Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio teismui persiųsta medžiaga ROIK 0115000383496 pagal Mark A. H. pareiškimą dėl galimai neteisėtų V. K. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-20 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK buvo priimtas nutarimas Nr. 10-AT1-6711 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. K. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nenustačius jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 174 straipsnyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A.Valinskienė išnagrinėjusi Mark A. H. skundą dėl 2015-07-20 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK nutarimo Nr. 10-AT1-6711, nutarimą panaikino ir bylą grąžino nutarimą priėmusiai institucijai papildomam tyrimui atlikti, konstatavusi, kad V. K. nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tuo pačiu asmeniui nebuvo suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas, kuriuo remiantis šis galėtų duoti savo paaiškinimus. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame neišdėstyta administracinio teisės pažeidimo esmė, trumpai aprašant esmines pažeidimo padarymo aplinkybes bei tiksliai nurodant ATPK straipsnį, numatantį atsakomybę už tą veiką, dėl kurios vyko tyrimas. Taip pat skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, tik užfiksuoti nukentėjusiojo ir asmens, galimai padariusio teisės pažeidimą, paaiškinimai bei visiškai nenurodyti bylos nutraukimo motyvai, įtikinantys, jog yra nurodytas ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimui. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis vien Mark A. H. pareiškimu policijai, neapklausus šio asmens nukentėjusiuoju ir neįspėjus jo dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 187², 273, 276 straipsniai). Taip pat byloje nebuvo apklausti liudytojais policijos pareigūnai, atvykę pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą, neišreikalautas iš bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo pokalbis su šio centro darbuotojais. Teismas sprendžia, kad šių procesinių veiksmų pasėkoje galėjo būti surinkti reikšmingi bylai duomenys. Atitinkamai skundžiamas nutarimas buvo priimtas nesurinkus visų tyrimui reikšmingų duomenų, yra visiškai nemotyvuotas, todėl šis nutarimas naikintinas ir byla grąžinama organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes reikia atlikti papildomą didelės apimties bylos aplinkybių tyrimą.

2016-03-03 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr.tyrėjas V.Maziliauskas priėmė nutarimą dėl administracinės bylos perdavimo, kuriame nurodė, kad papildomo tyrimo metu iš bendrojo pagalbos centro gautas pranešėjo garso įrašas, liudytojais apklausti patruliai V. J. ir V. V., tačiau surašyti V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareikšti kaltinimą dėl inkriminuojamo pažeidimo) nėra galimybės, nes jis gydosi VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro I-ame skyriuje nuo 2015-11-22 (diagnozė paranoidinė šizofrenija). Atsižvelgdamas į tai, kad V. K. galimai pažeidimo padarymo metu buvo nepakaltinamumo būsenoje, o tai galima nustatyti tik gavus specialisto išvadą, kurią paskirti turi teisę tik teismas, vadovaudamasis LR ATPK 287 str. 3 d. nutarė perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriui.

LR ATPK 19 straipsnis numato, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje. Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad procesinis sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną gali būti priimtas tik tuo atveju, kai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) surinko reikšmingus duomenis, patvirtinančius, kad priešingą teisei veikimą arba neveikimą padaręs asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje.

LR ATPK 256 straipsnio 3 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Pagal LR ATPK 216 straipsnio 5 dalies, 217 straipsnio nuostatas policija yra organas, įgaliotas nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, kurias šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jų kompetencijai. Pagal LR ATPK 259(1) straipsnio bei pagal 225 straipsnio 1 dalį policija yra organas, tiek surašantis administracinio teisės pažeidimo protokolus, tiek nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas dėl LR ATPK 174 straipsnyje numatytų pažeidimų. Todėl pagal LR ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas ji yra institucija, renkanti įrodymus, o prireikus skirianti ekspertą ar specialistą administracinio teisės pažeidimo byloje, o nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepakaltinamumą – priimanti procesinį sprendimą dėl pradėtos administracinės teisenos jo atžvilgiu nutraukimo.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla (pagal medžiagą ROIK 0115000383496) šiuo metu yra tyrimo stadijoje ir jos tyrimas bei nagrinėjimas negali būti perduotas teismui, vien konstatavus, kad galimą pažeidimą tiriančiai institucijai kilo abejonių dėl teisei priešingą veiką galimai padariusio asmens pakaltinamumo, kas iš esmės buvo padaryta 2016-03-03 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr.tyrėjas V.Maziliausko nutarimu.

Pagal LR ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą tiriančiai institucijai kilus abejonių dėl asmens pakaltinamumo nėra kliūčių kreiptis į teismo psichiatrijos specialistą ir gauti išvadą dėl būtinumo skirti asmeniui teismo psichiatrijos ekspertizę, dėl skirtinos ekspertizės rūšies nustatymo, klausimų ekspertams suformulavimo ir t.t. Specialistui nustačius, kad yra tikslinga asmeniui skirti stacionarią ar ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, būtų pagrindas su motyvuotu prašymu taikant analogiją su baudžiamojo proceso kodekso normomis (LR ATPK 249 str. 2 d.) kreiptis į teismą su atskiru motyvuotu prašymu dėl atitinkamos ekspertizės paskyrimo teismo nutartimi, suformulavus jame ekspertams užduotinus klausimus. Tokiu atveju teismas spręstų klausimą tik dėl ekspertizės paskyrimo, po ko byla būtų grąžinta tyrimą atliekančiai institucijai paskirtos ekspertizės organizavimui, jos rezultatų įvertinimui ir galutinių procesinių sprendimų dėl administracinės bylos teisenos priėmimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo medžiagą ROIK 0115000383496 pagal Mark A. H. pareiškimą dėl galimai neteisėtų V. K. veiksmų grąžinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.