- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-18
- Bylos Nr.
- N-62-4268-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 47.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarties O. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Institucija) 2008 m. spalio 23 d. nutarimu O. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 1 dalyje ir 173¹¹ straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą skyrė 1000 Lt baudą. Bauda paskirta už tai, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. operatyvaus patikrinimo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyta, kad 2008 m. birželio 9 d. kreditinėje PVM sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) (55698,74 Lt suma) nėra visų privalomų rekvizitų – nenurodyta, kad tai kreditinė sąskaita – faktūra, nenurodyta anksčiau tikslintos faktūros išrašymo data, serija, priežastis, dėl kurios yra tikslinama. Kasos pajamų orderiuose ir kasos išlaidų orderiuose 2008 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini)ir kt. nėra vadovo ir vyr. finansininko parašų. O. S., būdamas įmonės direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo” taisyklių 3, 4, 12 punktų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 ,,Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo” 22 punkto nuostatas. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė 2008 m. sausio – rugpjūčio mėn. išskaitė 29 807 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, tačiau nustatyta tvarka iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos ir iki to paties mėnesio paskutinės dienos į biudžetą nesumokėjo. 2008 m. rugsėjo 25 d. susidarė 29 807 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 2138,99 Lt delspinigių nepriemoka. Tuo O. S., būdamas įmonės direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad 2008 m. sausio – rugpjūčio mėn. įmonė apskaičiavo ir sumokėjo darbuotojams darbo užmokestį, tačiau nesumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondui įmokų – 2008 m. rugpjūčio 18 d. susidarė 36 281,08 Lt nepriemoka. Tuo O. S., būdamas įmonės direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. S. skundu Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 23 d. nutarimą. Pažeidėjas paaiškino, kad įmonė neketino slėpti mokesčių ar kitaip kenkti valstybei, o įmonėje susiklostė tokia situacija, dėl kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja. Nurodo, kad paskirta bauda jam yra per didelė dėl sunkios materialinės padėties. Pažymi, kad šeimoje jis vienintelis dirba, žmona bedarbė, jie augina du nepilnamečius vaikus. Be to, nurodo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir O. S. skundo nepatenkinti. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl pagrindo nutarimą panaikinti nėra.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 23 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepilnai atsižvelgė į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkią pažeidėjo finansinę padėtį, be to, jo, kaip įmonės vadovo veiksmų neišvengiamumą. Pažeidėjo nuomone, paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo O. S. skundo netenkinti. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto nurodytos aplinkybės bei paaiškinimai, jog teisės pažeidimai padaryti dėl sunkios įmonės situacijos, negali būti pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis sąlygoti mažesnės negu įstatyme nustatyta administracinės nuobaudos skyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu nutarimu O. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 1 dalyje ir 173¹¹ straipsnio 1 dalyje.
ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas <…>, užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 3000 Lt.
ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt.
ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams (savininkams) ir jų vyriausiesiems finansininkams nuo 1000 Lt iki 3000 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, o jo veika kvalifikuota tinkamai. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Nuobauda turi būti parinkta tik tokia, kokia minimaliai reikalinga pasiekti nuobaudos tikslams.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad O. S. yra paskirta aiškiai pernelyg griežta nuobauda. Pažymėtina, kad O. S. nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Tai yra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, pabrėžtina, kad pažeidėjo turtinė padėtis yra sunki, jis vienintelis šeimoje dirba, augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 38-39), turi finansinių įsipareigojimų. Iš byloje esančių banko sąskaitos išrašų (b. l. 59-65) ir kasos knygų (b. l. 66-73) matyti, jog pažeidimų padarymo metu O. S. vadovaujamos įminės finansinė padėtis buvo sunki, įmonėje trūko lėšų, tačiau kiekvieną kartą gavus pajamų buvo pirmiausia mokami mokesčiai, darbo užmokesčiai darbuotojams. Tai rodo, kad pažeidimai buvo padaryti ne piktybiškai, įmonės vadovas stengėsi vykdyti įstatymų reikalavimus.
Byloje nėra duomenų, kad iki šio pažeidimo padarymo O. S. būtų baustas, pažeidimą padaręs prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atskleidė visas jam žinomas pažeidimo aplinkybes. Todėl ATPK 20 straipsnyje nustatyti nuobaudų skyrimo tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Todėl dėl aukščiau išvardintų aplinkybių skundžiama nutartis pakeičiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
O. S. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 23 d. nutarimą pakeisti ir už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁶ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 1 dalyje ir 173¹¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą O. S. paskirtą subendrintą 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą sumažinti iki 500 (penkių šimtų) litų.
Nutartis neskundžiama.