- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-341-460/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- AAS „BTA Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- UADBB „Investicijų brokeris“
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-341-460/2016
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-15764-2015-2)
NUTARTIS
2016 m. kovo 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18275-618/2015, kuria išspręstas ieškovės M. M. ieškinio atsakovei AAS „BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UADBB „Investicijų brokeris“ priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2015-12-11 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 28962,00 Eur draudimo išmoką, 781,65 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Nurodė, jog ieškovė M. M. paveldėjo V. M. turtinę teisę, kylančią iš draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr. NA 147342, draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo mirtimi ir/arba sveikatos sutrikimu dėl nelaimingo atsitikimo. Pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu ginčija atsakovės atsisakymą išmokėti draudimą išmoką. Konstatavo, kad nurodyta sutartis nėra laikytina vartojimo sutartimi, todėl, atsižvelgęs į tai, kad Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės registracijos buveinės adresas yra Viršuliškių skg. 34, Vilnius, sprendė, jog ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Paaiškino, kad ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutartį. Nurodo, jog vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 2 ir 15 d., Lietuvos banko įstatymo 47 str., ieškovė yra laikytina vartotoja.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos teismingumo vartojimo sutarties kontekste.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurios taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK 30 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jog ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą; teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis).
Vartojimo sutarties sampratą pateikia CK 1.39 straipsnio 1 dalis. Pagal šią normą vartojimo sutarčiai yra būdingi du požymiai. Pirma, prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti ne dėl savo ūkinės-komercinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui. Šie du požymiai reikalauja, kad teisiškai vertinant sutartį, svarbu nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtina aptarti teisės normas, apibūdinančias vartojimo sutarties sampratą ir vartotojo sąvoką, įtvirtintas įstatymuose. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2, 8, 19 dalyse nurodyta, jog finansinė paslauga – draudimo ir pensijų kaupimo paslaugos ir Finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos; paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams; vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Darytina išvada, jog ieškovė yra vartotoja, kadangi paveldėjo teisę į draudimo išmoką, kylančią iš asmeniniais (ne verslo tikslais) sudarytos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties.
Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog vartotojas yra fizinis asmuo – apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ar kitas asmuo, jeigu finansinės paslaugos yra skirtos jų asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, o finansų rinkos dalyvis, sudarydamas sutartį, žinojo ar privalėjo žinoti apie finansinių paslaugų paskirtį. Tai reiškia, kad ieškovė yra laikytina vartoja ir Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio prasme, šiuo atveju ieškovė, t. y. vartotoja, paveldėjusi turtinę teisę ir tapusi naudos gavėja, pasirinko ginčo sureguliavimą perduoti spręsti teismui.
Apibendrindamas tai, kas anksčiau nurodyta, teismas mano, kad draudimo sutartis teisine prasme vertintina kaip vartojimo sutartis ir jai turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Kadangi CPK 30 straipsnyje numatytais atvejais ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš nurodytų teismų, kuriam byla teisminga (CPK 30 straipsnio 12 dalis), ieškovė teisėtai realizavo įstatymų leidėjo jai suteiktą galimybę ieškinį pareikšti Klaipėdos miesto apylinkės teismui vadovaujantis CPK 30 straipsnio 11 dalimi.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, kadangi ieškinio priėmimo klausimui spręsti aktualūs ir kiti ieškinio elementai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis panaikintina ir ieškovės M. M. ieškinio atsakovei AAS „BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UADBB „Investicijų brokeris“ priėmimo klausimas perduotinas Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovės M. M. ieškinio atsakovei AAS „BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UADBB „Investicijų brokeris“ priėmimo klausimą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.