Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V., būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB arba bendrija) „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2023-09-28 iki 2023-11-10 pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. V. į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėji jų atstovui nedalyvaujant.

VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo 2021-10-22 yra S. V.. VMI prie FM yra MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) 2025-07-07 duomenimis, bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 30 838,28 Eur. Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrija pridėtinės vertės mokesčio už 2023 m. rugpjūčio mėn. mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2023-09-26, tačiau teisę priverstinai išieškoti pridėtinės vertės mokesčio mokestinę nepriemoką VMI prie FM įgijo tik nuo 2025-04-04, Bendrijai patikslinus PVM deklaraciją už ankstesnį laikotarpį. Pelno mokesčio mokestinę nepriemoką Bendrija turėjo nuo 2024-06-18, tačiau teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM įgijo tik nuo 2025-03-19, Bendrijai patikslinus deklaraciją už ankstesnį laikotarpį. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM 2025-05-21 raštu Nr. RNA-4817 kreipėsi į banką Swedbank, AB, prašydama pateikti informaciją apie Bendrijos piniginių lėšų likučius, jų judėjimą ir informaciją apie MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2023-08-01 iki informacijos pateikimo dienos. Swedbank, AB 2025-06-04 raštu Nr. S/34889 VMI prie FM pateikė Bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2025-06-02. Įvertinus Swedbank, AB pateiktos bendrijos sąskaitos išrašus laikotarpiu nuo 2023-09-28 iki 2023-11-10 nustatyta, kad bendrijos vadovė S. V. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrijos kreditoriams, o ne VMI prie FM. Bendrijos vadovė, atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, žinojo apie atsirasiančias prievoles, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, bet mokestinė nepriemoka nebuvo laiku deklaruota, tačiau jų nevykdė, suteikdama pirmenybę žemenės eilės kreditoriams. Aplinkybė, kad mokėjimo terminas nebuvo suėjęs vadovės atsakomybės nešalina, kadangi mokėjimų dokumentų datos yra vertinamos tik vykdant atsiskaitymus tos pačios eilės kreditoriams. Tiek mokėjimo kitiems kreditoriams metu, tiek po patikslintų deklaracijų pateikimo bendrijos vadove buvo S. V.. Bendrijos vadovė, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrija turi įsiskolinimą VMI prie FM. Prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei S. V. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti S. V. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad 2025-07-07 duomenimis, bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 30 838,28 Eur, iš kurių: 2 194,00 Eur pridėtinės vertės mokestis už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2024-08-31, mokėjimo terminas 2023-09-25, 2 735,00 Eur pridėtinės vertės mokestis už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2024-08-31, mokėjimo terminas 2023-09-25, 2 355,00 Eur pridėtinės vertės mokestis už laikotarpį nuo 2023-09-01 iki 2024-09-30, mokėjimo terminas 2023-10-25, 755,00 Eur pridėtinės vertės mokestis už laikotarpį nuo 2023-10-01 iki 2024-10-31, mokėjimo terminas 2023-11-27, 8 612,00 Eur pelno mokestis už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31, mokėjimo terminas 2024-06-17, 4 262,00 Eur pelno mokestis už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31, mokėjimo terminas 2024-06-17, 2 549,00 Eur pelno mokestis už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31, mokėjimo terminas 2024-06-17. Šioje byloje nekyla ginčas dėl aplinkybės, kad bendrijos vadovė būtų nežinojusi apie turimus įsipareigojimus VMI prie FM.

Iš Swedbank, AB sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-09-28 iki 2023-11-10 matyti, kad bendrija aptariamu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI prie FM kreditoriais, pvz.: 2023-09-28 atliktas 1 800,00 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023-10-06 atliktas 3 000,00 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023-10-31 atliktas 2 000,00 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023-11-10 atliktas 2 000,00 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi mokėjimai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2023-09-28 iki 2023-11-10, žinant, kad turimų lėšų nepakankama visiems reikalavimams patenkinti.

Kaip minėta, aptariamo nusižengimo sudėtis yra formali ir aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui, ką šiuo atveju patvirtina bylos duomenys. Tuo tarpu, tai, kad dėl bendrijos veiklos specifiškumo buvo būtina atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams, siekiant užtikrinti bendrijos veiklos tęstinumą atsakomybės nešalina, kadangi jokių išimčių, kuomet galima kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nepaisyti, nėra numatyta. Priešingai, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė paskirstyti mokėjimus, kad atsiskaitytų su kitomis bendrovėmis, žinodamas apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė veikdamas sąmoningai, tai yra tyčia, bei atsiskaitė su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą.

Visų aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad S. V., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir žinodama apie bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2023-09-28 iki 2023-11-10 pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką, tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kreditorių teisių pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo netinkamu veikimu) ir pavojingumą, į padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis S. V. neteista, administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebausta. Esant šioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama bauda, kuri savo dydžiu artima numatytam minimaliam baudos dydžiui, kas šiuo atveju būtų adekvati, proporcinga bei teisinga administracinės atsakomybės taikymo prasme. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį eA6.-386-477/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.