Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-328-1037/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
1-328-1037/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04624-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-328-1037/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04624-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant prokurorams Laisvidai Sabaliauskienei ir Rolandui Sakalauskui,kaltinamajam M. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. kaltinamas tuo, kad 2018-01-27, apie 22.25 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 33 vairavo keturratį motociklą "Kawasaki V Twin 650cc", būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,15 ‰ alkoholio.

M. R. teisiamojo posėdžio metu parodymų duoti nesutiko. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. sausio 26 d., apie 20.30 val. su M. ir T. vartojo alkoholinius gėrimus. Keturratį pastatė pas T. kieme, o raktelius paliko keturračio spynelėje ir jie visi trys lauke gėrė jo turėtą degtinę. Bevartojant alkoholį, sugalvojo eiti į T. namų vidų. Ten jie visi toliau gėrė degtinę. Dėl girtumo jis nelabai atsimena, kas ir kaip toliau vyko, todėl gali pasakyti tik tiek, kad pamena, jog vienu metu jis išėjo į lauką nusišlapinti ir tuo pat metu sumąstė, kad reikia šiek tiek patraukti savo keturratį, kad netrukdytų kitiems įvažiuoti į kiemą. Ar į lauką jis išėjo vienas, ar ne, nepamena. Žino, kad priėjęs prie keturračio, įjungė jo šviesas ir neužvedęs variklio, atsistojęs ant keturračio vieno šono, pariedėjo pas T. kieme šiek tiek pakalniau. Rakteliai buvo keturračio spynelėje, tačiau jis keturračio neužsivedė. Raktelius pasiėmė tik tada, kai pastatė keturratį į vietą, kur matė, kad jis jau niekam nebetrukdys. Raktelius įsidėjo į kažkurią tai kišenę. Jokių policijos pareigūnų tuo metu niekur nematė. Pamena, kad po to, kai su keturračiu pariedėjo pakalniau, dar spėjo nueiti už T. garažo kampo nusišlapinti ir jau grįžtant atgal, pamatė kieme stovintį policijos pareigūną. Iš pradžių jis net nesuprato, kas čia vyksta, dėl ko kieme stovi policijos pareigūnas, bet netrukus šis jį pasivedė į šoną ir pasakė, kad jis neva tai vairavo neblaivus keturratį.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, kad kaltinamasis ir neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau ji įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1167/2018(01) matyti, kad kaltinamojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.15 promilės etilo alkoholio (b. l. 55).

Alkotesterio parodymų kvitas, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 26 d., 22.34 val. M. R. buvo nustatytas 2.14 promilių girtumas (b. l. 51).

Aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo keturratį apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina liudytojais apklaustų teisme policijos pareigūnų L. S. ir M. V. parodymai. Liudytojai nurodė, kad patruliuodami gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važinėja keturratis. Tada jie nuvyko ir sustojo autobusų sustojime, užgesino variklį, išjunginėjo šviesas ir po kiek laiko parvažiavo keturratis žvyruota gatve į pakalnę. Iš garso suprato, kad tai keturratis. Pareigūnai jį apsišvietė, keturratis sustojo ir nuo jo nušoko žmogus, kuris nubėgo į pagalbines patalpas. Tada jie privažiavo tarnybiniu automobiliu ir malkinėje už durų rado pasislėpusį kaltinamąjį. Pasak liudytojų, kaltinamasis galėjo nuvažiuoti 30-50 metrų. Be to, liudytojai nurodė, kad apžiūros metu M. R. kojinėje rado raktelį su pakabuku, kurį įkišus į keturračio spynelę, įsijungė degimas.

Šie liudytojų parodymai yra nuoseklūs, aiškūs vieni kitiems neprieštarauja. Be to, liudytojai ir kaltinamasis vieni kitų nepažįsta, liudytojai įvykį matė vykdydami tarnybines funkcijas, todėl neturi suinteresuotumo perteikti aplinkybės kitaip nei jos buvo. Dėl to teismas neturi teisinio pagrindo netikėti šiais jų parodymais kaip pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę.

Taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo keturratį netiesiogiai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teismo teisiamojo posėdžio metu pagarsinti M. P. ir T. R. parodymai (b. l. 20–21; 23–24).

Teismas kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės neeliminuoja atstumas, kurį nuvažiavo ar ketino nuvažiuoti kaltinamasis. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK ) 281 straipsnio 7 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. M. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir laikomas neteistu. Nepaisant to, kad administracine tvarka ir baustas, tačiau tai nėra sąlygą konstatuoti, kad kaltinamajam paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su nusikaltimais, kurie susiję su eismo saugumu. Taip pat įvertintinas ir faktas, kad asmuo su transporto priemone važiavo netolimą atstumą, t. y. apie 30 –50 metrų, kaip nurodė liudytojais apklausti L. S. ir M. V. Dėl to kaltinamajam skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta 70 MGL dydžio bauda. Pažymėtina, kad prokuroras kaltinamajam prašė skirti minimalią baudą, tačiau įvertinus kaltinamojo administracinės teisės pažeidimus, kurie susiję su transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės, toks prašymas laikytinas per švelnus ir neatitinkantis bausmės tikslinės paskirties.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis išbuvo laikinajame sulaikyme išbuvo dvi dienas nuo 2018 m. sausio 26 d., 22.30 val. iki 2018 m. sausio 27 d., 19.20 val. (b. l. 89-91), šios įskaitytinos į bausmę vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (LR BK 66 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius. Dėl to kaltinamajam išaiškintina, kad baudą jis turi sumokėti per du mėnesius.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė su transporto priemone, kuri atitinka LR BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, todėl kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui Š. R. ir byloje nėra duomenų, jog jis būtų perdavęs transporto priemonę vairuoti neblaiviam kaltinamajam, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (LR BK 72 straipsnio 5 dalis). Š. R. nurodė, kad transporto priemonę pirko prieš 7 – 8 metus už 1 200 Lt. Pasak transporto priemonės savininko šiai dienai jo vertė yra apie 200 Eur. Ši transporto priemonės savininko nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto verčiai ir išieškotina iš kaltinamojo.

Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trijų metų laikotarpiui (LR BK 68 straipsnis).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos K. V. 2018 m. sausio 27 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 26 d., 22.30 val. iki 2018 m. sausio 27 d., 19.20 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL.

Paskirti M. R. galutinę 66 MGL (3 300 Eur) dydžio baudą.

M. R. 66 MGL dydžio, t. y. 3 300 eurų baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

M. R. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos K. V. 2018 m. sausio 27 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsniu paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tris metus ir išieškoti 200 Eur, kurie atitinka konfiskuotino turto vertę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus apie taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pranešti VĮ Regitra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys