- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- e2-458-169/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- N. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui N. J., išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. V. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: nustatyti nepilnamečių vaikų R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina ieškove S. V. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti nepilnamečių vaikų R. J. ir G. J. išlaikymui iš atsakovo N. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 € nuo 2017 m. sausio 1 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamų lėšų administratore uzufrukto teise jų motiną S. V.; nustatyti, kad atsakovas N. J. bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: tėvas, bendraudamas su nepilnamečiais vaikais privalo ne vėliau kaip prieš parą pranešti vaikų motinai apie ketinimą aplankyti vaikus, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, atvykti į susitikimą blaivus, bendraudamas užtikrinti vaikams saugią aplinką (netriukšmauti, nekonfliktuoti ir pan.).
Išsiuntus atsakovui ieškinio kopiją su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, 2017 m. sausio 19 d. teisme gautas šalių prašymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais CPK numatytais atvejais.
Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra, pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis.
Iš šalių pasirašytos taikos sutarties teksto matyti, kad šalių veiksmai abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu pasiekti abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims raštu pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, o iškeltoji byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis).
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, nes šalys iki teismo posėdžio paskyrimo sutarė bylą užbaigti taikiai, spręstina, jog yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir žyminis mokestis iš atsakovo valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Išaiškintina šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymą tenkinti.
Patvirtinti ieškovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį, kuria ginčas civilinėje byloje užbaigiamas tokiomis sąlygomis:
„Mes, ieškovė S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudarėme Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-458-169/2017 tokiomis sąlygomis:
1. Mudu geranoriškai susitarėme dėl mūsų nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gimusios dukros G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo ir tėvo bendravimo su vaikais tvarkos:
1.1. nepilnamečių R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;
1.2. nepilnamečių R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui jų tėvas N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 € nuo 2017 m. sausio 1 dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikų išlaikymui skiriamas lėšas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą;
1.3. nepilnamečių R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamų lėšų administratore uzufrukto teise skiriama jų motina S. V., a. k. (duomenys neskelbtini);
1.4. tėvas, bendraudamas su nepilnamečiais vaikais, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš parą pranešti vaikų motinai apie ketinimą aplankyti vaikus, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, atvykti į susitikimą blaivus, bendraudamas užtikrinti vaikams saugią aplinką (netriukšmauti, nekonfliktuoti ir pan.).
2. Šalys viena kitai jokių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje nereiškia, abi šalys savo bylinėjimosi išlaidas prisiima sau. Pašto išlaidas, jeigu tokių būtų, atlygins atsakovas.
3. Ieškovui ir atsakovei yra žinomos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 str., 294 str. nuostatos ir bylos užbaigimo taikos sutartimi procesinės pasekmės, taip pat tai, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.“.
Civilinę bylą nutraukti.
Nurodyti šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Teismo nutartis nutraukti bylą per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.