Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1840-859/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2020-06-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-880-827/2020Nutartis · 2020-07-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
e1-1840-859/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22833-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1840-859/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22833-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2020 m. birželio 11 d. 23.25 val. Vilniuje, Basanavičiaus g. ir Savanorių pr. sankryžoje vairavo automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai jam nustatė 2,82 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 15 val. kartu su žmona pradėjo namuose išgėrinėti, išgėrė brendžio butelį. Apie 23.30 val. vakare su žmona nusprendė nuvažiuoti į gėlių turgų, esantį Konarskio gatvėje. Važiavo jam priklausančiu automobiliu Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant Basanavičiaus ir Savanorių g. sankryžoje jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl girtumo buvo tikrinamas alkotesteriu ir pūtė du kartus. Pirmą kartą pripūtė virš 3 promilių, o antrą kartą 2,82 promiles. Važiavo automobiliu išgėręs, kadangi nesijautė girtas ir galėjo vairuoti. Vairuotojo pažymėjimą jis turi. Dėl padaryto jis labai gailisi (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Be V. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis): BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. birželio 11 d. registruotas įvykis – pranešta apie pastebėtą įtartinai manevruojantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas neblaivus (b. l. 1), vyr. patrulio D. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, jog dirbant, 23.25 val. važiavo V. Kudirkos g. Pastebėjo, kad Pamėnkalnio g. važiuoja automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis jiems sukėlė įtarimus, kadangi vinguriavo per kelią. Basanavičiaus g./Savanorių pr. nusprendė sustabdyti ir patikrinti minėtą automobilį. Panaudojus švyturėlius sustabdė minėtą automobilį. Porininkas G. B. nuėjo prie minėto automobilio ir po kai kurio laiko grįžęs pasakė, kad už vairo yra V. K., reikia patikrinti jo blaivumą. Paėmė alkotesterį ir nuėjo patikrinti jo blaivumo. Kai priėjo prie automobilio pajuto alkoholio kvapą. Paklausė vairuotojo ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad iš ryto vartojo alkoholį. Tuomet 23.30 val. buvo atliktas pirmas putimas ir alkotesteris parodė 3.02 promilių neblaivumą, antras putimas buvo atliktas 23.55 val. ir nurodė 2.82 promilių neblaivumą (b. l. 8), vyr. patrulio G. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nustatyta, jog 2020 m. birželio 11 d. dirbant buvo pastebėtas įtartinas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustabdytas. Automobilį vairavo V. K. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo ryte. Vairuotojui 23.25 val. nustatytas 3,02 promilių neblaivumas, o 23.55 val. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas (b. l. 6), neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio rodmenys, patikros sertifikatu patvirtinta, jog V. K. pirminio patikrinimo metu nustatytas 3,02 promilių neblaivumas, o antrinio patikrinimo metu nustatytas 2,82 promilių neblaivumas (b. l. 10–12), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta transporto priemonė Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–14), ir kita ištirta rašytine bylos medžiaga.

Pagal baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Tai, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio įrodo neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio duomenys (b. l. 10–12). Iš visų šių duomenų matyti, kad būtent V. K. vairavo automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nekyla jokių abejonių, kad jis tai darė būdamas neblaivus (pirmojo patikrinimo metu nustatytas 3,02 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu nustatytas 2,82 promilių girtumas). Kaltinamasis suvokė, kad yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio.

Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, draudžiantys esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, yra visiems žinomi. Už vairavimą neblaiviu numatytos tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybės. Visgi, kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas. Todėl jo veiksmai buvo tyčiniai. Vien tai, kad jis, pastarojo teigimu, jautėsi gerai, nepašalina atsakomybės už padarytą.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. K. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorė pareiškime siūlo pripažinti V. K. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 60 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL dydžio baudą.

Kaltinamasis V. K. prašė paskirti mažesnę baudą ir leisti ją sumokėti per 2 metų laikotarpį (b. l. 52).

Skirdamas bausmę V. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, į tai, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 35), kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – darbingo amžiaus, neteistas (b. l. 48), nedirba (b. l. 49), administracine tvarka per 3 metus baustas, paskirta bauda sumokėta (b. l. 50–51), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokurorės siūlomą, įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, t. y. 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą, kurios dydis yra proporcingas atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad kaltinamajam V. K. skirtinas baudos dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi nebuvo nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama 40 MGL (2 000 EUR) dydžio bauda.

Kaltinamasis V. K. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d. 23.30 val. iki 2020 m. birželio 12 d. 10.54 val. (b. l. 26, 28). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, t. y. skiriama galutinė 38 MGL (1 900 EUR) dydžio bauda.

Kaltinamasis prašė leisti paskirtą baudą sumokėti per 2 metų laikotarpį. Teismo vertinimu yra tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams ir šeiminiams poreikiams tenkinti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. K. nepateikė jokių duomenų apie jo materialinę padėtį (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažyma, turto deklaracijos, gaunamos socialinės išmokos ar pan.), teismas mano, kad 2 metų laikotarpis būtų per didelis paskirtai baudai sumokėti, todėl nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, nurodant mokėti ne mažiau nei 160 EUR per mėnesį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė pareiškime siūlo paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

BK 67 straipsnyje yra įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, jog įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių bei dydį. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,82 promilės neblaivumas. V. K. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. K. vairavo automobilį, kai nustatytas girtumo laipsnis, viršijantis vidutinio girtumo ribą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam 2020 m. birželio 12 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (b. l. 37, 41). Atsižvelgiant į tai, kad V. K. 2020 m. birželio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų naudojęsis šia teise nuo kardomųjų priemonių paskyrimo momento, teismas sprendžia, jog V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. birželio 12 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė nuosavybės teise V. K. (b. l. 16). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, V. K. priklausantis automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. V. K. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai. Byloje nustatyta, kad V. K. vairuoto automobilio Audi 80 vertė yra be PVM 505 EUR (b. l. 17). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

2020 m. birželio 12 d. priimtu nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K., laikinai apribojant teisę disponuoti nuosavybės teise turimu ir jo vardu registruotu automobiliu Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.

2020 m. birželio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina, o pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 3 EUR (b. l. 23). Šios išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš kaltinamojo V. K.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 11 d. 23.30 val. iki 2020 m. birželio 12 d. 10.54 val. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę bausmę – 38 MGL (1 900 EUR) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, mokant ne mažiau nei 160 EUR per mėnesį.

Paskirti V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 12 d.

Paskirti V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilį – Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

2020 m. birželio 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. į automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.

2020 m. birželio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina, o pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Priteisti iš V. K. 3 EUR proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išaiškinti, kad

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą – 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, mokant ne mažiau nei 160 EUR per mėnesį, baudą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banką Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

2. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

3. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

4. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio vykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

5. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

6. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij