Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam – S. A., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių skyriaus atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui J. L., nukentėjusiajam A. M.,

S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio uždaroje akcinėje bendrovėje „Tukmus“ (toliau – UAB „Tukmus“) direktoriumi, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A., būdamas UAB „Tukmus“ direktoriumi – darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, būdamas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą bendrovėje, susitaręs dėl darbo užmokesčio, darbo laiko, pareigų ir darbo atlikimo tvarkos, nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. liepos mėnesio pabaigos leido A. M. dirbti UAB „Tukmus“ naudai nelegaliai Mažeikių, Telšių ir Plungės rajonų miškuose, nesudaręs su A. M. rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jam tapatybę patvirtinančio dokumento, apie darbuotojo priėmimą neinformavęs VSDF teritorinio padalinio. Tokiais veiksmais S. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Už tokį pažeidimą, t. y. už nelegalų darbą, numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. A. kaltu dėl jam inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad jo vadovaujamoje įmonėje UAB „Tukmus“ A. M. keletą savaičių dirbo oficialiai neįdarbintas teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi norėjo įvertinti darbuotojo turimus darbinius įgūdžius ir kitas asmenines savybes. Supranta, kad leisdamas A. M. dirbti nelegaliai pasielgė netinkamai ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Prašė taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių skyriaus atstovas prašė skirti S. A. nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių skyriui gavus iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pranešimą apie tai, kad byloje Nr. 86-73-AP-1795 apklusus UAB „Tukmus“ direktorių S. A. nustatyta, kad UAB „Tukmus“ nelegaliai nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio dirbo A. M., kuris nebuvo draustas socialiniu draudimu, inspekcijoje buvo pradėtas tyrimas. Tyrimo metu apklaustas A. M. patvirtino, kad dirbti jam pasiūlė S. A., t. y. pradėti dirbti nuo sausio 7 d., nurodė darbo vietą, sutarė dėl darbo laiko – kai leis oro sąlygos dirbti nuo ryto iki 17.00 val., sutarė dėl darbo užmokesčio, kad mokės po 50 litų už darbo dieną, mokėjo A. M. atlyginimą už sutartą darbą, aprūpino darbo įrankiais, į darbo vietą A. M. nuveždavo ir iš jos parveždavo pats darbdavys. Tai, kad UAB „Tukmus“ A. M. dirbo nelegaliai, patvirtino bendrovės vadovas S. A..

Liudytojas A. M. teime parodė, kad S. A. jam pasiūlė dirbti miške. Sutartu laiku – 2013 m. sausio 7 d. – S. A. automobiliu jį ir dar tris darbininkus nuvežė į Balėnų miške esančią kirtavietę. Dirbo miške kirtimo darbus, kai leido oro sąlygos nuo ryto iki 17.00 val. Miško pjovimui įrankius davė S. A.. Dirbo Mažeikių, Plungės rajono miškuose, į darbą nuveždavo ir iš jo parveždavo pats darbdavys. Buvo sutarę, kad už darbo dieną mokės po 50 Lt, o vėliau papildomai mokės priklausomai nuo nukirto miško kubinių metrų. Pirmą mėnesį mokėjo penktadieniais po 50 Lt už darbo dieną, tačiau vėliau pinigų už darbą turėjo prašyti, tačiau papildomai už nukirto miško kubinius metrus nemokėjo. Dirbo iki 2013 m. liepos pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Vienas iš darbo teisinių santykių požymių yra darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Tai reiškia, kad pagal darbo sutartį atliekamas darbas yra apibrėžiamas ne individualiais, bet rūšiniais požymiais. Darbuotojas pagal darbo sutartį atlieka ne tam tikrą konkretų darbą, o vykdo darbo funkciją. Sudarant darbo sutartį susitariama ne dėl konkretaus darbo atlikimo, kurio tikslas yra iš anksto apibrėžiamo rezultato gavimas, o yra susitariama dėl apibendrintai išreiškiamos tam tikros darbo funkcijos vykdymo. Pagal darbo sutartį darbuotojas savo darbo funkciją atlieka vadovaujamas darbdavio, laikydamasis nustatytos darbo tvarkos, vykdydamas darbdavio nurodymus bei jo nustatytas darbo atlikimo taisykles.

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad tarp administracinėn atsakomybėn traukiamos S. A. (darbdavio) ir A. M. (darbuotojo) buvo žodinis susitarimas, kuriuo šis darbuotojas įsipareigojo kirsti mišką, į kurį nuveš darbdavys, ir už tai gauti atlygį grynais pinigai po 50 Lt už darbo dieną, o vėliau ir papildomai priklausomai nuo nukirsto miško kubo, o darbdavys įsipareigojo sutartą atlygį mokėti. UAB „Tukmus“ direktorius S. A. pats kreipėsi pareiškimu į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą dėl motorinio pjūklo „Husqvarna 355XT“ ir kitų darbo įrankių vagystės, kuriame nurodė, kad buvęs darbuotojas A. M. negražina darbo įrankių. Apklaustas liudytoju A. M. nurodė, kad dirbo pas S. A. medkirčiu, darbą pasiūlė pats S. A., dėl darbo su darbdaviu sutarė žodžiu, rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, jis dirbo darbą realiai nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. liepos mėnesio – dirbo medkirčiu, t. y. kirto mišką, į kurį nuveždavo pats darbdavys. Pagal A. M. ir darbdavio paaiškinimą, tarp jo ir darbdavio buvo susitarta dėl darbo užmokesčio mokėjimo – už darbą atsiskaitoma grynais pinigais po 50 Lt už darbo dieną ir darbo užmokestis darbuotojui buvo realiai mokamas. Esant išvardytiems darbo sutarties požymiams, yra pagrindas darbuotojo ir darbdavio santykius laikyti darbo teisiniais santykiais. Tokie darbo santykiai nebuvo įforminti darbo sutartimi, todėl S. A. veikoje yra visi nelegalaus darbo požymiai.

Nelegaliu darbu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Pažeidėjas paprastai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Teismas pabrėžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. To paties kodekso 30² straipsnyje nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nusprendė dėl veikos pavojingumo visuomenei laipsnio, nustatė tipines nuobaudų skyrimo taisykles ir numatė, kad minimali nuobauda už nelegalų darbą turi būti ne mažiau 3000 litų.

S. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, pripažino pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 d.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Skirdamas S. A. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę ir į tai, kad pažeidimą jis padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo baustas, į tai, kad jis padarytą pažeidimą pripažino ir dėl to, kas įvyko gailisi (ATPK 30 str. 2 d.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai ( LR ATPK 20 str.) gali būti pasiekti paskiriant pažeidėjui LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio nuobaudą už nelegaliai dirbantį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti S. A. padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Bauda turi sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą (6020). Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių skyriui.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt die­nų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja Nadežda Kiubienė