- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- e2-1471-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19795-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- valstybės įmonei ,,Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei valstybės įmonei ,,Turto bankas“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą – patalpą/butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 1991 m. lapkričio 22 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-3409 pagrindu.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos vardu viešame registre – valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centras yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Šis butas buvo įsigytas 1991 m. lapkričio 22 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-3409 pagrindu, ieškovei esant įregistruotoje santuokoje su M. O. (M. O.), tačiau sutuoktinių santuokiniai ryšiai buvo seniai nutrūkę, kadangi jie nuo santuokos sudarymo kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. M. O. Lietuvos Respublikoje niekada nėra gyvenęs. Santuoka tarp M. O. ir A. L. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kemerovo srities Osinikų Civilinės metrikacijos skyriuje. Po santuokos sudarymo sutuoktinis buvo pašauktas į tuometinę sovietinę kariuomenę, o pati ieškovė persikėlė gyventi iš tuometinės RFTSR (Rusijos) į tuometinę LTSR (Lietuvą). Ieškovės sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė su sutuoktiniu M. O. vaikų nesusilaukė. Iš karto po santuokos sudarymo sutuoktinis buvo pašauktas į karinę tarnybą, todėl santuoka faktiškai buvo formali. Santuokoje ieškovė su M. O. kartu gyveno tik iki jo pašaukimo į kariuomenę, o sutuoktiniui išvykus į kariuomenę, ji išvyko į Lietuvą ir vėliau niekada kartu nebegyveno.
3. Nurodo, kad ieškovei persikėlus gyventi į Lietuvą, ji susipažino su N. L. (N. L.), su kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) buvo faktiniuose santuokiniuose santykiuose, ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. L. (V. L.). Pažymėjo, kad ieškovė ir jos sugyventinis N. L. santuokos nebuvo įregistravę viešame registre, tačiau kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. N. L. mirė (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko ieškovė dirbo ir gyveno viena bei augino nepilnametį sūnų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1969 m. sausio 10 d. sprendimu buvo pripažintas ieškovės sūnaus V. O. N. įvaikinimo faktas, pagal kurį (duomenys neskelbtini) miręs N. F. L. yra jo tėvas. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymo pagrindu buvo pakeista jos pavardė iš turėtos O. į mirusio sugyventinio pavardę – L.. 1980 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderio Nr. 022603 gyvenamajam plotui apgyvendinti vietinės Tarybos, valstybinės kooperatinės, visuomeninės organizacijos name pagrindu ieškovei ir jos nepilnamečiam sūnui buvo išskirtas naudojimuisi dviejų kambarių 31,70 kv. m. ploto butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Butą ieškovė įgijo savo asmeninėn nuosavybėn 1991 m. lapkričio 22 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-3409 pagrindu. Ji viena iki šiol šį butą išlaiko, juo rūpinasi (mokėjo ir tebemoka mokesčius, rinkliavas ir pan.), vėliau prie turto priežiūros ir išlaikymo prisidėjo ir sūnus. Pažymėjo, kad M. O. ir A. L. faktiškai atskirai gyveno nuo 1950 metų ir jokio bendro ūkio nevedė. A. L., būdama formalioje santuokoje su M. O., tačiau netvarkiusi bendro ūkio nuo 1950 m., negalėjo sukurti turto, kurį būtų galima pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad jos vardu registruotas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso jai. Šiuo metu, ieškovei siekiant padovanoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, sūnui V. L., paaiškėjo, kad šio sandorio sudarymas nėra galimas. Notaras ieškovei nurodė, kad turtas buvo įgytas (įregistruotas) santuokos metu, todėl santuokoje įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsiliepimas
4. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neprieštarauja ieškinio patenkinimui, mano, kad dėl to, jog byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jei bylos nagrinėjimo metu toks būtų pareikštas, turėtų būti atmestas. Pažymi, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Atsakovė, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, atsakovė neprieštarauja ieškinio patenkinimui. Prašo ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateiktame dublike prašo ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad ilgą laiką buvo įsitikinusi, jog jos vardu įregistruotas Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik jai, kadangi ji šį butą įsigijo iš asmeninių lėšų, negyvendama ir nevesdama bendro ūkio su M. O., t. y. grynai formalioje santuokoje. Tik po to, kai ieškovė siekė padovanoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą savo sūnui, sužinojo, kad šio sandorio sudarymas nėra galimas egzistuojant formaliam sutuoktiniui M. O.. Ieškovė butą įgijo būdama įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoje santuokoje su M. O., tačiau sutuoktinių santuokiniai ryšiai buvo seniai nutrūkę, kadangi jie nuo santuokos sudarymo kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. M. O. Lietuvos Respublikoje niekada nėra gyvenęs. Ieškovė inicijavo civilinę bylą, kadangi jokių kitokių teisinių būdų turto pripažinimui asmenine nuosavybe neturėjo. Sutiko su atsakovės išreikšta pozicija bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu ir pareiškė, kad atsisako nuo bylinėjimosi išlaidų ir neprašys jų priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad neprieštarauja ieškinio patenkinimui, taip pat sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Butas įsigytas 1991 m. lapkričio 22 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-3409 pagrindu.
8. (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su M. O., gim. (duomenys neskelbtini), Kemerovo srities Osinikų m. Civilinės metrikacijos biure (Santuokos liudijimas FI Nr. 073474). Santuoka įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nutraukta, M. O. mirė (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Kemerovo srityje (Kemerovo srities Civilinės būklės aktų įrašų valdybos 2007 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. 5835, 2007 m. gruodžio 14 d. mirties liudijimas).
9. (duomenys neskelbtini) ieškovė su N. L. susilaukė sūnaus V. L. (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 1960 m. birželio 3 d. išduotas Gimimo liudijimas Nr. 481336, Vilniaus m. Tarybų rajono Liaudies teismo 1969 m. sausio 10 d. sprendimas).
10. (duomenys neskelbtini) ieškovė pakeitė pavardę iš „O.“ į „L.“ (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas Pavardės ar vardo keitimo liudijimas, Nr. 010158).
11. 1980 m. vasario 15 d. ieškovei išduotas Vilniaus miesto, Tarybų rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis Nr. 022603 apsigyventi dviejų kambarių 31,70 kv. m. ploto bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (orderyje nurodomi bute įregistruoti asmenys: ieškovė ir jos sūnus L. V. N.), kurį vėliau ieškovė įsigijo nuosavybėn 1991 m. lapkričio 22 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-3409 pagrindu.
Dėl turto (buto) pripažinimo asmenine nuosavybe
12. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti Butą jos asmenine nuosavybe, motyvuodama tuo, kad nors Butą ieškovė ir įsigijo būdama santuokoje su M. O., tačiau santuoka buvo formali, sutuoktiniai jau seniai kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Paaiškino, kad iš karto po santuokos sudarymo sutuoktinis buvo pašauktas į karinę tarnybą, todėl santuoka faktiškai buvo formali. Santuokoje ieškovė su M. O. kartu gyveno tik iki jo pašaukimo į kariuomenę, o sutuoktiniui išvykus į kariuomenę, ji išvyko į Lietuvą ir vėliau niekada kartu nebegyveno. Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, ieškovės sutuoktinis niekada negyveno Lietuvoje.
13. Ginčo butas įgytas galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui, kuris galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įsigaliojimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio („Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas“) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl šioje byloje sprendžiant ieškovės santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji jungtinė) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis šiuo metu galiojančio CK nuostatomis.
14. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsnis). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (santuokos metu), yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką šiuo klausimu nurodo kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).
15. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
16. Iš teismui pateiktos 1991 m. lapkričio 22 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-3409 matyti, kad ieškovė Butą įsigijo už 16 188 rublių, iš kurių ieškovė 1 974 rublių sumokėjo grynais pinigais ir 14 214 rublių sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis.
17. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, kad santuoka su M. O. buvo formali, nes iš karto po santuokos sudarymo sutuoktinis buvo pašauktas į karinę tarnybą, sutuoktiniui išvykus į kariuomenę, ieškovė išvyko į Lietuvą ir vėliau niekada kartu nebegyveno, ieškovės sutuoktinis niekada negyveno Lietuvoje, rašytiniais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovės santuoka su M. O. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kemerovo srities Osinikų m. dabartinėje Rusijoje; (duomenys neskelbtini) ieškovė, gyvendama Lietuvoje, su N. L. susilaukė sūnaus V. L.; Vilniaus m. Tarybų rajono Liaudies teismo 1969 m. sausio 10 d. sprendime dėl įvaikinimo fakto nustatymo užfiksuoti ieškovės paaiškinimai, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) gyveno faktinėje santuokoje su N. L.; (duomenys neskelbtini) ieškovė pakeitė pavardę iš „O.“ į „L.“; 1980 m. vasario 15 d. ieškovei išduotame Vilniaus miesto, Tarybų rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderyje Nr. 022603 nurodomi Bute įregistruoti asmenys: ieškovė ir jos sūnus; M. O. mirė (duomenys neskelbtini) Rusijoje, toje pačioje Kemerovo srityje, daro išvadą, kad ieškovė Buto įsigijimo metu daugiau kaip 30 metų negyveno su savo sutuoktiniu santuokinio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio, santuoka buvo formali, ieškovės sutuoktinis niekaip neprisidėjo prie Buto įsigijimo, butas buvo įsigytas ne šeimai (sutuoktiniams), o tik tenkinant ieškovės bei jos sūnaus poreikius, t. y. esant aiškiai išreikštai ieškovės valiai įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, iš ieškovės asmeninių lėšų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
18. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad byloje surinkti visi rašytiniai įrodymai, paneigiantys sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, todėl ieškovės reikalavimas dėl Buto pripažinimo asmenine nuosavybe tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų (šios procesinės teisės atsisakė), ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.
21. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.