Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com” ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. gegužės 28 d. ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovė nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų to paties sutrikdyto skrydžio keleivių pareikšti viename ieškinyje, priešingai nei atsakovė, kuri turi pareigą vykdyti teisėtus teisę į kompensacijas turinčių keleivių reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėti kompensacijas. Šiuo atveju pareikšti reikalavimai susiję su tarpusavyje niekaip nesusijusiais keleiviais, kurie pasirašo atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove, ieškovė kiekvieno keleivio atveju atskirai vertina pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą teisme dėl kompensacijos priteisimo. Keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę, pretenzijos atsakovui siunčiamos skirtingu metu, bylų medžiaga teisininkams perduodama skirtingu metu, ieškovė neturi pareigos reikšti reikalavimus viename ieškinyje. Atsakovė galėtų nepatirti absoliučiai jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensacijas. Todėl būtent atsakovės nesąžiningas elgesys (panašu, kad atsakovė nesijaudina dėl teisminių procesų ir jų sąnaudų, ir sąmoningai siekia ginčytis teismuose, taip kuo ilgiau vilkindama kompensacijų sumokėjimą ieškovei) nulėmė tai, kad ieškovė neturėdama kitos išeities buvo priversta kreiptis į teismą dėl kompensacijų priteisimo. Teisminio proceso metu atsakovė ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo neginčija – tai tik patvirtinta, jog ieškovė į teismą kreipėsi pagrįstai, o bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka ieškinių parengimui reikalingas darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nurodyto maksimalaus priteistino dydžio. Net ir standartinio procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko ir tai turi būti įvertinta priimant sprendimą. Abi šalys yra verslo įmonės, atsakovė yra oro vežėjas, kuris pripažino pažeidęs keleivių teises, tačiau ikiteisminės stadijos metu sąmoningai nebendradarbiavo ir pareikštų reikalavimų netenkino. Atsakovė prisiėmė pasekmes už bylinėjimosi proceso pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2025 m. birželio 4 d. atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškinio dėl kiekvieno tapataus praleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu. Lietuvos teismai bylose, kuriose ieškovė reiškia reikalavimus tiek atsakovei, tiek kitoms skrydžių bendrovėms, esant panašioms situacijoms, taiko CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Inicijuodama civilinę bylą Nr. e2-2368-1117/2025 ieškovė žinojo, kad yra dar dviejų keleivių iš to paties skrydžio perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo, ieškiniai buvo pateikti tą pačią dieną 2025 m. kovo 14 d. Šiuos reikalavimus ieškovas galėjo apjungti, pareikšdamas vieną ieškinį, taip sutaupydamas ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Prašo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir proporcingai sumažinti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

2025 m. birželio 4 d. ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nuo 2023 m. rugsėjo mėn. tam tikrą laiką vyko šalių bendradarbiavimas, ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) siųsdavo pretenzijas, Excel lenteles su pretenzijų duomenimis, atsakovė tose lentelėse pažymėdavo, kurias kompensacijas sutinka mokėti, o kurias ne. Toks bendradarbiavimas nutrūko 2024 m. pabaigoje. Tuo el. paštu siųstos pretenzijos buvo užregistruotos, į kai kurias pretenzijas atsakyta. Tik prasidėjus teisminiam procesui ieškovė sužinojo, kad el. paštas (duomenys neskelbtini) yra netinkamas siųsti ikiteismines pretenzijas. Atsakovė nenurodo koks elektroninio pašto adresas yra tinkamas pretenzijoms siųsti, kad ši ieškovei priklausančias kompensacijas sumokėtų be teismo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Ryanair DAC vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas, skrydis Nr. FR 2745, 2024 m. birželio 12 d. vykęs maršrutu Kaunas (KUN) –Londonas (STN), vėlavo atvykti daugiau nei 3 valandas.

Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

Nagrinėjamu atveju, vėlavusio skrydžio atstumas tarp Kauno ir Londono yra 1 627,44 km, todėl keleiviai F. S., D. P., Ž. L. pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a papunktį, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti kiekvienas po 400 Eur dydžio (iš viso 1200 Eur) kompensaciją. Ieškovė su keleiviu F. S. 2024 m. liepos 4 d., o su keleiviais D. P., Ž. L. 2024 m. liepos 16 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teisę į piniginį reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl to, kad skrydis Nr. FR 2745 buvo atidėtas.

Byloje nėra ginčo dėl kompensacijos priteisimo, jos dydžio, atsakovė sutinka su reikalavimu dėl 1200 Eur kompensacijos priteisimo, neįrodinėja, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi kompensaciją. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1200 Eur dydžio kompensaciją (CPK 12, 178 185 straipsniai). Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1200 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 1496 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 44 Eur žyminio mokesčio (dviejose bylose po 22 Eur) ir 1452 Eur už teisinę pagalbą. Atsakovė byloje pateiktuose rašytinius paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu nesutinka su bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

Nors ieškinio materialusis reikalavimas tenkintas visiškai, tačiau individualios šios bylos aplinkybės lemia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, numatytos CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Chronologiškai vertinant ieškinių pateikimo aplinkybes matyti, kad keleivis F. S. reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei perleido 2024 m. liepos 4 d., o ieškovė 2024 m. liepos 5 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pretenziją dėl kompensacijos už skrydžio sutrukdymą klientui F. S. (e. b. l. 86-87). 2024 m. liepos 12 d. ieškovė gavo atsakovės automatinį pranešimą apie gautą el. laišką su bendro pobūdžio informacija. Keleiviai D. P., Ž. L. reikalavimo teises į atsakovą ieškovei perleido 2024 m. liepos 16 d., o ieškovė 2024 m. liepos 17 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pretenziją dėl kompensacijos už skrydžio sutrukdymą klientams D. P., Ž. L. (e. b. l. 92-93). 2024 m. liepos 24 d. ieškovė gavo atsakovės automatinį pranešimą apie gautą el. laišką su bendro pobūdžio informacija. Iš ieškovės pateiktų ankstesnių susirašinėjimų minėtu el. paštu su atsakove matyti, kad anksčiau nei 2024 m. liepos mėn. šalių bendradarbiavimas vyko tuo el. paštu, tačiau ieškovė gaudavo kitokio pobūdžio atsakymus, nurodymą, kad bus susisiekta ir pan. Į 2024 m. liepos 5 d., 2024 m. liepos 17 d. el. laiškus buvo atsiųstas automatinis pranešimas, el. laiškai atsakovei buvo išsiųsti viešojoje erdvėje neskelbtu el. pašto adresu, todėl, gavus automatinį pranešimą ieškovė negalėjo būti garantuota, kad minėtos pretenzijos yra realiai gautos atsakingų asmenų ir nagrinėjamos. Dėl to, atmestini ieškovės argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų susidariusios, jei atsakovė, gavusi šias pretenzijas iš karto būtų sumokėjusi kompensacijas.

Nors keleiviai F. S., D. P., Ž. L. savo reikalavimo teises ieškovei perleido skirtingomis sutartimis, kurios sudarytos 2024 m. liepos 4-16 d., tačiau savo reikalavimus teisme ieškovė pareiškė atskirais dviem ieškiniais, kurie pateikti vienu metu 2024 m. kovo 14 d. (civilinėje byloje Nr. e2-2368-1117/2025 – 11.37 val., civilinėje byloje Nr. e2-6421-471/2025 – 13.58 val.), abu ieškinius ieškovės vardu pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė tas pats ieškovę atstovaujantis advokatas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas galėjo ir turėjo žinoti, kad dėl to paties 2024 m. birželio 12 d. skrydžio Kaunas (KUN) – Londonas (STN) Nr. FR2745 atidėjimo teisme reiškiami du atskiri ieškinio pareiškimai, kuriuose iš esmės skiriasi tik reikalavimo teises perleidę keleiviai. Pagal ieškovės atskirai pareikštus ieškinius iškeltos civilinės bylos Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi sujungtos į vieną bylą, konstatuojant, kad atsižvelgiant į prašomose sujungti bylose šalių pareikštus reikalavimus ir jų faktinį bei teisinį pagrindus, šiuo atveju šalių reikalavimai turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje. Šiuo atveju, teismui nėra net menkiausios abejonės, kad ieškinys dėl perleistų reikalavimų dėl atidėto to paties skrydžio kompensacijos priteisimo, reiškiamas to paties ieškovo, tam pačiam atsakovui, gali būti pareikštas vienoje byloje. Ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskiruose bylose kiekvienoje formuojant beveik dvigubai didesnes bylinėjimosi išlaidas nei pats ginčo dalykas, neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

Bylinėjimosi kaštai neturėtų būti naudojami kaip būdas pasipelnyti ar ekonomiškai „nubausti“ atsakovą, ypač tais atvejais, kai ieškovas galėjo sutaupyti bylinėjimosi sąnaudas bei sutelkti visus vienarūšius reikalavimus į vieną procesą. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu matyti, kad šalių procesinis elgesys buvo nesąžiningas ar sukėlė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas, kurių galima ir būtina buvo išvengti. Taigi net ir tuo atveju, kai reikalavimai tenkinami visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos arba priteisiamos tik iš dalies, jeigu teismas nustato, kad dėl ieškovo veiksmų (pavyzdžiui, vienarūšių bylų inicijavimo atskirais ieškiniais, procesinių veiksmų vilkinimo, nepagrįstai didelių advokato honorarų reikalavimo ir pan.) buvo dirbtinai išpūstos išlaidos, pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus. Šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo būtent nepagrįstai patirtas didesnes nei visa ieškinio suma bylinėjimosi išlaidas, nedidelės apimties ir nesudėtingoje byloje, kurioje ieškovės materialus reikalavimas net nebuvo ginčijamas. Neabejotina, jog šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Remdamasis teisiniu reguliavimu bei teismų praktika analogiškose bylose, teismas sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis e2A-693-392/2025 ir kt.). Ieškovės atstovės teismo posėdžio metu nurodyta apeliacinės instancijos teismo praktika civilinėje byloje Nr. e2A-1326-794/2025 nėra aktuali šiai bylai, nes visiškai skiriasi faktinės aplinkybės, joje nebuvo sprendžiama dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, kai teikiami keli tapatūs ieškiniai.

Spręsdamas dėl konkretaus ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas įvertina ne tik ieškovės procesinį elgesį, reiškiant atskirus ieškinius vienarūšėse bylose, bet ir į tai, kad nors atsakovė atsiliepimuose į ieškinį su reikalavimu dėl kompensacijos sutiko, tačiau kompensacijų iki parengiamojo ar teismo posėdžio nesumokėjo, dėl ko ieškovei nebuvo pagrindo kreiptis į teismą su prašymu dėl ieškinio atsiėmimo ir byla turėjo būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės. Šalys byloje teikė rašytinius paaiškinimus, abiejų šalių atstovės dalyvavo tiek parengiamajame, tiek teismo posėdyje, byla yra baigiama ginčo teisenos tvarka priimant teismo sprendimą. Visi šie atlikti procesiniai veiksmai, paruošti procesiniai dokumentai neabejotinai pareikalavo iš ieškovės atstovų papildomų laiko sąnaudų. Įvertinus šioje byloje ieškovės atliktų procesinių veiksmų kiekį (bylos dokumentų analizė, vertimas, ieškinio, rašytinių paaiškinimų, prašymų teikimas, atstovavimas teismo posėdyje byloje) pobūdį, iš atsakovės ieškovei priteistinos 1027 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 27 Eur žyminio mokesčio už 1200 Eur turtinį reikalavimą ir 1000 Eur už teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Ryanair DAC 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) kompensaciją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1027 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.