- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-07-17
- Bylos Nr.
- 1A-668-495-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Vladislavas Lencikas, Teresele Kazlauskiene
- Nuteistasis
- A. V., G. M.
Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-668/2009
Teiseja Virginija Jurkštiene Procesinio dokumento kategorija:
1.1.4.2.; 1.2.14.1.1.; 2.1.7.4.;
1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. liepos 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju A. V. ir G. M. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme.
G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. 2 metu laisves atemimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008-06-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta G. M. galutine subendrinta 4 metu laisves atemimo bausme. I paskirtos bausmes laika iskaityta bausme atlikta pagal Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008-06-19 nuosprendi.
Tuo paciu nuosprendžiu P. S. , F. D. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. atitinkamai 1 metu 6 menesiu ir 2 metu laisves atemimo bausmemis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., P. S. paskirtos bausmes vykdymas atidetas 1 metams 6 menesiams, ipareigojant nuteistaji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti ilgiau kaip 7 paroms, testi darba. Taciau minetu nuteistuju atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. V. ir G. M. nuteisti už tai, kad jie ir P. S. , F. D. pasikesino pagrobti svetima turta:
2008 m. vasario 13 d. apie 18.15 val. P. S. , G. M. , A. V. , F. D., su teisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turedami tiksla pagrobti svetima turta, iš anksto susitare ir veikdami bendrininku grupe, Vilniuje, tarp stoties Naujoji Vilnia - Vilnius 7 kilometre, iš judancio AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovininio traukinio sastato Nr. 2807 atviru vagonu Nr. 66104365, Nr. 67137281 ir Nr. 65960254 pasikesino pagrobti 15750 kg metalo lydiniu už 12 357,75 Lt, taciau veikos nebaige del nuo ju valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes buvo sulaikyti policijos pareigunu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2009-03-20 nuosprendi ir priimti jo atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi, nenustacius, jog jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, arba pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2009-03-20 nuosprendi, sušvelninti jam paskirta bausmes ruši arba sušvelninti laisves atemimo bausmes trukme ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmes vykdyma atideti.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu ir mano, kad jis nepagristas byloje surinktais negincijamais irodymais, taip pat netinkamai taikytas baudžiamasis istatymas, todel yra neteisetas. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad jo kalte irodyta išimtinai policijos pareigunu parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo tarpu apelianto parodymai, kad tuo metu jis ejo per geležinkelio begius iš miesto namu link, o sulaikymo vietoje atsidure atsitiktinai, nepaneigti jokiais irodymais.
Iš nuosprendžio turinio apeliantui neaišku, kaip rašytiniai bylos duomenys irodo jo kate inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Asmens kratos metu iš jo paimti mobiliojo ryšio telefonai „Samsung SGH-X300”, „Nokia 6230i”, 2 SIM korteles ir l SIM kortele „Pildyk Tele 2”. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-02-10 iki 2008-02-15 jis su liudytoju M. U. kontaktavo 18 kartu, o 2008-02-13 su juo kontaktavo du kartus; su P. S. 2008-02-13 kontaktavo viena karta; su F. D. 8 kartus. Apeliantas neneigia, jog su šiais asmenimis bendravo, taciau pokalbiu išklotiniu byloje nera, todel pasakyti, koks pokalbio turinys, neimanoma. Ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuoti duomenys taip pat niekaip neirodo jo dalyvavimo darant vagyste.
Del nurodytu aplinkybiu, apelianto nuomone, teismo apkaltinamasis nuosprendis nepagristas negincijamais irodymais, todel turi buti panaikintas.
Be to, apelianto isitikinimu, net ir pripažinus ji kaltu, teismas netinkamai taike baudžiamaji istatyma ir paskyre jam aiškiai per griežta bausme. Apeliantas pažymi, kad jis buvo nuteistas Vilniaus rajono apylinkes teismo 1999-12-09 nuosprendžiu l metu laisves atemimo bausme, jos vykdyma atidedant l metams, taciau teistumas senai išnykes.
Skirdamas bausme, teismas privalo ne tik atsižvelgti i LR BK 54 str. 2 d. numatytus pagrindus, bet ir juos ivertinti. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad jam inkriminuotas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. priskiriamas prie nesunkiu nusikaltimu kategorijos, nusikaltimas nutruko pasikesinimo stadijoje, o jo teistumas už ankstesni nusikaltima išnykes. LR BK 55 str. numato, kad pirma karta teisiamam asmeniui už nesunku tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisves atemimo bausme, teismas privalo motyvuoti savo sprendima. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas savo sprendimo paskirti jam realia laisves atemimo bausme ir dar suimti ji teismo saleje, pakeiciant kardomaja priemone, nuosprendyje nemotyvavo.
Skunde taip pat nurodoma, jog asmens kaltes nepripažinimas nera priskiriamas prie atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, todel pozicija del pareikšto kaltinimo negali itakoti bausmes griežtumo. BK 61 str. numato, kad ivertindamas atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio. Iš nuosprendžio visiškai neaišku, kodel teismas už pasikesinima ivykdyti vagyste nusprende paskirti griežciausia sankcijoje numatyta bausmes ruši. Kita vertus, LR BK 75 str. numato, kad asmeniui, nuteistam už nesunku tycini nusikaltima ne daugiau kaip 3 metams teismas gali atideti paskirtos bausmes vykdyma nuo 1 iki 3 metu. Apelianto isitikinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo manyti, kad paskyrus jam švelnesne bausmes ruši ar atidejus laisves atemimo bausmes vykdyma nebus pasiekti bausmes tikslai, todel darytina išvada, kad teismas netinkamai ivertino jo asmenybe, prioriteta suteikdamas ankstesniam ir seniai išnykusiam teistumui, kas leme teismo nuomone, jog jis linkes daryti ir daro nusikaltimus, nelinkes gailetis. Teismas neivertino to, jog išnykus teistumui, apeliantas daugiau kaip septynis metus nera padares jokio nusikaltimo, be to, neivertino to, kad jis dirba ir turi legalu pragyvenimo šaltini.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo sušvelninti Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2009-03-20 nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliantas skunde nurodo, jog 2 metai laisves atemimo yra didžiausia galima bausme už nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. 1 d. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausme, neatsižvelge i tai, kad veika nebuvo padaryta iki galo, i jo atsakomybe lengvinancias aplinkybes, i tai, kad nepadaryta žala. Apelianto isitikinimu, 2 metu laisves atemimo bausme yra per griežta.
Teismo posedžio metu nuteistieji ir ju gynejai praše apeliacinius skundus tenkinti, prokurore praše skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo G. M. apeliacinis skundas tenkintinas pilnai.
Del nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., padarymu.
Nuteistasis apeliaciniu skundu gincija padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagristas byloje surinktais negincijamais irodymais. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad jo kalte irodyta išimtinai policijos pareigunu parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo tarpu apelianto parodymai, kad tuo metu jis ejo per geležinkelio begius iš miesto namu link, o sulaikymo vietoje atsidure atsitiktinai, nepaneigti jokiais irodymais.
Byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvada, jog šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytu aplinkybiu ir vertintini kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes už jam inkriminuota nesunku nusikaltima. Apelianto kalte ir vaidmuo pasikesinant pagrobti iš judancio AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovininio traukinio sastato Nr. 2807 atviru vagonu Nr. 66104365, Nr. 67137281 ir Nr. 65960254 15750 kg metalo lydiniu už 12 357,75 Lt, nustatyta baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamojo posedžio metu ištirtais bei nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatu ivertintais irodymais – liudytoju J. D. , V. G. , M. S. , A. Š. parodymais, asmens kratos protokole, telefoniniu pokalbiu išklotinese, ivykio vietos apžiuros protokole, daiktu apžiuros protokoluose užfiksuotais duomenimis bei krovinio dokumentais.
Iš liudytoju J. D. , V. G. , M. S. , A. Š. parodymu seka, jog pareigunai turejo informacijos apie tai, kad iš važiuojanciu traukiniu vagonu vagiamas metalas. Siekdami patikrinti turima informacija, mineti pareigunai 2008 m. vasario 13 d. nuvyko netoli Naujosios Vilnios geležinkelio stoties. V. G. ir M. S. buvo arciau Naujosios Vilnios geležinkelio stoties, J. D. ir A. Š. buvo paeje už 200-300 metru nuo minetu pareigunu Pavilnio link. Pareigunai V. G. ir M. S. patvirtino, kad mate kaip vaikinai mete metala iš važiuojanciu traukinio vagonu ir apie tai praneše savo kolegoms. Tuo tarpu J. D. ir A. Š. patvirtino, jog mate kaip iš važiuojancio traukinio išlipo šeši asmenys, kurie ejo link pareigunu V. G. ir M. S. ir tarp kuriu buvo A. V. (b.t. 3, b.l. 62-65).
Liudytojas J. D. parode, jog jis su kolega A. Š. mate iš traukinio vagono išlipancius šešis vaikinus, paskutinis ejo A. V. , kuri jis pažinojo iš anksciau. Liudytojas A. V. sulaike, surakino rankas ir pasiteiravo, ka pastarasis cia veikia. Tuo tarpu apeliantas su šypsena pasake, kad sportuoja (b.t. 3, b.l. 65).
Analogiškas liudytojo J. D. parodymams ivykio aplinkybes nurode ir liudytojas A. Š. . Liudytojas pirmosios instancijos teisme parode, jog jam ir J. D. pamacius atvažiuojanti traukini, netrukus V. G. praneše, kad asmenys iš vagono meto metalo lydinius. Traukinys važiavo link ju. Jie pamate iš vagono lipancius šešis asmenis, kurie ejo link V. G. ir M. S. . Tuomet buvo sulaikytas A. V. , o jis nuseke kitus vaikinus (b.t. 3, b.l. 62).
Netiketi šiais liudytoju parodymais teismas neturi pagrindo. Liudytojai yra policijos pareigunai, kurie vykde savo tiesiogines pareigas, apkalbeti apelianto bei kitu kaltinamuju jie neturejo jokio pagrindo, todel apelianto skundo argumentas, jog mineti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, atmestinas kaip nepagristas.
Tuo paciu atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad byloje esantys rašytiniai irodymai, t.y. vietos apžiuros protokolas su priedais, traukinio apžiuros protokolas su priedais, daiktu apžiuros protokolas su priedu, krovinio dokumentai, tarnybinis pranešimas, ne tiesiogiai patvirtina jo kalte, o patvirtina byloje nustatytas aplinkybes bei liudytoju J. D. , V. G. , M. S. , A. Š. parodymus, apie tai, kad butent 2008 m. vasario 13 d. Vilniuje, tarp stoties Naujoji Vilnia - Vilnius 7 kilometre, iš judancio AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovininio traukinio sastato Nr. 2807 atviru vagonu Nr. 66104365, Nr. 67137281 ir Nr. 65960254 pasikesinta pagrobti 15750 kg metalo lydiniu už 12 357,75 Lt.
A. V. asmens kratos metu išimtu mobiliojo ryšio telefonu su SIM kortelemis, bei sulaužytos SIM kortele LABAS pagalba buvo nustatyti SIM korteliu abonentiniai numeriai, kuriais naudojosi apeliantas (b.t. 1, b.l. 198-202, 58-70). Tuo tarpu MRT abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) telefoniniu pokalbiu ieinanciu ir išeinanciu skambuciu išklotines patvirtina butent tai, kad nuteistieji buvo pažistami bei kad tarpusavyje pakankamai intensyviai bendravo ir nusikalstamos veikos padarymo diena (b.t. 1, b.l. 74-81).
Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagristai A. V. pripažino kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., baudžiamojoje byloje surinktu bei teisme ištirtu ir ivertintu irodymu pagrindu nustatyta, jog 2008 m. vasario 13 d. apie 18.15 val. P. S. , G. M. , A. V. , F. D. , su teisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turedami tiksla pagrobti svetima turta, iš anksto susitare ir veikdami bendrininku grupe, Vilniuje, tarp stoties Naujoji Vilnia - Vilnius 7 kilometre, iš judancio AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovininio traukinio sastato Nr. 2807 atviru vagonu Nr. 66104365, Nr. 67137281 ir Nr. 65960254 pasikesino pagrobti 15750 kg metalo lydiniu už 12 357,75 Lt.
Del nuteistiesiems paskirtu bausmiu.
Apeliantai A. V. , G. M. nesutinka su jiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmemis. Apeliantu nuomone, teismas netinkamai taike baudžiamaji istatyma ir paskyre jiems aiškiai per griežtas bausmes. Aukšciau nurodyti apeliantu argumentai, byla apeliacine tvarka nagrinejancios teiseju kolegijos vertinimu, yra pagristi.
Pažymetina, jog pagal baudžiamaji istatyma teismas skiria bausme pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatu. Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni; kaltes forma ir ruši; padarytos nusikalstamos veikos stadija; kaltininko asmenybe, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši; atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš ju neturi buti suteikiama išskirtine, dominuojanti reikšme (kasacine byla Nr. 2K-7-576/2006).
Nagrinejamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir atsižvelge i LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, taciau netinkamai jas ivertino ir nepagristai nuteistiesiems paskyre aiškiai per griežtas bausmes. Pažymetina, jog vadovaujantis LR BPK 320 str. 5 d., švelnindamas bausme apeliacini skunda padavusiam nuteistajam del to, kad jam paskirta bausme yra aiškiai per griežta, apeliacines instancijos teismas tik gali, bet neprivalo, ja sušvelninti skundu nepadavusiems nuteistiesiems, nors nuosprendžio švelninimo pagrindas juos ir liestu. Tokiu budu bausmiu švelninimo klausimas nagrinejamu atveju sprestinas tik del apeliacinius skundus padavusiu nuteistuju.
Atkreiptinas demesys i tai, kad A. V. , G. M. , P. S. , F. D. yra nuteisti už pasikesinima padaryti nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. 1 d., veikiant bendrininku grupe, kuri pagal LR BK 11 str. 3 d. yra priskiriama prie nesunkiu nusikaltimu. Nusikalstama veika žala nepadaryta. Tuo paciu pažymetina, jog apylinkes teismas, nesant byloje jokiu duomenu, nepagristai nurode, jog nuteistieji savo nusikalstama veika kele pavoju geležinkelio transporto saugumui ir padare prielaida, kad metalo lydiniai, išversti tarp geležinkelio juostu, bet kuriuo metu galejo sukelti geležinkelio transporto katastrofa. Taip pat nepagristai apylinkes teismas, vertindamas veikos pavojinguma, vadovavosi prielaida, jog nuteistuju nusikalstami veiksmai galejo sukelti tarpvalstybini konflikta.
Visu nuteistuju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, nuteistuju atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažinta tai, kad jie svetima turta pasikesino pagrobti veikdami bendrininku grupe.
Realios laisves atemimo bausmes skyrima nuteistajam A. V. apylinkes teismas argumentavo tik tuo, kad jis buvo teistas laisves atemimo bausme ir jam buvo taikytas bausmes vykdymo atidejimas. Šios nusikalstamos veikos padarymas, pirmos instancijos teismo nuomone, rodo, kad apeliantas linkes daryti ir daro nusikalstamas veikas, jo atsakomybe švelninanciu aplinkybiu nenustatyta ir jis nelinkes gailetis del padarytos nusikalstamos veikos. Be to, apylinkes teismas, vertindamas apelianto asmenybe, nurode, jog „A. V. teistas, teistumas išnykes. Padare nauja nusikalstama veika, ...” Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas Vilniaus rajono apylinkes teismo 1999-12-09 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 225 str. 2 d. (chuliganizmas) 1 metu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant testi moksla. Pažymetina, jog tiek pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso nuostatas, tiek pagal dabar galiojancio Baudžiamojo kodekso nuostatas turinciais teistuma laikomi asmenys, kuriems bausmes vykdymas buvo atidetas, - laikotarpiu, kuriam buvo atidetas bausmes vykdymas. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, A. V. laikomas neteistu. Teismas, nepagristai sureikšmindamas jau išnykusi teistuma, motyvuodamas laisves atemimo bausmes paskyrima, padare nepagrista išvada, jog apeliantas yra linkes daryti ir daro nusikalstamas veikas.
Taigi, A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu teistumo neturejo, todel jam bausme turejo buti skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio taisykles. Šis straipsnis reikalauja, kad teismas, skirdamas laisves atemimo bausme, motyvuotu savo sprendima. Iš aukšciau nurodyto seka, jog apylinkes teismas, parinkdamas apeliantui laisves atemimo bausme už pasikesinima padaryti nesunku nusikaltima, iš esmes to nepadare. LR BK 55 straipsnis taikomas asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, butent toks šioje byloje ir yra apeliantas A. V. .
Tuo paciu atsižvelgtina ir i tai, kad, kaip matyti iš byloje esancios charakteristikos, A. V. iki suemimo teismo posedžiu saleje dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbu vykdytojo pareigose. Charakteristikoje nurodoma, jog A. V. , dirbdamas bendroveje, parode save iš geros puses, laiku ateidavo i darba, geranoriškai atidirbdavo visa sutarta laika, nuobaudu neturejo, darba atlieka gerai, kolektyvas A. V. asmenybe vertina palankiai. Taip pat A. V. turi ir nuolatine gyvenamaja vieta.
Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems apeliantui A. V. skirtina laisves apribojimo bausme ir i bausmes laika iskaitytinas laikas išbutas suemime.
Pirmosios instancijos teismas pagristai skundžiamu nuosprendžiu apeliantui G. M. paskyre laisves atemimo bausme, taciau paskirtoji bausme už pasikesinima padaryti vagyste, kolegijos vertinimu, yra aiškiai per griežta. G. M. paskirta laisves atemimo bausme viršija LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisves atemimo bausmes vidurki.
G. M. nuteistas už nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkiu nusikaltimu, veika nutruko pasikesinimo stadijoje, nusikaltimu žala nepadaryta. Kita vertus, apeliantas praeityje yra ne karta teistas, teistumas neišnykes ir nepanaikintas, nuteistojo atžvilgiu taikytas bausmes vykdymo atidejimas, kas rodo pastarojo polinki nusikalsti, be to, nuteistasis niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, nuteistajam G. M. skirtina mažesne bausme nei LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis.
Tuo paciu atkreiptinas demesys i tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme su Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008-06-19 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovavosi LR BK 63 str. 1, 4 d. nuostatomis reglamentuojanciomis bausmiu skyrima už kelias nusikalstamas veikas. Pažymetina, jog skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika G. M. padare iki Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008-06-19 nuosprendžio priemimo (2008 m. vasario 13 d.). Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausme ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priemimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priemimo dar padare kita nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima. Šiuo atveju i bausmes laika iskaitoma bausme, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesni nuosprendi. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, apylinkes teismas bendrindamas bausmes privalejo vadovautis ne tik LR BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatomis, bet ir mineto straipsnio 9 dalimi. Kadangi Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008-06-19 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmes dalis yra didesne, tai, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie jos iš dalies pridetina bausme skirtina pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo A. V. apeliacini skunda tenkinti iš dalies, nuteistojo G. M. apeliacini skunda tenkinti pilnai.
Pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendi dalyje del nuteistiesiems A. V. ir G. M. paskirtu bausmiu.
A. V. pripažintam kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. paskirti laisves apribojima 1 (vieneriems) metams ir 6 menesiams, ipareigojant ji nuo 22.00 val. iki 6.00 val. buti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusije su darbu, uždraudžiant bendrauti su G. M. , F. D. , P. S. .
Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkciu, i bausmes laika iskaityti suemimo laika nuo 2009-03-20 iki 2009-07-17, viena suemimo diena prilyginant dviems laisves apribojimo dienoms.
A. V. paskirta kardomaja priemone – suemima panaikinti ir nedelsiant paleisti ji teismo posedžiu saleje.
G. M. pripažintam kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. paskirti 1 (vieneriu) metu laisves atemimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinti su Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008-06-19 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudejimo budu, prie griežciausios bausmes pridedant švelnesne bausme, ir paskirti galutine subendrinta bausme - 3 (tris) metus 3 menesius laisves atemimo ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.