Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-635/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-11
Bylos Nr.
1-23-635/2014
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00622-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jazbutienė
Kaltinamasis
E. K.
Civilinis ieškovas
J. Ž.
Advokatai
Rimvydas Kairys, Mindaugas Kepenis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-23-635/2014Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00622-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5; 1.2.26.2.1. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 11 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, Marijai Ragauskienei, dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, Loretai Irenai Baguckienei, kaltinamajai E. K., jos gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau tekste BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.45 val. Šilutės r., Šilutės sen., Rupkalvės k., ties įvažiavimu į bendro naudojimo ganyklas, tyčia, sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam J. Ž. vieną smūgį į nosį, dėl ko pastarajam lūžo nosies kaulas ir taip padarė nukentėjusiajam J. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, E. K. kaltinama tuo, kad viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y., 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.45 val. Šilutės r., Šilutės sen., Rupkalvės k., ties įvažiavimu į bendro naudojimo ganyklas, tyčia, be jokios priežasties, sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam J. Ž. vieną smūgį į nosį, dėl ko pastarajam lūžo nosies kaulas, tuo padarydama nukentėjusiajam J. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji E. K. pagal pareikštus kaltinimus savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku atvyko į Šilutės m. ganyklą Šilutės r., pasimelžti ten ganomų savo karvių. Prie vartų stovėjęs J. Ž. pasakė jai, kad jos į ganyklą neįleis. Jai einant link vartų J. Ž. lazda sudavė vieną smūgį į galvą, antrą smūgį sudavė į ranką ir krūtinę, griebė už rūbų ir ją tempė, subraižė nagais krūtinę bei suplėšė palaidinę. Ji J. Ž. smūgių nesudavė. Išsilaisvinusi automobiliu nuvažiavo išsikviesti pagalbą, kreipėsi į žurnalistę. Grįžus atgal į įvykio vietą, ten jau buvo daug žmonių, prašė tyrėjos surasti lazdą, kuria jai trenkė, tačiau tyrėja nekreipė dėmesio. J. Ž. įvykio vietoje niekuo nesiskundė, nebuvo kruvinas, rūbai buvo švarūs ir sausi, nesimatė ant nosies jokių sužalojimo požymių.

Nukentėjusysis J. Ž. parodė, kad S. Š. jo paprašė ganyklos naudotojams pranešti apie vyksiantį susirinkimą ir neįleisti įvažiuoti į teritoriją. Jam esant prie ganyklos vartų automobiliu atvažiavo E. K., kuriai jis pasakė, kad neįleis į ganyklą, nes bus susirinkimas. E. K. norėjo pati atsidaryti vartus, tačiau jis neleido ir E. K. sudavė jam kumščiu į nosį, bėgo kraujas, rūbai išsitepę nebuvo, vėliau kraują nusiplovė. Po to E. K. užvertė jį ant automobilio variklio dangčio, jis bandė gintis, įsikibo į E. K. palaidinę ir ji plyšo. Vėliau atvažiavus P. ir Š. viską papasakojo. Kai E. K. jį puolė, jis jai po to pagrasino pagaliu, bet neprisimena ar buvo paėmęs pagalį. Prašo priteisti iš E. K. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl patirto skausmo, pablogėjusios sveikatos. Yra turėjęs seniau galvos traumą. Po įvykio pas medikus nuvežė Š. ir ten nustatė, kad yra lūžusi nosis.

Liudytoja S. Š. parodė, kad vadovauja Šilutės m. ganyklų naudotojų bendrijai. Įvykio dieną J. Ž. paprašė įspėti ganyklų naudotojus apie vakare būsiantį susirinkimą. J. Ž. jai paskambino ir pasakė, kad jį sumušė. Ar buvo J. Ž. nosis raudona, nepamena.

Liudytoja R. Š. parodė, kad jos mama S. Š. telefonu paskambino ir pasakė, kad sumušė J. Ž.. Nuvažiavus į ganyklą J. Ž. pasakė, kad jį sumušė E. K., matėsi prie nosies kažkiek kraujo. Po kurio laiko, dar esant ganykloje atvažiavo E. K. su žurnaliste. Žebrauskas jai sakė, kad skauda nosį, blogai jaučiasi, todėl jį ji nuvežė į ligoninę į priėmimo skyrių. Ten traumatologas jam pasakė, kad yra lūžęs nosies kaulas.

Liudytojas A. A. P. parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai nebepamena, tačiau pamena, kad jam buvo paskambinta ir pranešta, kad sumuštas J. Ž.. Atvažiavus į ganyklą, Ž. pasakė, kad jį sumušė K.. Ant nosies matėsi kraujo. Kiek pamena Ž. nosis anksčiau nebuvo pakrypusi, bet ar tą dieną buvo pakrypusi, nepamena.

Liudytoja S. G. parodė, kad ji yra žurnalistė ir ją kreipėsi E. K., kuri pasakė, kad jos neįleidžia į ganyklą ir ją sumušė, rodė suplėšytą palaidinę. Ji pakvietė policiją ir kartu nuvyko į ganyklą. Matė vyriškį, kuris rodė įbrėžtą kaktą, kraujo ant jo nematė. Žmonės aiškino, kad K. nebuvo įleista, nes turėjo vykti susirinkimas.

Liudytojas S. K. parodė, kad K. pažįstą, Ž. ne. 2011-08-24 važiavo iš Rusnės, iš žvejybos, pro įvykio vietą ir 20-30 metrų atstumu matė konfliktą. Tai yra matė, kaip vyriškis moteriai sudavė porą smūgių į galvą su lazda. Jis automobilį pristabdė. Po to vyriškis griebė moteriai už krūtinės. Tuo metu K. neatpažino. Į konfliktą nesikišo ir nuvažiavo. Vėliau perskaitęs laikraštyje apie įvykį, sužinojo, kad ten buvo K.. Po kokio mėnesio užsuko pas K. ir pasakė, kad matė įvykį. Pripažino, kad K. su jo tėvu, statančiu paminklus yra pažįstama, nes ji (duomenys neskelbtini).

Liudytoja I. B., kaltinamosios dukra parodė, kad mama po įvykio grįžo sumušta – matėsi suplėšyta palaidinė, kraujosruva ties akimi, įbrėžimas ant rankos. Mama jai sakė, kad užpuolė Ž.. Kiek pamena iš anksčiau Ž., dar iki įvykio jo nosis buvo kreiva, o kai matė jį sekančią dieną po įvykio ant jo nesimatė jokių sužalojimo požymių.

Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusįjį pažįsta pagal atliekamas darbines policijos pareigūno funkcijas. Kiek prisimena, ji priėmė iš Ž. pareiškimą dėl įvykio ir, kad konfliktas buvo kilęs dėl ganyklos. K. rūbai lyg tai buvo suplėšyti. Nepamena kaip atrodė Ž.. Ž. aiškino, kad jam sudavė K., o K. aiškino, kad priešingai. Ant Ž. sumušimo žymių nesimatė, kaip ir K.. Neprisimena apie lazdą ir K. prašymo paimti lazdą.

Liudytoja E. L. P. parodė, kad ji aprašė 2011-08-24 vakare darytą rentgeno nuotrauką, kurioje buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas. Nustatyti ar nosies kaulo lūžis ką tik atsiradęs ar jis buvo iš seniau, galima tik atlikus operaciją.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. Ž. nustatytas nosies kaulų lūžis, kaip nosies sumušimo išraiška. Sužalojimas buvo patirtas dėl ne mažiau vieno smūginio kontakto į nosies sritį su kietu paviršiumi, jį turinčiu daiktu. Įrašai tirtuose dokumentuose neprieštarauja, kad J. Ž. traumą patyrė užduotyje nurodytu laiku. J. Ž. patirta trauma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (I t. b.l. 25).

Komisijinės ekspertizės akte nurodyta, kad 2011-08-24 nustatytas kaulų lūžis ir pagal 2011-08-24 atliktą ir pateiktą rentgenogramą jis yra šviežias nosies kaulų lūžis(IIt. b.l.93-95).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Šilutės r., Rupkalvės k., prie vartelių, vedančių į aptvertą ganyklos teritoriją. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (It. b.l. 8-11).

Dėl J. Ž. sužalojimo

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų S. Š., R. Š., A.A. P. parodymais, kurie patvirtino, kad J. Ž. iš karto po įvykio jiems nurodė, kad jį sumušė E. K.. Tai, kad po įvykio buvo sužalota J. Ž. nosis patvirtino po įvykio atlikta rentgenograma, pagal kurią buvo pateikta specialisto išvada bei komisijinės ekspertizės išvada. Ekspertizės išvadoje patvirtinta, kad J. Ž. nosies kaulų lūžis po įvykio buvo padarytas šviežias. Liudytojo S. K. parodymus teismas vertina kaip nepatikimus, nes S. K. kaip nurodęs įvykį matęs tiesiogiai, matydamas, kad moteris yra mušama kito asmens su lazda ir nesant kitų asmenų, nesustoja ir nepagelbėja ar nepraneša apie tai policijai, rodytų, kad toks asmuo gali būti nepakankamai pilietiškas, o po kurio laiko sužinojęs, kad įvykis susijęs su jo pažįstama, nusprendžia papasakoti įvykį. Tokios aplinkybės verčia teismą nepasitikėti tokiais liudytojo parodymais, tuo labiau, kad jų nepatvirtina kiti byloje ištirti parodymai ir liudytojas yra kaltinamosios pažįstamas, todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytoja I. B. nurodžiusi, kad po įvykio jos mama E. K. nurodė, kad ją sumušė J. Ž. ir galimai matydama grumtynių pėdsakus – paraudimus, suplėšytus rūbus, įvykių versiją sužinojo tiesiogiai iš kaltinamosios, todėl jos parodymai nepaneigia kitų byloje ištirtų įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios kaltę. E. K. rūbų suplėšymo faktas jos kaltės nepaneigia, nes kaltinamoji konflikto metu buvo susikibusi su J. Ž., ką nurodo ir pats nukentėjusysis. Tai, kad po įvykio ji buvo susinervinusi, logiška, nes konflikto faktas asmeniui be abejonės, bet kuriuo atveju sukelia neigiamas emocijas. Teismas netiki kaltinamosios nenuosekliais parodymais, nes juos paneigia kiti ištirti įrodymai – liudytojų parodymai, nukentėjusiojo sužalojimo faktas. Bylos nagrinėjimo metu, gavus komisijinės ekspertizės aktą, kaltinamoji pareiškė, kad būtina ekspertizę atlikti iš naujo, nes ją atliekant buvo tiriama rentgeno nuotrauka, o ne pats nukentėjusysis, todėl jai kelia abejonių ar ekspertams buvo pateikta J. Ž. ar kito asmens nosies rentgeno nuotrauka. Nurodė, kad jai įtarimus sukėlė tai, kad iš kart po įvykio, jai vykstant pas ekspertus apžiūrai, kartu su ja važiavęs advokatas J. (šiuo metu miręs) jai pasakė, kad ekspertams bus pateikta ne ta rentgenograma. Nagrinėjamas įvykis yra įvykęs daugiau kaip prieš du metus, todėl teismas atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas vyksta ilgą laiką, per šios ir kitų bylų nagrinėjimą, kaltinamoji tokios svarbios aplinkybės nenurodė ir jos nepatvirtina jokie įrodymai, todėl teismas šią kaltinamosios nurodytą aplinkybę vertina kaip gynybinę versiją. Tokiu būdu, teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus daro neabejotiną išvadą, kad E. K. sudavė smūgį J. Ž. ir taip sulaužė jam nosies kaulą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str.1d.

Tikslintinas nusikaltimų padarymo laikas – kaltinime nurodyta, kad įvykis buvo 17.45 val., nors pagal kitas nustatytas bylos aplinkybes matyti, jog konfliktas ganykloje tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo įvyko apie 16.45 val.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str. 1d.

E. K. savo kaltę neigia. Ištyrus ir įvertinus bylos surinktus įrodymus nustatyta, kad konfliktas kilo dienos metu, ganykloje, šalia pagrindinio kelio, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys ir ši vieta laikytina vieša. Tačiau vertinant konflikto priežastis, tai, kad kaltinamoji siekė įgyvendinti savo teisę patekti į ganyklą ir nors neteisėtu būdu, jos veiksmų tikslas nebuvo sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamosios veiksmai suduodant nukentėjusiajam laikytini tiek įžūliais, tiek nepagarbiais, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šiuos veiksmus išprovokavo jos neįleidimas į ganyklą, į kurią patekti ji turėjo teisę. Nusikalstama veika pagal BK 284 str. 1d. gali būti padaryta ir iš asmeninių paskatų, tačiau ji turi sukelti numatytas pasekmes - sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinime E. K. neinkriminuota kuo konkrečiai pasireiškė sutrikdymas, ar tuo, kad buvo sužalota žmogaus sveikata, ar kitokiomis pasekmėmis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po įvykio jau aiškinantis įvykio aplinkybes, atvykus asmenims, kuriems pranešė J. Ž. ir pačiai kaltinamajai su korespondente bei iškvietus policiją, nebeįvyko planuotas ganyklos naudotojų susirinkimas. Tačiau šių pasekmių atsiradimas nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu įvykiu, o tik su įvykio aplinkybių aiškinimusi. Teismas negali teismo nuosprendžio grįsti prielaidomis, tai yra nuspėti, kokias būtent pasekmes sukėlė E. K. veiksmai vertinant jas BK 284 str. požiūriu. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, yra būtinas BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymis. (Žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. sausio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014). Tokiu būdu, teismui nenustačius šio būtinojo nusikaltimo požymio – pavojingos veikos padarinių, kaltinamoji išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo visus požymius.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad E. K. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiama pirmą kartą, charakterizuojama patenkinamai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nenustatyta, smurtavo prieš pagyvenusį, neįgalų asmenį, ko pasekoje nukentėjusiajam pablogėjo sveikatos būklė, nesigaili nusikaltusi. Siekiant bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose.

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 89,70 Lt žalos atlyginimo už J. Ž. gydymą (b.l. 33-35), pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.283 str., BPK 115 str. 1 d.).

J. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nustatytas bylos aplinkybes, kad kaltinamosios veiksmus iš esmės išprovokavo ir tai, kad jai nebuvo leista įgyvendinti savo teisę patekti į ganyklą, tačiau bet kuriuo atveju, toks kaltinamosios elgesys yra nepateisinamas. Kaltinamoji sužalodama nukentėjusįjį šiam sukėlė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, todėl iš E. K. J. Ž. priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str.; CK 6.250 str., 6.263 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 307-308 str.,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284str. 1d. E. K. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymius.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. K. Valstybinei ligonių kasai priteisti 89,70 Lt žalos atlyginimo.

J. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. K. J. Ž. priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jazbutienė