Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-10-21 · Administracinė byla Nr. I-378-480/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
I-378-480/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
UAB „(duomenys neskelbtini) “
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus apskrities viršininko administraciją
Advokatai
Deimantė Paškevičiūtė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-378-480/2010
3-62-3-00638-2009-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.7.KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovei advokato padėjėjai Deimantei Paškevičiūtei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsakovo atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini) “ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir, vėliau jį patikslinęs ( b.l. 56-58), prašė: Įpareigoti Atsakovą -Alytaus apskrities viršininko administraciją - per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo atlikti Atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus: įforminti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 1101-0001-0071, nuomos sutartį ir atitinkamai parengti šio žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais, kuriame būtų išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas šių dalių plotas.

Pareiškėjas skunde nurodė, o jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 m. balandžio 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr.0013/09/01050 antstolis jam pardavė pastatą - gamybinį korpusą, pastatą -dispečerinę, du pastatus - sandėlius, kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, esančius Pramonės g.5, Alytuje, priklausiusius AB „(duomenys neskelbtini) ". Šiais pastatais užstatyta žemė nuosavybės teise priklauso valstybei ir yra sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su AB „(duomenys neskelbtini) ". Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti su juo žemės sklypo nuomos sutartį bei išskirti jo pirktiems minėtiems pastatams eksploatuoti reikalingas žemės dalis bei nustatyti šių dalių plotus. Atsakovas 2009 m. lapkričio 17 d. raštu Nr.4-913-(1.55.) pranešė pareiškėjui, kad negalima tęsti procedūros dėl žemės sklypo dalies nuomos ir kad šią procedūrą bus galima tęsti tik tuomet, kai pareiškėjas pateiks Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais, kuriame būtų išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas šių dalių plotas. Pareiškėjas mano, kad atsakovo sprendimas, išdėstytas 2009 m. lapkričio 17 d. rašte, yra neteisėtas. Pareiškėjas, nusipirkdamas turtą, įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir AB „(duomenys neskelbtini) “, su kuria atsakovas yra pasirašęs nuomos sutartį. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 32 ir 33 punktai numato, kad išnuomojant valstybinės žemės sklypą, atsakovo pareiga kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis parengtų žemės sklypo planą. Taisyklėse nenumatyta, kad žemės sklypo planą turi parengti pats asmuo, pageidaujantis išsinuomoti žemės sklypą. Žemės sklypo plano parengimą, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus bei į Taisyklių 32 ir 33 punktuose nustatytą reglamentavimą, turi organizuoti ir įvykdyti atsakovas. Tačiau atsakovas nepagrįstai atsisako parengti žemės sklypo planą ir tęsti žemės nuomos sutarties sudarymo procedūrą, nepagrįstai reikalaudamas, kad planą parengtų ir pateiktų pats pareiškėjas.

Atsiliepimas

Atsakovas raštu pateiktame atsiliepime ( b.l. 39-40) ir jo atstovė teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą prašė atmesti. Atsakovo atstovė paaiškino, kad Valstybinės žemės nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės". Taisyklių 2.7. p. numatyta, kad išnuomojant kitus žemės sklypus, naudojamus prie asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, žemės sklypų planai su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje pažymėtais tuose žemės sklypuose esančiais statiniais ir įrenginiais rengiami nuomininkų lėšomis. Dabar analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 9.1 punkte. Atsakovas neatsisako su pareiškėju sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, ant kurios stovi jam nuosavybės teise priklausantys pastatai, tačiau pareiškėjas turi pateikti nuomotojui žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje pažymėtais tuose žemės sklypuose esančiais statiniais ir įrenginiais. Ginčo esmė- pareiškėjas nenori mokėti už plano parengimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas netenkintinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. I d. (toliau tekste - ABTĮ)), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. I d,, 13 str.). Pažymėtina, jog ABTĮ 22 str. 1 d. numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22 - 24, 32 - 33 str.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog 2009 m. balandžio 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr.0013/09/01050 antstolis UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavė pastatą-gamybinį korpusą, unikalus Nr. 1198-8008-2026, pastatą- dispečerinę, unikalus Nr. 1198-8008-2037, pastatą -sandėlį, unikalus Nr. 1198-8008-2048, pastatą-sandėlį, unikalus Nr. 1198-8008-2059, kitus statinius, unikalus Nr. 1198-8008-2068, esančius Pramonės g. 5, Alytus, priklausiusius AB „(duomenys neskelbtini) " (b.l. 7-10). Šiais pastatais užstatyta žemė nuosavybės teise priklauso valstybei ir 1999 m. spalio 8 d. yra sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 11/99-2008 su AB „(duomenys neskelbtini) " ( b.l. 11-12, 55). Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą 2009 m. liepos 21 d. ir 24 d., pateikdamas prašymą sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį bei išskirti pastatų, kuriais užstatytas žemės sklypas, eksploatuoti reikalingas dalis bei nustatyti šių dalių plotus ( b.l.6, 44) . Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 4-655-(1.55) atsisakė tenkinti minėtus pareiškėjo prašymus ( b.l. 43). Minėto atsakymo pareiškėjas neskundė, tačiau 2009 m. spalio 15 d. raštu vėl kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo ( b.l. 41). 2009 m. lapkričio 17 d. atsakovas priėmė sprendimą, kurį išdėstė rašte Nr. 4. 913 (1.55) ir kuriuo informavo pareiškėją, kad atsakovas negali tęsti procedūros dėl žemės sklypo dalies nuomos ir ją bus galima tęsti tik tuomet, kuomet pareiškėjas pateiks Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais, kuriame būtų išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas šių dalių plotas ( b.l. 42). Minėtame rašte atsakovas nurodė, kad šis jo atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas minėto atsakovo sprendimo neskundė, tačiau 2009-12-21 kreipėsi į teismą ir skundu prašo įpareigoti atsakovą įforminti žemės sklypo nuomos sutartį bei atitinkamai parengti šio žemės sklypo planą.

Nustatant, ar administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinį aktą ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje - tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, „Administracinių teismų praktika" Nr. 4,296 p.). Taigi sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas.

Iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad jis prašo įpareigoti atsakovą įforminti žemės sklypo nuomos sutartį bei atitinkamai parengti šio žemės sklypo planą. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tuo pačiu klausimu pareiškėjas tris kartus kreipėsi į atsakovą ir 2009-08-12 raštu Nr. 4-655-(1.55.) bei 2009-11-17 raštu Nr. 4-913-(1.55.) atsakovas informavo pareiškėją apie nesamą galimybę sudaryti žemės nuomos sutartį. Šių atsakovo atsakymų negalima vertinti kaip atsakovo neveikimo. Jais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodant tokio atsisakymo priežastį. Vertinant 2009-08-12 ir 2009-11-17 raštais UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktus atsakymus, matyti, kad jais neatsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymo sudaryti žemės nuomos sutartį. Minėtuose atsakymuose nurodoma, kaip pašalinti su prašymo realizavimu susijusias kliūtis, t,y, pateikti reikiamus dokumentus (planą). Nagrinėjant visus tris pareiškėjo prašymus administracinės procedūros buvo baigtos. Nesutikdamas su minėtais atsakovo raštais bei manydamas, jog atsakovas neveikia taip kaip privalo, pareiškėjas galėjo pasinaudoti įstatyme numatyta apskundimo teise, tačiau jis minėtų atsakovo atsakymų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė, nors tokia jo teisė buvo nurodyta pačiuose atsakymuose ir ją ABTĮ 10 str. nustatyta tvarka (atkreipiant dėmesį į terminus) išaiškino teismas 2010-05-06 teismo posėdyje ( b.l. 51). Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad po 2009-11-17 atsakymo (rašto Nr. 4-913-(1.55.)) gavimo, pareiškėjas dėl žemės nuomos sutarties sudarymo daugiau į atsakovą nesikreipė. Nesant tokio kreipimosi, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą įforminti žemės sklypo nuomos sutartį bei atitinkamai parengti šio žemės sklypo planą yra išankstinis, todėl atmestinas.

Be to, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju keliamo ginčo esmė yra Vyriausybės 1999m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintuose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse numatytų viešojo administravimo procedūrų vykdymas. Sutinkamai su LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono, jeigu valstybinė žemė užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Atsakovas atsisako tęsti žemės sklypo išnuomavimo pareiškėjui klausimo nagrinėjimą, nes pareiškėjas nepateikia nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano. Tuo tarpu pareiškėjas šią atsakovo poziciją ginčija ir tvirtina, kad iš jo nepagrįstai reikalaujam pateikti žemės sklypo planą ir kad šį planą turi parengti atsakovas. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia minėtų Taisyklių 32 ir 33 punktų nuostatomis, o atsakovas – minėto 1999-03-03 nutarimo Nr. 260 2.7 p. nuostata. Taisyklių 32 ir 33 punktai reglamentuoja žemės nuomos procedūrą, kuri pradedama žemėtvarkos skyriui gavus Taisyklių 31 punkte nurodytus dokumentus; jų tarpe - pagal patvirtintą detalųjį planą ar žemėvaldų projektą (planą) (kai išnuomojamas žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje) pageidaujančių išsinuomoti sklypą asmenų lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas šių dalių plotas (Taisyklių 31.3 p.). Vyriausybės 1999m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.7 punktas numato, kad žemės sklypų detaliuosius planus, žemės sklypų planus su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje pažymėtais tuose žemės sklypuose esančiais statiniais ir įrenginiais savivaldybės rengia savo lėšomis, kai formuojami grąžinami natūra, perduodami nuosavybėn neatlygintinai, parduodami ar nuomojami namų valdų žemės sklypai, taip pat žemės sklypai, priskirti statiniams ir įrenginiams, privatizuojamiems pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 107-2688). Parduodamų ar nuomojamų namų valdų žemės sklypų detalieji planai ir žemės sklypų planai rengiami pirkėjų ar nuomininkų pageidavimu ir jų lėšomis. Parduodant ar išnuomojant kitus žemės sklypus, naudojamus prie asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, išnuomojant žemės sklypus prie nuomojamų statinių ir įrenginių, nurodytieji planai taip pat rengiami pirkėjų ir nuomininkų lėšomis. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai reikalauja atsakovo parengti žemės sklypo planą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

n usprendžia:

Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Albina RimdeikaitėJolanta MedvedevienėAlgis Markevičius