktus, yra neprognozuojamas ir kalba nesąmones. Įvykio detalių R. S. savo motinai nepasakojo. Liudytoja parodė, kad R. S. praeityje yra ją smaugęs, smurtavęs prieš ją, dėl ko buvo teistas. Apie brolių S. tarpusavio bei jų neigiamus santykius su motina sprendžiama ir iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. įsiteisėjusio sprendimo už akių, kuriuo patenkinus B. S. ieškinį, G. S. ir R. S. iškeldinti iš motinai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 135-136), t. y. iš to paties buto, kuriame ir nutiko įvykis, nagrinėjamas baudžiamojoje byloje. Šiame 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendime už akių buvo konstatuota, kad R. S. kurį laiką yra praleidęs įkalinimo įstaigoje. Jis visada buvo konfliktiškas, smurtaujantis, tačiau B. S. vis tikėjosi, kad jis pasitaisys. G. S. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, gebėjimų stokos pasirūpinti savimi. Abu atsakovai yra suaugę vyrai, tačiau B. S. jais rūpinasi suteikdama pastogę faktiškai iki pat šios dienos. Paskutiniu metu atsakovai jos net neįleidžia į jai priklausantį būstą, jį niokoja ir prieš ją sūnus R. S. buvo naudojęs fizinį smurtą. Apie R. S. teistumą už smurtinį nusikaltimą rodo ir duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR). Šio registro duomenimis, R. S. Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Be to, Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu, patvirtintu tos pačios dienos ikiteisminio tyrimo teisėjo, konstatuota, kad R. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, susitaikius su nukentėjusiąja B. S., R. S. nuo 2019 m. gruodžio 16 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, iš kurio išbrauktas tik 2020 m. kovo 27 d. (2 t., b. l. 137-139).

Apie R. S. ūmų charakterį galima spręsti ir iš jo medicininių duomenų. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro medicinos dokumentų 2022 m. lapkričio 8 d. išrašas rodo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje pakartotinių stacionarizavimų metu R. S. yra nustatytos diagnozės pagal kodus F61, F33.1, F06.33, F07.0, jam taikomas gydymas tabletėmis „Elenium“, „Tazepamum“, „Mirtazapinum“, „Kvetiapinum“, „Halcion“ ir „Karbamazepinum“ (1 t., b. l. 63). Specialistė gydytoja psichiatrė N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. S. yra jos pacientas, kuriam diagnozuoti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, organinė depresija ir organinis asmenybės sutrikimas. Specialistė paaiškino gydymui skirtų vaistų poveikį - „Elenium“ tabletės veikia posturalinį nestabilumą, koordinacijos sutrikimą (griuvimo profilaktikai), taip pat, kad nesąlygotų netipiškos epilepsijos. „Tazepamum“ tabletės skirtos priklausomybės sindromo gydymui. „Mirtazapinum“ yra antidepresantas, raminančio pobūdžio, miego korektorius, skirtas impulsų kontrolei. „Kvetiapinum“ – skirtas impulsų kontrolei, yra migdantis, taip pat jis yra hormonų pusiausvyros korektorius. „Hacion“ migdantis, kai kuriais atvejais skirtas netipinei epilepsija gydyti. „Karbamazepinum“ – tai antitraukulinis normotimikas (emocijų impulsų stabilizatorius) (1 t., b. l. 95-96). Pats R. S. teisme teigė, kad jo sveikata bloga, sunkiai vaikšto, laukia eilėje dėl klubo sąnario keitimo, kuris proceso pirmosios instancijos teisme metu jau pakeistas, paaiškino, kad psichiatro jam skirtus vaistus vartoja tik tuomet, kai turi pinigų jų nusipirkti. Kuomet vaistų nevartoja, būna itin nervingas. Nukentėjusysis pripažino, kad įvykio metu 2022 m. birželio 12 d., vaistų nevartojo, todėl savo pyktį išliejo ant brolio G..

Teismas pripažįsta įrodytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusysis R. S. išprovokavo konfliktą, t. y. reiškė pretenzijas G. S. dėl neprisidėjimo prie buities ir alkoholizmo, žarstekliu sudavė koridoriumi link savo kambario einančiam G. S. į kaklą, paskui jį atėjo į G. S. kambarį, užgulė jį sėdintį ant sofos ir apvijęs ranka kaklą gerklės srityje stipriai ėmė jį smaugti. Nors ant kaltinamojo G. S. kaklo jokių smaugimo žymių nebuvo rasta, jų nematė į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas Ž. Š., o pats kaltinamasis nei vienos jo apklausos metu nesiskundė kaklo skausmais, tačiau paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų B. S. ir Ž. Š. nuoseklių parodymų pakanka šias aplinkybes pripažinti įrodytomis. Nukentėjusiojo užgriuvimas ant brolio G. S., jo marškinėlių suplėšymas ir grandinėlės nuo kaklo nuplėšimas rodo, kad G. S. buvo būtinosios ginties situacijoje, kurioje jam iškilo akivaizdi grėsmė sveikatai. G. S. įvykio metu buvo prastos sveikatos. Iš jo bei liudytojos B. S. parodymų seka, kad kaltinamajam buvo lūžę šonkauliai, buvo persirgęs kasos uždegimu, tirpo abi kojos, buvo vos 60 kg svorio ir 172 cm ūgio. Tuo tarpu nukentėjęs R. S. įvykio metu buvo apie 90 kg svorio, 170 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, stiprių rankų, nors silpnų klubo sąnarių, dėl ko buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija. Brolių S. motina liudytoja B. S. patvirtino, kad R. turi daugiau sveikatos, nes keletą metų nevartoja alkoholio, o G. yra silpnos sveikatos.

Iš nuoseklių kaltinamojo parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, iš nukentėjusiojo R. S. parodymų teisme matyti, jog R. S. naudojo fizinį smurtą akivaizdžiai fiziškai silpnesnio kaltinamojo atžvilgiu, sudavęs žarstekliu per kaklą, įėjo į G. S. kambarį, iš pykčio jį užgulė ir apvijęs ranka G. S. kaklą ties gerkle ėmė jį smaugti. Todėl teismo vertinimu, R. S. kėsinimasis į G. S. sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, tai yra, buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija. Taigi, kaltinamasis įvykio metu gynėsi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus R. S. kėsinimosi vieną kartą peiliu durdamas jam į nugarą ir tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. BK 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Teismo vertinimu, R. S. kėsinimasis į G. S. sveikatą nebuvo tiek intensyvus, tad G. S. gynyba aiškiai viršijo būtinosios ginties ribas. Kaltinamasis, gindamasis nuo R. S. veiksmų, vieną kartą dūrė jam peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – nugarą. Būdamas daug gyvenimiškos patirties turinčiu ir savo veiksmus bei dėl jų galinčias kilti pasekmes gebančiu suvokti asmeniu, būdamas blaivus, taikydamas nukentėjusiajam į nugarą, G. S. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad G. S. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, o jo gynyba – tyčinis dūris peiliu nukentėjusiajam, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Teismo vertinimu, užpultas G. S. negalėjo niekaip kitaip išsilaisvinti nuo R. S. smaugimo kaip tik suduodamas smūgį peiliu, tačiau turėjo galimybę smūgiuoti ne į nugarą, o į kitas mažiau pavojingas sveikatai ar gyvybei R. S. kūno vietas, pvz., į ranką. Todėl padarydamas nukentėjusiajam – savo broliui sunkų sveikatos sutrikdymą, jis peržengė būtinosios ginties ribas. Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo G. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai).

Skirdamas kaltinamajam G. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, padarė vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, kaltinamajam inkriminuotas nepagrįstai, dėl ko šiame nuosprendyje jau pasisakyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – 49 metų amžiaus, teistas bet teistumas išnykęs, praeityje baustas administracine tvarka už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, smulkias vagystes, melagingus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje (2 t., b. l. 10-16), VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre psichiatrijos kabineto ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 7), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 32), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, AB „Swedbank“ ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų likutis itin mažas, atitinkamai 12,19 Eur ir 2,10 Eur (2 t., b. l. 100).

Už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas (nuo dvejų iki dvylikos metų).

Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tuomet, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per švelnios, bet ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017, 2K-151-489/2019).

Pažymėtina, kad BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis net iš dalies nėra atlyginęs civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos, todėl taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, G. S. asmenybės ir jo padarytos veikos vertinimas leidžia teismui daryti išvadą, jog net minimalios BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų neteisingas. Darydamas tokią išvadą teismas, visų pirma, įvertina padaryto nusikaltimo aplinkybes, faktą, jog nukentėjusysis naudojo fizinį smurtą prieš kaltinamąjį ir jis, gindamasis nuo nukentėjusiojo veiksmų, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors R. S. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o kaltinamojo veiksmai duriant peiliu į pavojingą kūno vietą yra neabejotinai pavojingi, tačiau jo padaryti sužalojimai rimtesnių sveikatos sutrikimų nukentėjusiajam nesukėlė. Pažymėtina, kad BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, įstatymo leidėjo įvertinas kaip labai sunkus nusikaltimas, nukentėjusiajam gali sukelti labai skirtingas pasekmes – tiek visišką neįgalumą, tiek ir nežymius liekamuosius reiškinius (kaip yra nagrinėjamu atveju). Akivaizdu, kad aptartais atvejais skiriasi padaryto nusikaltimo pavojingumas, ir į šią aplinkybę būtina atsižvelgti skiriant bausmę.

Vertinat kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis yra brandaus amžiaus, teistumas išnykęs, praeityje baustas administracine tvarka, padaryti administraciniai pažeidimai nėra šiurkštūs, kas rodo, jog jis nėra linkęs nuolat ir piktybiškai pažeidinėti įstatymus. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Siekiant užtikrinti teisingumo pricipo įgyvendinimą, skiriant bausmę svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiojo poziciją dėl padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju nukentėjusysis teismui nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleido, su broliu ir toliau gyvena tame pačiame bute, teigė, jog G. S. pasitaisė, padeda namų ūkyje, gausiai alkoholio jau nevartoja, pats nukentėjusysis prašė neskirti broliui realios laisvės atėmimo bausmės. Brolių tarpusavio santykių teigiamą pokytį teisme patvirtino ir jų motina B. S..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad G. S. padarytas nusikaltimas, numatytas 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik jam skiriant laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. S. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio dydis, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nustatytinas maksimalus, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Teismo manymu, laisvės apribojimo bausmė leis kontroliuoti kaltinamojo elgesį, tačiau neizoliuos jo nuo visuomenės bei artimųjų ir taip skatins teigiamus jo gyvenimo pokyčius. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 2) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, G. S. skirtina bausmė, atsižvelgiant į jo asmenybę, yra pakankamai griežta, efektyvi ir baudžianti, kad jis ne tik suvoktų savo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, bet ir pajustų neigiamas tokių veiksmų pasekmes.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 12 d. 14.10 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 11.55 val. (2 t., b. l. 67-71). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 687,59 Eur turtinės žalos ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo (1 t., b. l. 68-74). Civilinė ieškovė nurodė, kad R. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 687,59 eurai. Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį R. S.. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nuo 2022 m. birželio 12 d. iki 2022 m. birželio 25 d. buvo gydytas ligoninėje, jam atlikta operacija (1 t., b. l. 71, 132-144). Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nukentėjusiojo gydymo civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 687,59 Eur žalą, sprendžia, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistini 687,59 eurai turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės ieškovės prašomų priteisti procesinių palūkanų priteisimo, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. plenarinės sesijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, jog teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad teismai gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, o taip pat vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kaltinamajam G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 73-76). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, nukentėjusiojo R. S. parodymų patikrinimo vietoje įrašas, kaltinamojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje įrašas bei įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, įrašyti į CD laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini ikiteisminio tyrimo institucijai. Kiti daiktai – peilis, suplėšyti G. S. mėlynos spalvos marškinėliai, R. S. DNR (seilių) ėminys, G. S. DNR (seilių) ėminys, kurie vyresniosios tyrėjos 2022 m. lapkričio 9 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl objektų saugojimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-121299-22“ perduoti saugojimui į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (1 t., b. l. 173-175), sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 2) per 12 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. S. skirtą bausmę įskaityti G. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 12 d. 14.10 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 11.55 val.

G. S. bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš G. S. 687,59 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, nukentėjusiojo R. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašą, kaltinamojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašą bei įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašus, įrašytus į keturias CD laikmenas, grąžintini ikiteisminio tyrimo institucijai – Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.;

2. Peilį, G. S. mėlynos spalvos marškinėlius, R. S. DNR (seilių) ėminį, G. S. DNR (seilių) ėminį, kurie vyresniosios tyrėjos 2022 m. lapkričio 9 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl objektų saugojimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-121299-22“ perduoti saugojimui į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių – sunaikinti.

Išaiškinti G. S., kad vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.