Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios J. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios J. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. kovo 7 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu J. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su V. J. ir G. S., V. J. ir savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1997 m. antrame pusmetyje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną Vilniuje, J. B. ir V. J. susitarė su G. S., ėjusiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau tekste - Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus) vedėjo pavaduotojo pareigas, įvykdyti sukčiavimą ir apgaule V. J. ir J. B. naudai įgyti didelės vertės turtą - Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, esančius Vilniaus mieste, t. y. suklastoti tikrus dokumentus, juos pateikti kaip tikrus ir, G. S. piktnaudžiaujant pasitikėjimu, suklaidinti Vilniaus apskrities viršininką, kad šis perduotų laisvus valstybinės žemės sklypus V. J. atstovaujamų asmenų nuosavybėn. Vykdydamas nusikaltimo padarymo planą ir veikdamas išankstinio susitarimo ribose, V. J. 1997 m. spalio - lapkričio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, pasiūlė savo giminaitėms A. Š., L. P., S. K., Z. Z. ir T. I. pagalbą dėl nuosavybės teisių į jų tėvų G. K. ir A. K. žemę, tariamai buvusią Vilniaus r., Antažerių (Rozkazy) km. ir Vilniaus m., Dubovskos km., atkūrimo, žadėdamas pasinaudojant savo asmeniniais ryšiais su valstybės tarnautojais padėti atkurti nuosavybės teises ir parduoti gautus sklypus, o gautas pinigines lėšas perduoti nurodytoms giminaitėms, bei, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įtikino A. Š., L. P., S. K., Z. Z. ir T. I. išduoti V. J. įgaliojimą atstovauti jas tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tariamai priklausiusią jų tėvams G. K. ir A. K., gauti nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti, tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų pardavimo, parduoti žemės sklypus, pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartis, gauti pinigus. 1997 m. lapkričio 21 d. Vilniaus m. 5-jo notarų biuro, buvusio Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 5, patalpose A. Š., L. P., S. K., Z. Z. ir T. I., pasitikėdamos V. J. ir jo apgaulės įtakoje manydamos, jog V. J. visus veiksmus atliks jų naudai, patvirtino notarei savo valią duoti V. J. įgaliojimą ir pasirašė notarės parengtą įgaliojimą. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą V. J., naudodamasis įgaliojimo jam suteikiamomis teisėmis, 1997 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje Zujūnų seniūnijoje, buvusiame Vilniaus r., Zujūnų šen., Zujūnų k., Buivydiškių g. 3, gavo nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. Vilniaus rajone, Antažerių (Rozkazy) kaime tariamai turėtą žemę bylos dokumentų kopijas ir šias kopijas nuo 1997 m. lapkričio 27 d. iki 1997 m. gruodžio 2 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, perdavė J. B.. J. B., veikdama išankstinio susitarimo ribose, tikrai žinodama, jog G. K. iki nacionalizacijos Vilniuje nuosavybės teise neturėjo žemės, kad A. Š., L. P., S. K., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teisės negali būti atkuriamos naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, kad nėra jokio pagrindo aukščiau nurodytas kopijas perduoti į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių ir kad jos perduotos dokumentų kopijos bus panaudotos vykdant sukčiavimą, 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus, buvusio Vilniuje, Gedimino pr. 37, patalpose, dalį nurodytų dokumentų kopijų pateikė G. S., nuslėpdama kitų dokumentų, galinčių turėti reikšmės sprendimo priėmimui, kopijas. G. S., veikdamas išankstinio susitarimo ribose, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose neteisėtai pavedė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus specialistei V. B. įregistruoti nuosavybės teisių atkūrimo bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. neva turėtą žemę Vilniaus mieste. V. B., dėl suklydimo G. S. apgaulės įtakoje 1997 m. lapkričio 27 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje įregistravo nuosavybės teisių atkūrimo į G. K. neva Vilniuje turėtą žemę bylą Nr. 1939. 1998 m. spalio 2 d. Vilniuje - V. J., toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą užpildė prašymą Vilniaus apskrities viršininkui, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis - kad 9 ha dydžio žemės sklypas, priklausęs G. K. ir A. K., buvo dabartinio Laisvės pr. vietoje, Vilniaus mieste, bei nurodė, jog jo atstovaujami asmenys sutinka gauti nuosavybėn naujus žemės sklypus, ir šį prašymą 1998 m. spalio 5 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai. 1998 m. gruodžio 18 d. V. J. pasirašė, o J. B. pateikė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus darbuotojams V. J. atstovaujamų asmenų vardu surašytą sutikimą gauti naujus žemės sklypus Santariškių kvartale.

Toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą G. S. 1998 m. gruodžio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose, tikrai žinodamas, kad nėra teisinio pagrindo atkurti A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į G. K. neva turėtą žemę naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, suklastojo tikrus dokumentus - piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi parengė Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. projektus, į kuriuos įrašė žinomai melagingas žinias, t.y., kad pretendentės A. K. (mirusi), S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko G. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą 9,83 ha ploto žemės sklypą, esantį Buivydiškių apylinkėje, Antažerių kaime, naujų bendros nominalios 202.050 Lt vertės (bendros nominalios indeksuotos 323.280 Lt vertės) žemės sklypų Nr. 110, Nr. 111, Nr. 125, Nr. 126, Nr. 133, Nr. 134, esančių Santariškių gyvenamajame kvartale (toliau tekste - gyv. kv.), Vilniuje, perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, ir patvirtino (vizavo) juos savo parašu, aukščiau nurodytais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (1997-07-02 red.) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamoji turtą atkūrimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (1997-07-01 red.) 1 str. 2 d. I p., 2 str. 1 d. 3 p., 3 str. 1 d. 1 p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. 1 d., 2 d., 3 d., 11 str. 1 d., 17 str. 1 d., 18 str. 1 d. reikalavimus; 1997- 09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 red.) 2 p. 1 pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp., 98 p., 99 p. reikalavimus; 1991-08-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos 1 p. reikalavimus; 1994-04-20 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 220 patvirtintos Nuosavybės teisės į žemę, esančią miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, atstatymo darbų tvarkos 4 p. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. 1 pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus. Po to, G. S., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, šiuos sprendimų projektus, kaip parengtus remiantis tikra pretendenčių A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn, kartu su nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 1939 dokumentais perdavė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjui S. Ž., tuo jį suklaidindamas, o S. Ž., pasitikėdamas G. S. kaip valstybės tarnautoju, jo apgaulės įtakoje ir netinkamai atlikdamas savo pareigas - nepatikrinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (1997-07-02 red.) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (1997-07-01 red.) 1 str. 2 d. 1 p., 2 str. 1 d. 3 p., 3 str. 1 d. 1 p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. 1 d., 2 d., 3 d., 11 str. 1 d., 17 str. 1 d., 18 str. 1 d. reikalavimus; 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11- 11 red.) 2 p. 1 pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp., 98 p., 99 p reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1933-01 patvirtintą Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. 1 pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus, šiuos sprendimų projektus patvirtino (vizavo) savo parašu, bei šie sprendimų projektai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininkui A. V. pasirašyti kaip dokumentai, parengti remiantis tikra pretendenčių A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn. 1999 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities viršininkas A. V. pasirašė sprendimus Nr. 01-154, Nr. 01-155, Nr. 01-156, Nr. 01-157, Nr. 01- 158, Nr. 01-159, kuriais neteisėtai atkūrė A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į 9,83 ha ploto buvusio savininko G. K. žemę, neva buvusią Vilniaus r., Antažerių km., ir perdavė S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. neatlygintinai nuosavybėn naujus bendros nominalios indeksuotos 323.280 Lt vertės laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Nr. 110, Nr. 111, Nr. 125, Nr. 126, Nr. 133, Nr. l34, esančius Santariškių gyv. kv., Vilniuje.

G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką 1999 m. sausio 8- 12 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose įgijęs Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr. 01-154, Nr. 01-155, Nr. 01- 156, Nr. 01-157, Nr. 01-158, Nr. 01-159, 1999 m. sausio 8-12 d. Vilniuje perdavė juos J. B. ir V. J., o V. J. 1999 m. sausio 12 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo, esančio Bokšto g. 10, Vilniuje, patalpose pateikė šio filialo registratoriui nurodytus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus su prašymu atlikti šiais sprendimais neatlygintinai perduotų nuosavybėn žemės sklypų teisinę registraciją. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo registratoriui priėmus sprendimą įregistruoti S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Nr. 110, Nr. 111, Nr. 125, Nr. 126, Nr. 133, Nr. l34, esančius Santariškių gyv. kv., Vilniuje, V. J. juos faktiškai įgijo savo ir J. B. nuosavybėn, kadangi, naudodamasis jam įgaliojimo suteiktomis teisėmis jis galėjo žemės sklypais disponuoti kaip savo apie tai nežinant įgaliojimą išdavusioms S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I., ir vėliau suteiktus žemės sklypus pardavė, o gautas pinigines lėšas pasisavino.

Tokiais veiksmais J. B., veikdama bendrininkų grupe su G. S. ir V. J., tyčia neteisėtai apgaule savo ir V. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y., bendros nominalios indeksuotos 323.280 Lt vertės Vilniaus apskrities viršininko valdytus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, ir šiais savo veiksmais padarė 323.280 Lt materialinę žalą valstybei.

J. B. taip pat nuteista už tai, kad ji veikdama bendrininkų grupe su G. S. ir V. J. apgaule įgijo savo ir V. J. naudai didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

V. J., J. B. ir G. S., pasinaudodami tuo, jog buvo sukurtas nusikaltimo padarymo planas - apgaule V. J. ir J. B. naudai įgyti didelės vertės turtą - Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, esančius Vilniaus mieste, t.y. suklastoti tikrus dokumentus, juos pateikti kaip tikrus ir, G. S. piktnaudžiaujant pasitikėjimu, suklaidinti Vilniaus apskrities viršininką, kad šis perduotų laisvus valstybinės žemės sklypus V. J. atstovaujamų asmenų nuosavybėn, taip pat pasinaudodami tuo, jog V. J. buvo gavęs A. Š., L. P., S. K., Z. Z. ir T. I. įgaliojimą atstovauti jas tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemę, priklausiusią G. K. ir A. K., gauti nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti, tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų pardavimo, parduoti žemės sklypą, pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartis, gauti pinigus, toliau kartu tęsė nusikalstamą veiklą. G. S., eidamas Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas nusikaltimo padarymo planą, tikrai žinodamas, jog nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. neva turėtą žemę buvusiame Dubovkos km., Vilniuje, byla Nr. 1939-a buvo įregistruota neteisėtai, kad nėra teisinio pagrindo atkurti A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į A. K. neva turėtą žemę naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, 1999 m. lapkričio 22 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose suklastojo tikrus dokumentus - piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi parengė Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. projektus, į kuriuos įrašė žinomai melagingas žinias, t.y., kad pretendentės A. K. (mirusi), S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą 1,27 ha ploto žemės sklypą, esantį buvusiame Dubovkos km., Vilniuje., naujų bendros nominalios 98.212,5 Lt vertės (bendros nominalios indeksuotos 157.140 Lt vertės) žemės sklypų Nr. 28, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36, esančių Visorių gyv. kv., Vilniuje, perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, ir patvirtino (vizavo) juos savo parašu, aukščiau nurodytais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (1997-07-02 red.) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (1997-07-01 red.) 1 str. 2 d. 1 p., 2 str. 1 d. 3 p., 3 str. 1 d. 1 p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. 1 d., 2 d., 3 d., 11 str. 1 d., 17 str. 1 d., 18 str. 1 d. reikalavimus; 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 pavirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11 -11 red.) 2 p. 1 pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp. reikalavimus; 1997- 11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. 1 pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus.

Po to, G. S., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, šiuos sprendimų projektus, kaip parengtus remiantis tikra pretendenčių A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn, kartu su nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 1939-a dokumentais perdavė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjui S. Ž., tuo jį suklaidindamas, o S. Ž., pasitikėdamas G. S. kaip valstybės tarnautoju, jo apgaulės įtakoje ir netinkamai atlikdamas savo pareigas - nepatikrinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (1997-07-02 red.) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (1997-07-01 red.) 1 str. 2 d. 1 p., 2 str. 1 d. 3 p., 3 str. 1 d. 1 p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. 1 d., 2 d., 3 d., 11 str. 1 d., 17 str. 1 d., 18 str. 1 d. reikalavimus; 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamoji turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997- 11-11 red.) 2 p. 1 pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. 1 pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus; Vilniaus apskrities viršininko administracijos sekretoriaus 1999-06-14 patvirtintos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareiginės instrukcijos 7 p. 8 pp., 9 p. 1 pp., 9 p. 2 pp. reikalavimus, šiuos sprendimų projektus patvirtino (vizavo) savo parašu, bei šie sprendimų projektai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininkui A. V. pasirašyti kaip dokumentai, parengti remiantis tikra pretendenčių A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn. 1999 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininkas A. V. pasirašė sprendimus Nr. 01-419, Nr. 01-420, Nr. 01-421, Nr. 01- 422, Nr. 01-423, kuriais neteisėtai atkūrė A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į 1,27 ha ploto buvusios savininkės A. K. žemę, neva buvusią Dubovkos km.. Vilniaus mieste, ir perdavė S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. neatlygintinai nuosavybėn naujus bendros nominalios indeksuotos 157.140 Lt vertės laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Nr. 28, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36, esančius Visorių gyv. kv., Vilniuje.

G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką 1999 m. gruodžio 6-9 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose įgijęs minėtus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr. 01-418, Nr. 01-419, Nr. 01-420, Nr. 01-421, Nr. 01-422, Nr. 01-423, 1999 m. gruodžio 6-9 d. Vilniuje perdavė juos J. B. ir V. J., o V. J. 1999 m. gruodžio 6-9 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo, esančio Bokšto g. 10, Vilniuje, patalpose pateikė šio filialo registratoriui nurodytus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus su prašymu atlikti šiais sprendimais neatlygintinai perduotų nuosavybėn žemės sklypų teisinę registraciją. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo registratoriui priėmus sprendimą įregistruoti S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Nr. 01-418, Nr. 01-419, Nr. 01-420, Nr. 01-421, Nr. 01-422, Nr. 01-423, esančius Visorių gyv. kv., Vilniuje, V. J. juos faktiškai užvaldė savo ir J. B. nuosavybėn, kadangi, naudodamasis jam įgaliojimo suteiktomis teisėmis jis galėjo žemės sklypais disponuoti kaip savo apie tai nežinant įgaliojimą išdavusioms S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I., ir vėliau suteiktus žemės sklypus pardavė, o gautas pinigines lėšas pasisavino.

Tokiais veiksmais J. B., veikdama bendrininkų grupe su G. S. ir V. J., tyčia neteisėtai apgaule savo ir V. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y., bendros nominalios indeksuotos 157.140 Lt vertės Vilniaus apskrities viršininko valdytus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, ir šiais savo veiksmais padarė 157.140 Lt materialinę žalą valstybei.

Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gruodžio 2 d. nutartimi nuteistųjų J. B., G. S. ir V. J. apeliacinius skundus atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi atmesti nuteistųjų J. B., G. S. ir V. J. kasaciniai skundai.

2012 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas nuteistosios J. B. pareiškimas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-375/2004. Pareiškime J. B. nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu ji nepagrįstai buvo pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tą patvirtina naujai paaiškėjusi aplinkybė – 2011 metais N. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam priklausiusį žemės sklypą. Tuo tarpu minėtą nuosprendį priėmęs teismas, pripažindamas J. B. kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad nebuvo teisės į nuosavybės atkūrimą.

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2012 m. kovo 7 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių motyvuojant tuo, kad aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis. J. B. pareiškime nurodytos aplinkybės nėra naujos, teismams jos buvo žinomos ir šiuo aspektu bylos įrodymai buvo vertinami. J. B. ir jos bendrininkai yra nuteisti už tai, kad V. J. ir J. B. naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - valstybei priklausančius žemės sklypus, esančius Vilniaus mieste, Santariškių ir Visorių gyvenamuosiuose kvartaluose. Apgaulė pasireiškė nuosprendyje nurodytais bendrais suderintais V. J., J. B. ir G. S. veiksmais, sudariusiais galimybę neteisėtai atkurti nuosavybės teises į G. K. ir A. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą žemę Vilniaus miesto teritorijoje: V. J. pasinaudojo tuo, kad jo giminaitės A. Š., L. P., S. K., Z. Z. ir T. I. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo užvedusios nuosavybės teisių atkūrimo bylą į buvusio savininko N. K. turėtą žemę Vilniaus r., Antežerių k. Šioms giminaitėms pasisiūlęs padėti tvarkyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo reikalus, V. J. gavo iš jų įgaliojimą ne tik tvarkyti už jas dokumentus, bet ir atgautus žemės sklypus parduoti. Pasinaudojęs įgaliojimu, V. J. iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus gavo nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvusių dokumentų kopijas ir surašė žinomai melagingą prašymą Vilniaus apskrities viršininkui, nurodęs jame neteisingus duomenis, kad 9 ha sklypas, priklausęs G. K. ir A. K., buvo Vilniaus mieste, dabartinio Laisvės prospekto vietoje. Tikruosius pretendenčių prašymus Vilniaus rajono agrarinės reformos tarnybai atgauti žemės sklypus Vilniaus r., Antežerių k., privatiems ūkiams steigti, V. J. ir J. B. nuslėpė, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui jų nepateikė, nes esant tokio turinio prašymams nuosavybės teisės, gaunant naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, negalėjo būti atkurtos. Kitų dokumentų kopijas J. B. perdavė į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kur pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi G. S. jas panaudojo sudaryti regimybei (užvedant nuosavybės teisių atkūrimo bylas), kad V. J. atstovaujami pretendentai turi teisę į naujų žemės sklypų suteikimą Vilniaus mieste. G. S. parengė sprendimų suteikti žemės sklypus V. J. giminaitėms projektus, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad tų V. J. giminaičių teisė į žemės sklypus Vilniaus mieste yra tikra. Neteisėtu G. K. ir A. K. nuosavybės teisių į žemę atkūrimas pripažintas dėl visų šių aplinkybių visumos, o ne dėl grąžintinos žemės nebuvimo fakto, kaip kad teigia pareiškėja. J. B. nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų dėl jos kaltės, kurios padarytos teismui atsižvelgus į visus bylos įrodymus ir tinkamai įvertinus jų visumą.

Nuteistoji J. B., nesutikdama su minėtu nutarimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama panaikinti Generalinės prokuratūros prokuroro 2012 m. kovo 7 d. nutarimą. Savo prašymą J. B. motyvavo tuo, kad jos skundas Generalinio prokuroro buvo išnagrinėtas paviršutiniškai, nevertinant esminių aplinkybių, t.y. nuosavybės teisės atkūrimo fakto, dėl kurio ji buvo nuteista Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu. Be to, Generalinio prokuroro nutarime neteisingai interpretuojamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, nurodant, kad J. B. buvo nuteista už neteisėtų veiksmų visumą, o ne tik dėl neteisėto nuosavybės teisės atkūrimo. Tokie teisiškai nepagrįsti argumentai įrodo formalų Generalinės prokuratūros požiūrį į naujai paaiškėjusias aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi atmetė nuteistosios J. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. kovo 7 d. nutarimo ir konstatavo, kad skundžiamame nutarime padarytas išvadas pripažinti nepagrįstomis ir atnaujinti baudžiamosios bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra jokio pagrindo.

Nuteistoji J. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Iš nuteistosios skundo turinio matyti, kad savo prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių J. B. iš esmės motyvuoja tuo, kad ji buvo nuteista už nusikalstamą nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau po 2004 m. gruodžio 21 d. priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio, procesas dėl buvusių savininkų G. K. ir A. K. nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos turėtą žemę tęsėsi toliau ir buvo nustatytas žemės, valdytos nuosavybės teisėmis iki 1940 metų, nacionalizavimo faktas. Surinkti dokumentai įrodo, jog nuosavybės teise žemę iki 1940 metų valdė ne G. K., o jo tėvas N. K.. Tokiu būdu paneigiamas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, kadangi jame konstatuota, kad nebuvo teisėto pagrindo atstatyti nuosavybės teises, o tai ir sudarė BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Ši aplinkybė paaiškėjo tik 2011 metais, todėl nepagrįstai Generalinio prokuroro nutarime ir apygardos teismo nutartyje teigiama, kad šios aplinkybės buvo žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams. Tačiau, anot J. B., nei Generalinis prokuroras, nei skundžiamą nutartį priėmęs teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų tinkamai neįvertino, formaliai išnagrinėdami jos prašymus atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistoji J. B. skunde kritikuoja Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendį nurodydama, kad pagal šiame nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus motyvus, baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patraukti ir kiti asmenys, kurie kreipėsi į atitinkamas valstybės institucijas su prašymu atkurti iki nacionalizacijos turėtus žemės sklypus ir kurių pateikti dokumentai teismo buvo įvertinti kaip nepakankami nuosavybės teisėms atkurti. Be to, šią baudžiamąją bylą nagrinėję teismai iš esmės paviršutiniškai sprendė klausimą dėl nuosavybės teisių buvimo fakto iki nacionalizacijos, t.y. iki antrojo pasaulinio karo. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, ar G. K. ir A. K. iš vis neturėjo jiems nuosavybės teise priklausančios žemės. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, remdamiesi prieštaringais duomenimis, padarė nepagrįstą išvadą, jog jų turėta žemė nebuvo Vilniaus mieste ir tuo pagrindu įvertino nuosavybės teisių atkūrimą kaip neteisėtą - nusikalstamą.

Teismo posėdyje dalyvavęs gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistosios J. B. skundas atmetamas.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad nuteistosios skunde nurodytų aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas J. B. skunde nurodytas aplinkybes bei jas motyvuotai atmetė kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatomi faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, tai yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.

Pagrindinis argumentas, kuriuo remdamasi nuteistoji prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra tas, jog po 2004 m. gruodžio 21 d. jos atžvilgiu priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio, buvo nustatytas žemės, valdytos nuosavybės teisėmis iki 1940 metų, nacionalizavimo faktas. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad nebuvo teisėto pagrindo atstatyti nuosavybės teises, o tai ir sudarė BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Priešingai nei teigiama nuteistosios skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę ir išsamiai dėl jos pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvadomis, jog J. B. nuteista ne vien tik dėl grąžintinos žemės nebuvimo fakto, bet dėl visų Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, sudarančios BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Šią baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo J. B. veiksmuose, įvertino nusikaltimų padarymo metu buvusias faktines aplinkybes, kurios teismams leido konstatuoti nuteistosios kaltę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. B. nuteista už neteisėtus veiksmus, kuriais buvo siekiama atkurti nuosavybės teises į G. K. A. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą žemę Vilniaus mieste. Tuo tarpu nuteistosios skunde minimos naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad žemę, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos nusikalstamai, valdė ne G. K., o jo tėvas N. K.. Ši aplinkybė patvirtina Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio pagrįstumą, kadangi jame kaip tik tai ir konstatuota, kad nebuvo teisėto pagrindo atkurti būtent G. K. ir A. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Vien tik J. B. skunde minima aplinkybė, kad po minėto teismo nuosprendžio priėmimo procesas dėl buvusių savininkų G. K. ir A. K. nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos turėtą žemę tęsėsi ir buvo pabaigtas, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai J. B. pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Šio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine bei kasacine tvarka. Aukštesnės instancijos teismai nenustatė, jog Vilniaus apygardos teismas būtų priėmęs neteisėtą ar nepagrįstą nuosprendį J. B. atžvilgiu.

J. B. savo skunde taip pat nurodo, jog baudžiamąją bylą, kurioje ji nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nagrinėję teismai iš esmės paviršutiniškai sprendė klausimą dėl nuosavybės teisių buvimo fakto iki nacionalizacijos, t.y. iki antrojo pasaulinio karo. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, ar G. K. ir A. K. iš vis neturėjo jiems nuosavybės teise priklausančios žemės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su tariamai padarytais procesiniais pažeidimais nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, tačiau į BPK 444 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti atnaujinama baudžiamoji byla, sąrašą neįeina. Visos šios pirmiau nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant J. B. baudžiamąją bylą apeliacine ir kasacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso pradėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. B. skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.