Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. J. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, 2006 m. rugsėjo 11 d., apie 21.30 val., Salduvės piliakalnio memorialo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiaulių m. pakraštyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinėms medžiagos - paketą, kuriame buvo 1649,73 g žalsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 322,192 g (19,5%) psichotropinės medžiagos MDMA ir 15,342g (0,93%) psichotropinės medžiagos amfetamino. Iš karto po to, toje pačioje aikštelėje, įgytą paketą su psichotropinėmis medžiagomis perdavė D. S., laukusiam su automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Nesakydamas, kas yra paketo viduje ir pažadėdamas 400 Lt piniginį atlygį, nurodė jį paslėpti automobilyje ir nuvežti į Vilnių, tokiu būdu iš Salduvės piliakalnio memorialo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Šiaulių m., D. S. vairuojamame automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , gabeno į Vilnių labai didelį kiekį psichotropinėms medžiagos, kol 2006 m. rugsėjo 11 d., apie 22 val., prie Radviliškio m., kelyje Šiauliai – Panevėžys esančios benzino kolonėlės „Lukoil“ D. S. vairuojamas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas ir jame policijos pareigūnai rado ir paėmė po galine automobilio sėdyne paslėptą pirmiau minėtą paketą su psichotropinėmis medžiagomis.

Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde teigia, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Skunde teigiama, kad papildomo ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S. , kurio automobilyje buvo rastas paketas su psichotropinėmis medžiagomis, byloje tapo liudytoju, savo parodymais pakeitusiu visą bylos esmę, tai yra jam pareikštus kaltinimus dėl narkotinių medžiagų gabenimo perkėlęs apeliantui. Todėl ne D. S. , bet Ž. J. buvo pareikštas įtarimas tuo, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį šių medžiagų kiekį.

Pasak apelianto, Šiaulių apygardos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, neatsižvelgė į tai, kad šiuose parodymuose buvo daug prieštaravimų ir nesutapimų.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad yra neatitikimų liudytojų D. S. , S. P. ir J. Z. parodymuose, tačiau, anot teismo, tie neatitikimai neturi esminės reikšmės sprendžiant Ž. J. kaltės klausimą ir nesuteikia pagrindo abejonėms dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo. Prieštaravimus liudytojų S. P. ir J. Z. parodymuose teismas aiškino tuo, kad užduotis, jų pačių teigimu, buvo užfiksuoti psichotropinių medžiagų perdavimo momentą. Todėl kitų, jų manymu nereikšmingų, įvykio aplinkybių liudytojai galėjo tiksliai ir neisiminti. Tačiau apeliantas mano, kad prieštaravimai liudytojų parodymuose yra esminiai.

Kaltinimo pagrindas yra tai, kad Ž. J. iš nenustatyto asmens įgijo paketą ir perdavė jį D. S. . Teismas turėjo ypatingai kruopščiai analizuoti paketo perdavimo aplinkybes. Liudytojų J. Z. ir S. P. teigimu, jie negalėję nustatyti automobilio „BMW“ numerių, atpažinti vairuotojo, jo nesulaikė nusikaltimo vietoje, todėl kaltinime buvo nurodyta, kad paketas įgytas iš nenustatyto asmens. Tačiau D. S. savo parodymuose nedvejodamas teigė, kad tas automobilio „BMW“ vairuotojas, atvežęs paketą, buvo vėliau liudytoju apklaustas A. Š. . Šis patvirtino, kad tikrai buvo atvykęs apelianto prašymu, tikrai atvežė paketą ir perdavė apeliantui, bet tai buvo maisto produktai ir autodetalės. Taigi, kalbant apie apie automobilio „BMW“ vairuotojo dalyvavimą susitikime sutampa apelianto, D. S. ir A. Š. parodymai, tačiau neatitinka kitų liudytojų - J. Z. ir S. P. parodymų. Esant tokiems prieštaravimams, teismas, anot apelianto, privalėjo pareikalauti iš ikiteisminį tyrimą vykdžiusios institucijos atlikti išsamius veiksmus ir šiuos prieštaravimus pašalinti.

Pasak Ž. J. , tik prielaidos, o ne įrodymai yra liudytojų J. Z. ir S. P. parodymai apie automobilio „BMW“ atvykimą į aikštelę, apelianto gautą paketą iš vairuotojo, visų trijų įvykio dalyvių bendravimą, paketo paėmimą ir perdavimą. Šių liudytojų teiginiai, išsakyti pirminiuose parodymuose, apie tai, kad automobilis „BMW“ buvo atvykęs tik vieną kartą, skubiai išvykęs, vėliau buvo tikslinami, pripažinta, kad galėjo būti ir daugiau kartų. Kalbėdami apie paketo paėmimą ir perdavimą liudytojai buvo dar labiau nekonkretūs: vienas matė apeliantą kažką nešant ir perduodant, kitas iš viso nelabai ką matė. Nė vienas jų negalėjo nors kiek tiksliau apibūdinti paketo išvaizdą ir formą. Tačiau teismas pripažino tokius parodymus tinkamais ir patikimais įrodymais.

Vienais pagrindinių įrodymų teismas laikė D. S. , iš kaltinamojo byloje tapusio liudytoju, parodymus, kurie, teismo teigimu, nekelia abejonių. Tačiau, pasak apelianto, analizuojant jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose nenuoseklumas atskirų aplinkybių skirtingas aiškinimas, prieštaravimai kitų proceso dalyvių parodymams yra akivaizdūs.

Aiškindamas paketo atsiradimo jo automobilyje aplinkybes, D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmame teismo posėdyje tvirtino, kad nepažįsta automobilio „BMW“ vairuotojo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis su šiuo vairuotoju, liudytoju A. Š. , bendravo, valgė, gėrė alų, patvirtino, kad apeliantas su juo važinėjo į miestą. Kaip pirmiau minėta, D. S. tvirtino, kad paketą, kuris buvo rastas jo automobilyje, apeliantas gavo iš A. Š. , nes būtent A. Š. buvo tas operatyvininkų nenustatytas vairuotojas. Tačiau teismas, nepaisydamas pirmiau išdėstytų aplinkybių, konstatavo, kad apeliantas psichotropines medžiagas įgijo iš nenustatyto asmens, nes ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti asmens, perdavusio paketą, kadangi apklausti tiesiogiai įvykį stebėję liudytojai (D. S. , S. P. , J. Z. ) parodė, jog paketą perdavė „BMW“ vairuotojas, tačiau dėl tamsaus paros meto jo liudytojai neatpažino ir negalėjo pasakyti, ar paketą perdavė A. Š. , ar kitas asmuo.

D. S. parodymuose, anot apelianto, gausu ir kitų nesutapimų, prieštaravimų kalbant apie tai, kokiu būdu jam buvo įteiktas paketas (per automobilio langą ar pro dureles, privažiavus automobiliu, ar priėjus pėsčiomis). Nors D. S. teigė, kad apelianto paduotą paketą su maisto likučiais išmetė į šiukšlių dėžę, tačiau jo automobilio apžiūros filmuotoje medžiagoje užfiksuoti tie maisto likučiai - dešra, batonas, limonado butelis.

Teismas, pasak Ž. J. , turėjo įvertinti ir D. S. elgesį nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jam, kaip vengiančiam atsakomybės, buvo paskelbta paieška, pakeista kardomoji priemonė, netgi tapęs liudytoju jis ir toliau vengė teismo posėdžių. Toks elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis bijo atsakomybės, vengia bendravimo su teisėsaugos institucijomis, jaučiasi esąs kaltas dėl surastų jo automobilyje psichotropinių medžiagų.

Tuo tarpu Ž. J. teigia nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davęs nuoseklius ir teisingus parodymus, atvirai bendravęs su teisėsaugos pareigūnais. Jo parodymus visiškai patvirtino liudytojas A. Š. , kuris ir buvo tas operatyvinių stebėtojų nenustatytas „BMW“ vairuotojas. Tačiau teismas šio asmens parodymų nevertino vien tuo pagrindu, kad pastarasis yra apelianto draugas ir jų parodymai gaili būti įtakojami subjektyvių faktorių - siekio padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.

Siekdamas kaip nors pagrįsti Ž. J. pareikštus kaitinimus, teismas, anot apelianto, remiasi nepagrįstu Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONTVV tarnybiniame pranešime nurodytu teiginiu, jog apeliantas šioje institucijoje žinomas kaip asmuo, užsiimantis narkotinių - psichotropinių medžiagų platinimu stambiu mastu. Apie tokią, esą, turimą operatyvinę informaciją, nurodė ir liudytojai J. Z. ir S. P. .

Nors byloje nėra daugiau jokių įrodymų, kad apeliantas būtų susijęs su narkotinių medžiagų platinimu, jis niekada nebuvo sulaikytas, baustas, teismas tendencingai padarė išvadą, kad liudytojo D. S. automobilyje paslėptų paketų su psichotropinėmis medžiagomis radimas patvirtino faktą, kad policijos turėta operatyvinė informacija apie Ž. J. ruošiamą psichotropinių medžiagų gabenimą buvo teisinga.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmiau išdėstyti argumentai rodo, kad teismas kaltinimui palankius liudytojų - D. S. , S. P. ir J. Z. parodymus laiko patikimais ir neginčijamais, juose esančius neatitikimus pripažįsta neturinčiais esminės reikšmės, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, tuo tarpu Ž. J. parodymuose atrastus nežymius neatitikimus vertina kaip svarbius jo kaltės įrodymus.

Be liudytojų parodymų teismas remiasi kitais papildomais įrodymais, tarp kurių D. S. ir apelianto automobilių apžiūros filmuota medžiaga. Tačiau, kaip teismo posėdyje parodė liudytojai, nekokybiškai atlikę apžiūrą, buvo užfiksuotas tik paketo suradimo faktas, o kiti rasti daiktai, tarp jų maisto likučiai, esantys automobilio salone, krepšiai su asmens daiktais bei apelianto automobilyje esantys daiktai, tarp jų autodetalės, nebuvo fiksuojami, kaip nereikšmingi.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta kitų įrodymų, neišliko pirštų antspaudai ant paketo, nebuvo atlikta apelianto automobilio kvapų ekspertizė, nebuvo atliktas eksperimentas nusikaltimo padarymo vietoje, siekiant nustatyti matomumo galimybę.

Nuteistasis Ž. J. teigia, jog baudžiamojoje byloje nesurinkta jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o dėl esamų rimtų prieštaravimų liudytojų parodymuose teismo išvados iš tikrųjų yra tik prielaidos, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Apeliantas prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - Ž. J. išteisinti, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasojo gynėjas prašė nuteistojo skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Nuteistojo Ž. J. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgyjimo ir gabenimo

Apeliantas teisus skunde tvirtindamas, kad pripažįstant jį kaltu dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgyjimo ir gabenimo, būtina kruopščiai ištirti paketo perdavimo jam aplinkybes. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad šios aplinkybės, tiek, kiek būtina Ž. J. atliktiems veiksmams teisiškai įvertinti, yra ištirtos pakankamai ir jas patvirtinantys duomenys teismo įvertinti tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog paketą su labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu iš nenustatyto asmens, jį atgabenusio į Salduvės piliakalnio memorialo automobilių stovėjimo aikštelę, įgijo ne kas kitas, o būtent Ž. J. . Jis gi, pasinaudodamas D. S. , ir gabeno šias medžiagas į Vilnių. Nors apeliantas tai neigia, šios faktinės aplinkybės įrodytos byloje surinktais ir įvertintais įrodymais.

Liudytojai policijos pareigūnai J. Z. ir S. P. stebėjo automobilių aikštelę ir matė, kaip Ž. J. iš nenustatyto asmens paėmęs paketą, jį per automobilio langą perdavė D. S. Apeliantas teisus skunde teigdamas, kad pareigūnai nenurodė konkrečių jų matyto paketo požymių (dydžio, formos, spalvos), todėl remiantis vien jų parodymais nebūtų galima konstatuoti, kad vėliau D. S. automobilyje rastas paketas su psichotropinėmis medžiagomis buvo tas pats paketas, kurį Ž. J. įgijo iš nenustatyto asmens ir perdavė D. S. . Tačiau tokią išvadą galima daryti šių pareigūnų parodymuose užfiksuotus duomenis vertinant visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, t. y. liudytojo D. S. parodymais, apžiūrų metu užfiksuotais duomenimis bei specialisto išvadomis.

Liudytojas D. S. patvirtino liudytojų J. Z. ir S. P. parodymus, nurodydamas, kad Ž. J., po to, kai pasikalbėjo su automobilio BMW vairuotoju ir šis Ž. J. perdavė kažkokį paketą, pastarasis privažiavo prie D. S. , pro vairuotojo langą padavė paketą ir davė nurodymus – paslėpti paketą, išvažiuoti truputį vėliau, po to, kai išvažiuos iš aikštelės Ž. J. , nuvežti paketą į Vilnių ir laikyti automobilyje, kol jis paskambins kitą dieną, pasiims paketą ir atsiskaitys už nuvežimą. D. S. , tiksliai vykdydamas Ž. J. nurodymus, pastarojo perduotą paketą paslėpė po savo automobilio galine sėdyne, kur policijos pareigūnai jį rado ir remdamiesi specialisto išvadomis nustatė, kad pakete yra labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – MDMA (322,192 g) ir amfetamino (15,342 g). Liudytojas D. S. kategoriškai patvirtino, kad policijos pareigūnų jo automobilyje surastas ir paimtas paketas yra būtent tas paketas, kurį Salduvės piliakalnio memorialo automobilių stovėjimo aikštelėje Šiauliuose jam perdavė Ž. J., prašydamas nugabenti jį į Vilnių.

Ž. J. tvirtino, kad su D. S. Šiauliuose susitiko tam, kad pastarasis padėtų jam nusipirkti automobilį. Tačiau nei D. S. , nei Ž. J. nenurodė, kad jie kartu būtų ieškoję automobilio. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad Ž. J. į Šiaulius atvažiavo automobiliu „Audi 100 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kaip tik neseniai prieš 11 dienų ir buvo įsigijęs (2006-08-31) (t. 1, b. l. 34). Kita vertus, toks nuteistojo aiškinimas nelogiškas atsižvelgiant ir į tai, kad iš Vilniaus į Šiaulius Ž. J. su D. S. vyko atskirais automobiliais.

Byloje surinktais ir teismo nuosprendyje įvertintais duomenimis paneigti ir kiti nuteistojo Ž. J. parodymai, kuriuose jis neigia gavęs paketą su psichotropinėmis medžiagomis, tvirtindamas, kad tai buvo amortizatorių spyruoklių įtemptuvai ir maistas. Liudytojai J. Z. ir S. P. parodė, kad automobilių aikštelę, kur buvo Ž. J. ir D. S. , jie stebėjo nuolat, jokių kitokių perdavimų, išskyrus po to rastą paketą su psichotropinėmis medžiagomis, Ž. J. nebuvo. Ž. J. ir D. S. automobilių apžiūrų metu nei amortizatorių spyruoklių įtemptuvų, nei maišelio su maistu neužfiksuota.

Taigi, šių duomenų visuma neabejotinai nustatyta, kad paketą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų iš nenustatyto asmens įgijo ir D. S. nugabenti į Vilnių perdavė būtent Ž. J. . Taigi, objektyvioji Ž. J. inkriminuoto nusikaltimo pusė įrodyta.

Tai, kad Ž. J. nebuvo atsitiktinis paketo perdavimo tarpininkas tarp nenustatyto asmens ir D. S. , bet buvo pats psichotropinių medžiagų įgyjimo ir gabenimo iniciatorius, įrodo ir ta aplinkybė, kad paketo gabenimui nuteistasis ruošėsi iš anksto. Dar būdamas Vilniuje nuteistasis jau žinojo, kad Šiauliuose jis įgis paketą, kurį reikės pergabentį į Vilnių, tačiau jau tada planavo, kad ne pats šį paketą gabens, todėl dar tada pasirūpino, kad už atlygį tai padarys D. S. . Tai įrodo, jog Ž. J. iš anksto žinojo, jog paketo gabenimas bus neteisėtas veiksmas, nes jis, turėdamas visas galimybes pats betarpiškai gabenti šį paketą (pats paketą įgijo ir buvo įvykio vietoje su savo automobiliu), to nepadarė, bet pasinaudojo kitu asmeniu - D. S. , pažadėdamas jam 400 Lt atlygį, jei jis nugabens šį paketą į Vilnių. Be to, gabenant paketą, Ž. J. važiavo į Vilnių savo automobiliu pirmiau už D. S. tam, kad praneštų pastarajam, jei kelyje budėtų policijos ekipažas. Taip Ž. J. akivaizdžiai siekė išvengti, kad D. S. vairuojamas automobilis nebūtų sustabdytas policijos pareigūnų ir psichotropinės medžiagos nebūtų surastos. Ž. J. tyčią įrodo ir jo nurodymai duoti liudytojui D. S. – paslėpti paketą, išvažiuoti truputį vėliau, po to, kai išvažiuos iš aikštelės Ž. J. , nuvežti paketą į Vilnių ir laikyti automobilyje, kol jis paskambins kitą dieną, pasiims paketą.

Taigi, pirmiau aptartais duomenimis įrodyta ir subjektyvioji nusikaltimo pusė. Šie duomenys įrodo, kad Ž. J. žinojo, jog jo įgyjamame ir gabenti perduodame pakete yra psichotropinės medžiagos, suvokė, kad jas įgydamas bei gabendamas veikia nusikalstamai, ir norėjo taip veikti. Jis suvokė ir tai, jog pakete yra labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis. Dėl labai didelio kiekio apygardos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė, Apelicinio teismo teisėjų kolegija su teismo motyvais sutinka ir jų nebekartoja.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį iš nenustatyto asmens įgijo ir pasinaudodamas D. S. gabeno Ž. J. .

Dėl tikslo platinti

Ž. J. buvo inkriminuotas fakultatyvinis BK 260 str. 3 d. požymis, t. y. tikslas platinti labai didelį kiekį įgytų ir gabentų psichotropinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šis požymis inkriminuotas pagrįstai ir pripažino, kad toks tikslas įrodytas byloje surinktais įrodymais. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia apygardos teismo nuosprendžio išvada.

Viena vertus, pripažinus tokį tikslą įrodytu, t. y. nustačius, jog nuteistasis Ž. J. įgijo ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos tam, kad vėliau šias medžiagas išplatintų, tačiau Ž. J. dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (policijos pareigūnų sulaikymo) to tikslo nepasiekus, nuteistojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami, ne kaip baigtas nusikaltimas, bet kaip rengimasis platinti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos (BK 21 str. ir BK 260 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismo padaryta Ž. J. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija būtų neteisinga.

Kita vertus, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks tikslas byloje surinktais duomenimis neįrodytas. Apygardos teismas tokią išvadą padarė remdamasis vien tuo, kad byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog pats nuteistasis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, o įgytas ir gabentas buvo labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų kiekis. Taip pat atsižvelgta į tai, kad policijos pareigūnai patvirtino turėję operatyvinės informacijos apie tai, kad Ž. J. užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, sprendžia, kad šis nusikaltimo sudėties požymis Ž. J. inkriminuotas nepagrįstai. Policijos tarnybiniame pranešime ir pareigūnų parodymuose nurodyta turima operatyvinė informacija apie tai, kad Ž. J. užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu negali būti pripažinta pakankamu įrodymų, jog nuteistasis iš tiesų turėjo tikslą platinti įgytas ir gabentas medžiagas. Byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių minimos informacijos turinį ir patikimumą, ji nėra patikrinta kitomis procesinėmis priemonėmis, todėl jos negalima laikyti įrodymu bei ja remtis.

Vien tai, kad nuteistasis įgijo ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų savaime taip pat neįrodo, jog jis turėjo tikslą jas platinti, net atsižvelgiant į tai, kad pats jų Ž. J. ir nevartoja. Platinimu pagal BK 260 str. laikomas psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) pardavimas arba perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui. Taigi, byloje turėtų būti duomenų apie tai, kad nuteistasis įgijo ir gabeno šias psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti arba perduoti kitiems asmenims, išmainydamas jas į kitus daiktus, dovanodamas, apmokėdamas skolą, atlygindamas už darbą ar kitas paslaugas, duodamas paskolą ar duodamas jų vartoti. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Todėl, remiantis tuo, kad įgytas ir gabentas labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis, galima daryti tik tikėtiną, bet ne kategorišką išvadą, kad nuteistasis turėjo tikslą jas vėliau išplatinti, nes pats jų nevartoja. Tačiau teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl šie duomenys nepakankami, kad įrodytų tokį nuteistojo tikslą. Taigi, šis nusikaltimo sudėties požymis iš kaltinimo Ž. J. šalintinas, tačiau jo veiksmų baudžiamosios juridinės kvalifikacijos tai nekeičia, kadangi tai nėra būtinasis BK 260 str. 3 d. požymis, o labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgyjimas ir gabenimas yra alternatyvios minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurias ir neturint tikslo platinti numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Dėl liudytojų parodymų vertinimo ir bylos tyrimo išsamumo

Nuteistojo skunde teigiama, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai remdamasis prieštaringais liudytojų J. Z. ir S. P. parodymais ir atmesdamas nuoseklius jo paties parodymus. Apelianto skunde nurodomi liudytojų J. Z. ir S. P. parodymų prieštaravimai yra iš esmės susiję su asmens, perdavusio psichotropines medžiagas Ž. J. , tapatybės nustatymu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas nekokybiškai, nevisapusiškai ir nepakankamai išsamiai. Byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad į įvykio vietą BMW automobiliu ne kartą buvo atvažiavęs A. Š. . Tokiu pačiu automobiliu buvo atvykęs ir asmuo, kuris perdavė psichotropines medžiagas Ž. J. . Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad tas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, perdavęs Ž. J. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, galėjo būti būtent A. Š. . Tačiau ikiteisminis tyrimas šia kryptimi aktyviau nebuvo vykdomas: pareigūnai J. Z. ir S. P. , stebėję psichotropinių medžiagų perdavimą, tvirtino neįsidėmėję BMW automobilio valstybinių numerių ir su juo atvykusio asmens, nes jų užduotis buvo fiksuoti tik perdavimo faktą (nors akivaizdu, jog pakankamą patirtį turintys policijos pareigūnai puikiai suvokia asmens, perdavusio psichotropines medžiagas, nustatymo ir sulaikymo svarbą), paketą Ž. J. perdavęs asmuo ir jo automobilis nebuvo sulaikyti ir po paketo perdavimo, nesiimta veiksmų nustatyti, ar tas asmuo nebuvo A. Š. , jo automobilis neapžiūrėtas, įtarimai ir kaltinimas A. Š. nepareikšti. Teismas savo iniciatyva negali peržengti kaltinimo ribų ir spręsti kitų asmenų, kurie nėra kaltinami baudžiamojoje byloje, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo.

Kita vertus, šie ikiteisminio tyrimo trūkumai netrukdo nustatyti bei teisiškai įvertinti Ž. J. atliktų veiksmų bei jo vaidmens įgyjant ir gabenant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Nuteistojo pripažinimo kaltu motyvai nurodyti pirmiau šiame nuosprendyje, todėl dar kartą nekartojami.

Be to, apeliantas skunde kritikuoja liudytojo D. S. parodymus, tvirtindamas, jog jis pats šioje byloje buvo įtariamuoju, todėl tapęs liudytoju yra suinteresuotas duoti apeliantą kaltinančius parodymus, kad pats išvengtų atsakomybės. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo teiginiu. Apklausiamas tiek įtariamuoju, tiek ir liudytojų D. S. davė pakankamai nuoseklius parodymus apie psichotropinių medžiagų atsiradimo pas jį automobilyje aplinkybes, taip pat apie susitarimą su Ž. J. už atlygį nugabenti paketą į Vilnių. Kita vertus, D. S. parodymai dėl paketo perdavimo ir gabenimo aplinkybių atitinka kitus byloje surinktus duomenis. Kad paketą nenustatytas asmuo perdavė būtent Ž. J. , o tik po to šis jį perdavė D. S. , patvirtina pirmiau aptarti liudytojų J. Z. ir S. P. parodymai. Be to, kaip minėta, tai, kad ne D. S. , o būtent Ž. J. buvo psichotropinių medžiagų gabenimo iniciatorius, įrodo ir pačios paketo su šiomis medžiagomis gabenimo aplinkybės. Nors paketą iš nenustatyto asmens įgijo pats Ž. J. , tačiau savo automobilyje jo nuteistasis negabeno, o perdavė D. S. , taip imdamasis priemonių išvengti šių medžiagų suradimo tiesiogiai pas jį patį (Ž. J. ). Be to, jis ėmėsi atsargumo priemonių ir tam, kad išvengtų policijos patikrinimo: važiavo pirmiau už D. S. , kad galėtų jam pranešti, jei kelyje stovėtų policijos ekipažas, galintis sulaikyti D. S. ir surasti psichotropines medžiagas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir D. S. parodymai apie nenustatytą asmenį, atvežusį paketą ir perdavusį jį Ž. J. nebuvo itin nuoseklūs, tačiau, kaip minėta, tai yra ikiteisminio tyrimo trūkumai, kurie netrukdo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą Ž. J. atžvilgiu.

Dėl bausmės

Nors iš kaltinimo nuteistajam Ž. J. šalinamas tikslas platinti įgytas ir gabentas psichotropines medžiagas, tai nėra pagrindas šiuo atveju mažinti nuteistajam paskirtą bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Tai yra minimali BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, todėl Apeliacinis teismas, net ir pašalinęs iš kaltinimo Ž. J. inkriminuotą tikslą platinti įgytas ir gabentas psichotropines medžiagas, neturi teisinio pagrindo skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio pašalinti teiginį, jog Ž. J. įgytą ir gabentą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėjo tikslą platinti.