- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-25
- Bylos Nr.
- I-3143-257/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02100-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas A. J. teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą ir priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos, nes patalpos nevėdinamos, drėgnos, trūko oro. Buvo sukeltas stresas, nerimas, kameroje Nr. 3 buvo pelėsis, drėgna, šalta, neperkėlė į kitą kamerą. Sulaikymo metu neturėjo virdulio ir kitų reikalingų daiktų, niekas į prašymus nereaguoja. Du mėnesius neturėjo galimybės pasikeisti apatinių, viršutinių rūbų. Kol neparašė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui atsisakymo maitintis nuo liepos 1 d. dėl nepagerintų sąlygų, jam buvo duodami nudėvėti, nekokybiški drabužiai, jis jų atsisakė, nes siūlė megztuką ir šiltus baltinius. Iki 2015 metų liepos 8 d., kol atvažiavo jo sesuo, neturėjo drabužių. Taip pat kreipėsi dėl stomatologo darbo, nes niekas dantų netvarkė. Buvo pasiųstas į Lukiškių laisvės vietų atėmimo ligoninę dėl dantų sutvarkymo. Sužinojęs, kad pas jį atvyks sesuo ir atveš rūbų, 2015 m. liepos 1 d. atsisakė stomatologo paslaugų. Sesuo buvo pervedusi pinigų ir už pervestus pinigus svarbiau jam buvo nusipirkti rašymo priemonių ir asmens higienos priemonių, o rūbams pirkti pinigų neužteko. Jis išgyveno, kentėjo, patyrė psichologinį spaudimą, smurtą, buvo vienas, liūdna. Jis suimtas ne pirmą kartą, Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra buvęs apie 6 kartus, visą tvarką žino.
Skunde (2–3 b. l.) pareiškėjas nurodė, kad 2015-06-09 buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur yra laikomas iki šiol. 2015-06-09 buvo Šiaulių tardymo izoliatoriaus paskirstymo kameroje daugiau kaip 3 valandas. Paskirstymo kamera yra rūsyje, be langų, neįrengta ventiliacinė sistema, silpnas apšvietimas, kameros sienos padengtos nelygia danga. Kameroje Nr. 3 nėra langų, drėgna, šalta, nuo sienų byrėjo atsilupę dažai, tinko dulkės, ant lubų ir sienų buvo juodas pelėsis, nėra ventiliacijos. Dušo patalpose prausimosi kabinose slidi grindų danga, į dušą veda vieną kartą per 7 paras. Jam Šiaulių tardymo izoliatoriuje išduoti rūbai buvo per dideli ir susidėvėję. Kamerose, kuriose jis buvo, nebuvo inventoriaus švarai palaikyti: grindų šepečio, šiukšlių semtuvėlio. Dėl tokių Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų jis patyrė emocinį ir psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Mano, kad atsakomybę turi prisiimti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija ir pareigūnai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra pateikęs skundus Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui bei atsisakęs maisto. Prašo priteisti jam iš atsakovo 2 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (84 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (68–77 b. l.) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-07-31 pažymos Nr. 60/09-25434 „Dėl A. J.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2015-06-09 iki 2015-07-21. Jis buvo laikomas kamerose: Nr. 3 su 1 asmeniu ir vienam iš jų teko 6,83 m², Nr. 1 su 1 asmeniu ir vienam iš jų teko 66,56 m², Nr. 77 su 1 asmeniu ir vienam iš jų teko 6,56 m².
Pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 6,56 m² iki 6,833 m², o tai aiškiai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui visą jo kalinimo laikotarpį kameros plotas atitiko nustatytą higienos normose.
Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parą, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą.
Pabrėžia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).
Pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą, šalčio ar drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014-09-25 atliko periodinį patikrinimą (išvados surašytos 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406), nurodė, jog gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus.
Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl vėdinimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis (56-60 punktais), gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Kamerų būklė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę. Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi būti valymo inventoriaus komplektas (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo, Šiaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui.
Informuoja, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis.
Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-08-06 pažymos Nr. 62/08-779, Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Pažymoje taip pat nurodytas ir kamerose esantis inventorius. Tai yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pažymoje taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos šviesos lempos, ir dirbtinė naktinė šviesa. Pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto.
Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. HN 27 punktas numato, kad šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.
Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, be to, jis nuo bendros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su nuplaunamuoju vandeniu. Gyvenamosiose kamerose klozetai yra įrengti, o pareiškėjo įvardijamas tariamas trūkumas nebuvo užfiksuotas atliekamų patikrinimų metu. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto, kuriame nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas (pagal Tarptautinių žodžių žodyną - klozeto puodas išvietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija), reikalavimai netaikomi, nes tokio pobūdžio įrengimo reikalavimai taip pat susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p.). Pažymėtina, kad higienos norma HN 76:2010 nustato pareigas ne tik laisvės atėmimo vietų administracijai, bet ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Šio teisės akto 58 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.
Pažymi, kad higienos norma HN 76:2010 nustato pareigas ne tik laisvės atėmimo vietų administracijai, bet ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Šio teisės akto 58 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-04-22 patikrinimo akte Nr. EP153 nustatyta, kad valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų.
Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.
Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241. Atsakovas taip pat pažymi, kad administracinio pastato patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris, todėl išmatuota oro temperatūra neparodo tikslios jutiminės temperatūros patalpoje. 18-22? C temperatūra laikoma optimalia protiniam darbui, todėl 2,4? žemesnė temperatūra operatyviai vykdomos visos asmens kratos metu (išsirengęs iki apatinių rūbų asmuo būna 1-2 minutes, t.y., kol nusirengia, rūbai patikrinami rentgeno aparatu ir asmuo apsirengia) neturėtų būti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus išgyvenimus.
2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 užfiksuota, kad <“Išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos“>. Patikrinimo akto turinys paneigia pareiškėjo dėstomas aplinkybes, esą sąlygos apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintos LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr.1R-172) 11 punktu priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas pažymi, jog laikosi uždarymo į trumpalaikes kameras tvarkos, o pareiškėjo pretenzijos dėl per ilgo laikymo laikino sulaikymo kamerose yra nepagrįstos ir neįrodytos.
Pažymi, jog įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į laikino sulaikymo kameras. Be to, laikino sulaikymo kamerose rūkyti yra uždrausta.
Motyvuojamoji dalis
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai.
Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. HN 27 punktas numato, kad šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.
Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktus, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kamerose ar vieną kartą per savaitę vedimo į dušus yra nepagrįstos ir neturi teisinio pagrindo.
Pareiškėjas A. J. savo skunde nurodo, jog jam nebuvo suteikta tinkama odontologo pagalba, jam teko kentėti didžiulį danties skausmą.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje odontologo paslaugos teikiamos pagal bendrą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtintą Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašą. Vadovaujantis teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymo „Dėl Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1R-172, 101 punktu, „101. Suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai.“ Būtina pažymėti, jog LR suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad „Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą.“
Atsakovas pažymi, kad teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-08-04 pažyma Nr. 61/04-524, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas A. J. buvo apžiūrėtas odontologo dėl danties skausmo. Jam paskirtas medikamentinis gydymas ir 2015-06-30 pasiūlyta vykti į Laisvės atėmimo vietos ligoninę. Tačiau 2015-07-01 jis pat vykti atsisakė (A. J. asmens sveikatos istorija). Informavo, kad pareiškėjas nebuvo paliktas be priežiūros, jį apžiūrėjus gydytojui, buvo pasiūlytos nuskausminimo paslaugos – išrašyti nuskausminamieji vaistai ir pasiūlyta vykti į Laisvės atėmimo ligoninę. Pareiškėjas vykti sutiko, tačiau jau sekančią dieną pats vykti atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-09-10 byloje Nr. A756-1888/2012 konstatavo, kad „pareiškėjas tenkindavosi gaunamais medikamentais ir, nesant galimybės gauti gydytojo odontologo paslaugos Kauno tardymo izoliatoriuje, nereikalavo nukreipti jį į laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl nepakeliamo (anot pareiškėjo) danties skausmo. Šios aplinkybės duoda pagrindo atmesti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus apie bemieges naktis kenčiant nepakeliamą danties skausmą, prilygstantį žiauriems kankinimams kaip nepagrįstus.“ Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui, neva patyrus didelį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, buvo pasiūlyta vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau pats to atsisakė.
Pareiškėjo pretenzijos dėl nesuteiktų odontologo paslaugų Šiaulių tardymo izoliatoriuje neturi teisinio pagrindo, yra neįrodytos ir nepagrįstos jokiais byloje esančiais duomenimis. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo suteikiama alternatyvi medicininė pagalba – nuskausminamieji vaistai. Dėl tokios pagalbos pareiškėjas nesiskundė, o tik skunde teismui nurodo, kad vaistų negers, byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius sąmoningai siekė pažeminti ar kankinti pareiškėją, ir be tam tikros priežasties (gydytojo odontologo ligos) iš karto nesuteikė jam tinkamos medicininės pagalbos.
Pareiškėjas savo skunde teismui nurodo, kad jam nebuvo suteikti drabužiai pagal sezoną, kaip tai numato galiojantys teisės aktai.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis numato Suimtųjų materialinį buitinį aprūpinimą. Minėto įstatymo 3 punkte numatyta, kad suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-06-17 įstaigos direktoriui pateikė prašymą, o 2015-06-24 skundą dėl aprūpinimo drabužiais ir avalyne. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2015-06-30 pareiškėjui buvo pasiūlyta tvarkingų ir kokybiškų rūbų, gautų įstaigoje paramos būdu. Matyti, kad pasiūlyta trikotažiniai marškinėliai, vyriški marškiniai, sportinio kostiumo viršutinė dalis, tačiau jis siūlomų drabužių atsisakė. Avalynės pasiūlyta nebuvo, nes kreipimosi metu pareiškėjas turėjo vasarines basutes.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui buvo suteiktas visas materialinis aprūpinimas pagal galiojančius teisės aktus, todėl jo teiginiai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija neveikė taip, kaip privalėjo, yra nepagrįsti ir neatitinkantys byloje surinktai medžiagai.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Pareiškėjo A. J. skundas tenkintinas iš dalies. Pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo A. J. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2015-07-31 pažyma Nr. 60/09-25434 „Dėl A. J.“ (12–13 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2015-06-31 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2015-07-21 (43 dienos). Pareiškėjas visą nurodytą laiką buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, t. y. kameroje Nr. 3 pareiškėjui teko 6,83 m², kameroje Nr. 1 pareiškėjui teko 6,56 m², kameroje Nr. 77 pareiškėjui teko 6,56 m² ploto. Atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, todėl nepagrįstas pareiškėjo aiškinimas, kad visą laiką (43 dienas) buvo laikomas pažeidžiant nustatytą kameros ploto normą vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, yra viešai paskelbtas teisės aktas ir būtent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015-06-09 buvo Šiaulių tardymo izoliatoriaus paskirstymo kameroje daugiau kaip 3 valandas. Paskirstymo kamera yra rūsyje, be langų, todėl kameroje buvo tvarku, drėgna, trūko oro, nes neįrengta ventiliacinė sistema, jam svaigo galva ir spaudė smilkinius, kameroje silpnas apšvietimas, todėl jo regėjimas buvo pastoviai įtemptas, nuo ko skaudėjo akys, o kameros sienos padengtos nelygia danga, į kurią galima lengvai susižaloti. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, priimti suimtieji (nuteistieji) uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teisės aktuose atsakovui nėra pareigos registruoti duomenų, kiek asmenų yra talpinama į laikino sulaikymo kameras, į režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus). Higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, tačiau trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.
Atsakovas pateikė 2014 m. spalio 3 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. EP-406 (43–46 b. l., patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d.). Patikrinimo akte nurodyta, kad rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų (suimtieji pildo prašymus). Laikomiems asmenims pabūti gryname ore 1 val. per dieną sąlygos sudaromos (rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val.); geriamasis vanduo tiekiamas. Kartą per savaitę sudaroma galimybė praustis duše (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (vedamas registravimo žurnalas). Sudaroma galimybė suimtiesiems mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos: rengiamos 2 mokymo klasės.
Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. Maistą tiekia UAB „Pontem“. Maistą į kameras išdalina suimtieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje. Kamerose naudojami asmeniniai indai ir stalo įrankiai.
Įstaigos patalpų valymo dezinfekcijos planas paruoštas 2014–2015 metams, patvirtintas įstaigos direktoriaus pavaduotojo 2014-09-22 įsakymu Nr. 20/01-2341. Pagrindinis patalpų valymas numatytas kas mėnesį; gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo registras vedamas. Bendro naudojimo patalpas, kietąjį inventorių valo suimtieji, dirbantys ūkio skyriuje; dezinfekciją atlieka darbuotoja, turinti dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimą. Dezinfekcijai naudojamoms priemonėms („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; asmens apsaugos priemones darbuotoja turi. Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, persirengimo patalpų, dušinių, kiemelių). Yra fiksuojami suimtųjų atsisakymai, kurių kamerose sanitarinių įrenginių dezinfekcijos „Sokrena“ 1 % tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami; naudojamas preparatas „Nomado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra.
Ilgalaikių pasimatymų patalpa švari, vėdinama per langą, patalynė, rankšluosčiai naudojami asmeniniai: šiltas ir šaltas vanduo tiekiamas, valymo inventorius, priemonės yra. Trumpalaikių pasimatymų patalpa švari. Šiukšliadėžės yra. Išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos. Pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, yra šiukšliadėžės. Įstaigos teritorija tvarkinga.
Kamerų paprastasis remontas atliekamas esant galimybėms. Tikrinimo metu buvo remontuojamos kameros Nr. 21, 22, 98.
Gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. Gyvenamąsias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius ir kalcinuota soda išduodama asmenims paprašius. Tikrinimo metu išduodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys). Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje.
Minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra, sanitarinėje švarykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 ⁰C temperatūra išlaikoma 50 min. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas.
Daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius buvo švarus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, lovos skalbiniai išduodami atvykus, išduotas inventorius pažymimas „Asmeninės sąskaitos kortelėje“. Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs – pakuojami į maišus, laikomi lentynose.
Kirpykloje rankų higienos priemonių (skystas muilas, dezinfekcijos priemonė „Sterillium“ dozatoriuose), vienkartinių rankšluosčių, atliekų surinkimo talpykla yra. Naudojami vienkartiniai apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės. Kirpykloje ir skalbykloje dirba ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji, kurių sveikata patikrinta Sveikatos priežiūros tarnyboje, įgiję pirmosios pagalbos teikimo žinių.
Įrengta sporto salė su treniruokliais, sporto įranga techniškai tvarkinga. Sienos, lubos padengtos lygia danga (dažytos), grindys neslidžios, išklotos guminėmis plytelėmis.
Šio patikrinimo akto išvada patvirtina pareiškėjo aiškinimą, kad kartą per savaitę sudaroma galimybė praustis duše. Pareiškėjo skundo aiškinimas, kad kamerose, kuriose jis buvo, nebuvo inventoriaus švarai palaikyti: grindų šepečio, šiukšlių semtuvėlio – vertintinas kritiškai, nes paminėto patikrinimo akte konstatuota, kad gyvenamąsias patalpas valosi patys suimtieji, valymo inventorius ir kalcinuota soda išduodama asmenims paprašius. Tikrinimo metu išduodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys). Tai matyti ir iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akto Nr. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., 61–64 b. l.). Patikrinimo akte nustatyta, kad valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka. Tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomi (išduodami) čiužiniai buvo švarūs, nesuplyšę. Minkštas inventorius, kurio negalima skalbti (čiužiniai), nukenksminami dezinfekavimo kameroje (vedamas dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas).
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015-08-04 pažymos Nr. 62/08-779 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje” (34–37 b. l.) matyti, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ 24 punktu gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus (kamerose yra skaidraus stiklo langai). Pažymi, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastato įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas. Taip pat paminėtame dokumente nurodyta, kaip Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtos kameros, koks inventorius privalo būti jose ir koks yra, koks gyvenamosiose patalpose įrengtas dirbtinis apšvietimas. Pasisakė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo atitvarų jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms nereglamentuoja. Higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, taip pat nurodyta apie sanitarinio mazgo, atitvarų įrengimą, kasdien atliekamą kamerų dezinfekciją, švaros ir tvarkos palaikymą gyvenamosiose patalpose. Nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė skalbiama nemokamai, o nuo 2011 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas, bei tokias paslaugas iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, pasisakyta dėl patalynės išdavimo, keitimo, dėl sanitarinės valyklos, prausimosi patalpų, pasivaikščiojimo kiemelių, jų įrengimo, paskirties, pasivaikščiojimo trukmės.
Pareiškėjo aiškinimas, kad du mėnesius, kol neatvažiavo sesuo ir neatvežė drabužių, neturėjo galimybės pasikeisti apatinių, viršutinių rūbų, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam buvo duodami nudėvėti, nekokybiški drabužiai (megztukas ir šilti baltiniai), kurių jis atsisakė, vertintinas kritiškai. Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2015-06-17 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui pateikė prašymą, o 2015-06-24 skundą dėl aprūpinimo drabužiais ir avalyne. 2015-06-30 pareiškėjui buvo pasiūlyta tvarkingų ir kokybiškų rūbų, kurių pareiškėjas atsisakė, tai patvirtino pats pareiškėjas posėdžio metu. Be to, pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad jam sesuo buvo pervedusi pinigų ir už pervestus pinigus svarbiau jam buvo nusipirkti rašymo priemonių ir asmens higienos priemonių, o rūbams pirkti pinigų neužteko. Taigi, atsakovas negali atsakyti už pareiškėjo pasirinkimą pirkti rašymo ir asmens higienos priemones, o ne drabužius. Be to, iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akto Nr. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., 61–64 b. l.) matyti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims sudarytos sąlygos apatinius drabužius skalbti ir džiovinti įstaigoje veikiančioje skalbykloje (vykdoma registracija), o viršutinius drabužius skalbti ir valyti yra galimybė viešojoje skalbykloje (sudaryta sutartis su skalbykla). Tačiau tokia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo. Avalynės pareiškėjui pasiūlyta nebuvo, nes kreipimosi metu pareiškėjas turėjo vasarines basutes. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo šiltuoju metų laiku (2015 m. birželio–liepos mėnesiai).
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 3 (būtent tik šią kamerą pareiškėjas nurodė, taip apibrėždamas nagrinėjamo skundo ribas) nėra langų, drėgna, šalta, nuo sienų byrėjo atsilupę dažai, tinko dulkės, ant lubų ir sienų buvo juodas pelėsis, nėra ventiliacijos, slidžios dušo slidžių grindų. Bylai aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 3, kurią nurodė pareiškėjas, nebuvo atliktas sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie šios kameros atitikimą higienos normų reikalavimams. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, o pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Teismas atsakovo atstovą buvo įpareigojęs pateikti medžiagą, susijusią su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, t.y. be kita ko, ir duomenis, susijusius su sąlygomis kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas (9 b. l.). Atsakovo atstovas pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus surašytą pažymą (34–37 b. l.), tačiau ši pažyma yra abstraktaus pobūdžio, kurioje bendrai aprašyta Šiaulių TI patalpų būklė, tačiau iš šios pažymos negalima spręsti, ar patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, tuo metu atitiko higienos normos reikalavimus. Pareiškėjas pakankamai detalizuotai nurodė kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, todėl pareiga įrodyti aplinkybes, kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, tenka atsakovui. Atsakovas nepaneigė objektyviais įrodymais pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai.
Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos (48–60 b. l.) matyti, kad pareiškėjas skundėsi, jog skauda dantį. Į visus pareiškėjo nusiskundimus buvo reaguojama, jam suteikiama tinkama pagalba, dėl to buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pareiškėjas nurodė, kad odontologo paslauga jam neteikiama arba teikiama nekokybiška. Pagal pateiktus pareiškėjo dokumentus matyti, kad jis pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo įstatymą į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją nėra kreipęsis, tai posėdžio metu patvirtino pats pareiškėjas. Visas aukščiau nurodytas pareiškėjo aplinkybes dėl pareiškėjo nurodytų dantų gydymo, gydymo pradžios, eigos, priežastinio ryšio su buvimu Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tinkamo ar netinkamo gydymo ir kitų klausimų galėtų spręsti pagal kompetenciją Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Pasinaudojus nustatyta tvarka, toks ginčas būtų teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Įrašų dėl dvasinių sukrėtimų, kentėjimų, vienatvės, ką pareiškėjas akcentavo posėdžio metu, nėra užfiksuota. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. pažymos Nr. 61/04-2629 „Dėl A. J.“ matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-06-09 iki 2015-07-21 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui teikė raštu skundus dėl laikymo sąlygų (14 b. l.), į kuriuos buvo atsakyta arba administracinės procedūros nutrauktos (15–32 b. l.).
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą, t. y. pareiškėjas visą nurodytą laiką (43 dienas) buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, kameroje Nr. 3 buvo nuo 2015-06-09 iki 2015-06-17 (trumpą laiką), laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjas nepatyrė tokių didelių kančių ar nepatogumų bei dvasinė skriauda nėra tokia didelė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, 102 straipsnio 2 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. J. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.