Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro A. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apdailininku, gyvenantis V(duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 310 straipsnį galutine bausme – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 7 punktą, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė subendrinta su 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą, 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant iki 2009 m. vasario 1 d. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėta paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių galutinė viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, išieškota dalinai, (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B., 2020 m. gruodžio 2 d., apie 21.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę S. V., tai yra tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas ir tampė už plaukų, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiai S. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. B. apklausų ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, savo kaltę pripažįsta pilnai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d., apie 19.00 – 20.00 val. jis grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir parsivežė trauktinės butelį, kurį jo buvo prašiusi nupirkti S.. Kadangi niekur nebeplanavo važiuoti, tai jie su S. nutarė išgerti. Kol jie vartojo alkoholį su S. tarp jų nekilo jokių konfliktų, bendravo draugiškai. Apie 21.00 val., į namus grįžus S. mamai jie nustojo vartoti alkoholį. Jiems būnant svetainėje, S. vaikų paprašė atnešti jos telefoną. Jis jai pasakė, kad ji tegul nesiuntinėja vaikų ir tegul pati pakelia „subinę“ ir atsineša telefoną. Po jo pasakytų žodžių, tarp jo ir S. įvyko žodinis konfliktas. S. atsistojusi nuo sofos pasiėmė lėkštę nuo stalo ir ją metė į jį, bet nepateikė, lėkštė nukritusi ant grindų sudužo. Jis pasiėmęs šluotelę su semtuvu sušlavė lėkštės šukes. S. nenurimo ir toliau puolė ant jo. Jis nebe apsikentęs ir praradęs savitvardą priėjo prie S., kuri sėdėjo ant sofos, ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas ir tampė jai už plaukų. S. po jo suduotų smūgių pradėjo verkti ir išėjo iš namų. Nesulaukęs S. nutarė eiti jos ieškoti ir jam tik iš buto išėjus į bendro naudojimo laiptinę jis susitiko pareigūnus, kurie jį iškarto sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl įvykio, kurio kaltę jis pripažįsta pilnai, jis nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė labai negerai. Jo tokiam elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Jis sugyventinės S. V. atsiprašė, mano, kad ji jam atleido. Neprieštarauja baudžiamosios bylos baigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiks su prokuroru siūloma bausme ir rūšimi (b. l. 62-65, 68-71).

Motyvuojamoji dalis

Be N. B. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinami sekančiai.

Nukentėjusioji S. V. apklausų ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. vakaro metu ji kartu su sugyventiniu N. B. vartojo alkoholį. Apie 21.30 val., jiems visiems tai yra vaikams ir jos mamai būnant svetainėje, ji paklausė kur yra jos telefonas, ir jo ieškojo. Tuo metu jos sugyventinis N. B., pradėjo jai sakyti, kam jai tas telefonas ir jie susiginčijo, sukonfliktavo. Tada mama su vaikais išėjo į kitą kambarį, o N. B. puolė ją mušti tai yra nemažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė jai į įvairias kūno vietas bei tampė už plaukų, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį. Ji labai išsigando ir nieko neapsirengusi tik su naktiniais, išbėgo pas kaimynus prašyti, kad šie iškviestų policiją, dėl to, kad ją primušė sugyventinis. Kaimynai iškvietė policiją ir ji išėjo į kiemą laukti policijos. Atvykusiems pareigūnams nurodė visas įvykio aplinkybes. Žino, kad jos sugyventinis sulaikytas. Namuose su vaikais yra blaivi jos mama T. V., vaikų močiutė. Nors po įvykio jai buvo nustatytas 0.58 prom girtumas, visas įvykio aplinkybes prisimena puikiai. Po įvykio sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė ir gyvena toliau. N. B. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Neprieštarauja baudžiamosios bylos baigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 28-31, 32-35).

Iš 2020 m gruodžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos požymių, bei įrankių nerasta, niekas nepaimta (b. l. 12-13, 15-18).

2020 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji S. V.. Atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji S. V. (nustatytas 0,58 promilių neblaivumas) paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 2 d., apie 21.30 val. namuose žodinio konflikto metu sumušė, tai yra ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, bei tempė už plaukų sugyventinis N. B.. Tokiais veiksmais sukėlė S. V. fizinį skausmą. Užfiksuota smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamam N. B. (nustatytas 0,71 promilių neblaivumas), jis sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b. l. 20-21, 23-24).

Išdėstytų ir teismo aptartų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: kaltinamojo N. B. prisipažinimas bei duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios S. V. nuoseklūs paaiškinimai, taip pat tarnybinis pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, pilnai įrodo, kad N. B., 2020 m. gruodžio 2 d., apie 21.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę S. V., t. y. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas ir tampė už plaukų, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiai S. V. fizinį skausmą. Tokiu būdu įvykdė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kadangi N. B. kaltė nekelia jokių abejonių, ji įrodyta visiškai, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, todėl asmeniui pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.

N. B. neprieštarauja bei sutinka, kad baudžiamasis procesas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 68-71, 137-140).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams ir būdamas recidyvistu.

Skiriant bausmę N. B., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas svarbias aplinkybes norint tinkamai individualizuoti skiriamą bausmę. Kaltinamasis N. B. įvykdė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Asmuo ankščiau yra teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 79-84, 87-118), penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas yra sumokėjęs (b. l. 125-127), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 134, 135-136). Psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 130, 133). Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės paribojimą, savo dydžiu mažesnį už numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, kartu kaltinamajam skiriant atitinkamus įpareigojimus. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir N. B. savo kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas N. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 2 d., 22.00 val. iki 2020 m. gruodžio 3 d., 14.05 val. (1 para) (b. l. 53-54, 56-57). Viena laikino sulaikymo para prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Byloje nustatyta, jog N. B. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudos (šiuo metu likusi nesumokėta baudos dalis – 268,45 Eur) (b. l. 124). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei BK 72² straipsniu, atsižvelgiant į tai, jog asmuo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, todėl kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Ikiteisminio tyrimo metu N. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 72-74), palikti galioti nepakeistą iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis ir uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. B. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis ir uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti N. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 2 d., 22.00 val. iki 2020 m. gruodžio 3 d., 14.05 val. (1 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms. Laikyti, kad Nerijus barkus yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėti visą neatliktos bausmės dalį pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. baudžiamąjį įsakymą, ir paskirti N. B. galutinę subendrintą bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis ir uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas ir 268,45 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 45 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei BK 72² straipsniu, kartu su bausme N. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

N. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti N. B., jog jis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.