Kauno apylinkės teismo sprendimas

2025-08-18 · Civilinė byla Nr. e2-24796-1210/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-08-18
Bylos Nr.
e2-24796-1210/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17372-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stanevičiūtė-Kalėdė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
Atsakovas
Ryanair DAC
Advokatai
Lina Šikšniutė
Kategorijos
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-24796-1210/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17372-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Agnė Stanevičiūtė-Kalėdė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Skycop.com“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Ryanair DAC (toliau – ir atsakovė) 250 Eur dydžio kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad skrydis Nr. FR 198, 2024 m. liepos 12 d. vykęs maršrutu Viena (VIE) – Vilnius (VNO) vėlavo atvykti į paskirties vietą 3 valandas 25 minutes. Keleivė A. B., skridusi šiuo maršrutu, perleido savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (toliau – ir Reglamentas) ieškovei. Ieškovės teigimu, skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos skrydžio atidėjimui.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovei kompensaciją ieškinyje nurodytos keleivės atžvilgiu, tačiau nesutinka dėl ieškovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės teigimu, ieškovė skirtinguose teismuose inicijavo šešias (įskaitant ir šią) vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto 2024 m. liepos 12 d. skrydžio FR198 vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai, o šie reikalavimai galėjo būti pareikšti vienoje civilinėje byloje. Ieškovės išlaidos susidarė išskirtinai dėl jos paties pasirinkto gynimo būdo, t. y. jei ieškovė vietoje šešių civilinių bylų būtų inicijavusi vieną, jai būtų reikėję rengti tik vieną ieškinį, atitinkamai rengti vienus rašytinius paaiškinimus/dalyvauti tik vienos bylos nagrinėjime. Visos reikalavimo teisės perleidimo sutartys su keleiviais sudarytos 2024 m. liepos-rugpjūčio mėn., o ieškiniai teismuose pareikšti 2025 m. vasario mėn. (4 ieškiniai), kovo mėn. (1 ieškinys) ir birželio mėn., todėl ieškovė, reikšdama pirmąjį ieškinį, žinojo, kad yra iš viso dešimties keleivių iš to paties skrydžio perimti reikalavimai, todėl šiuos reikalavimus galėjo apjungti. Ieškovė pateikė elektroninio laiško, siųsto elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kopiją, tačiau ši atsakovės elektroninio pašto dėžutė nėra niekur išviešinta, kaip tinkamas komunikavimo su atsakove kanalas, kadangi nėra skirta ar naudojama komunikacijos dėl kompensacijų pagal Reglamentą išmokėjimo tikslais.

Šalies argumentai

Teisme 2025 m. rugpjūčio 13 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų keleivių pareikšti viename ieškinyje. Į teismą ji kreipėsi atskirais ieškiniais todėl, kad pareikšti reikalavimai susiję su tarpusavyje niekaip nesusijusiais keleiviais, keleiviai skirtingu metu kreipėsi į ieškovę, pasirašė atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove, ieškovė kiekvieno keleivio atveju atskirai vertina pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą, be to, ieškovė atsakovei pretenzijas išsiunčia skirtingu metu ir bylų medžiaga teisininkams perduodama taip pat skirtingu metu. Jei į vieną ieškinį įtrauktų daugiau keleivių, bylinėjimosi išlaidų suma tokioje byloje būtų atitinkamai didesnė, nes reikėtų apdoroti didesnio skaičiaus keleivių dokumentus, parengti ieškinio priedus dėl didesnio skaičiaus perimtų keleivių reikalavimų, o tai padidintų darbo ir laiko sąnaudas ir atitinkamai už jas apskaičiuotiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio tam tikrą laiką tarp šalių vyko bendradarbiavimas, kuris 2024 m. pabaigoje nutrūko, kadangi ieškovės išsiųsti elektroniniai laiškai atsakovės buvo ignoruojami. Pagal šalių susitarimą bendradarbiavimas vyko taip – ieškovė siųsdavo atsakovei pretenzijas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) su reikalavimo perleidimo sutartimis ir kitais reikiamais dokumentais, po to ieškovės atstovas pakartotinai išsiųsdavo atsakovei „Excel“ lentelę su per atitinkamą mėnesį pateiktų pretenzijų duomenimis, kurią atsakovė peržiūrėdavo ir joje nurodydavo pretenzijas, kurių pagrindu sutinka sumokėti ieškovei kompensacijas, o kurių – ne. Ieškovės atstovas 2025 m. gegužės 26 d. elektroniniu paštu pasikreipė į atsakovės atstovę (darbuotoją, su kuria bendradarbiavimo metu buvo vykdoma komunikacija), taip pat ir į atsakovės atstovę advokatę Liną Šikšniutę-Vaitiekūnienę su prašymu patvirtinti, ar ieškovė nuo šiol gali siųsti visas ikiteismines pretenzijas advokatei Linai Šikšniutei-Vaitiekūnienei tam, kad atsakovė sumokėtų ieškovei priklausančias kompensacijas ir ieškovei nereikėtų kreiptis į teismą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.

Teisme 2025 m. rugpjūčio 18 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė išskirtinai jos elgesys, t. y. pasirinktas teisių gynimo būdas, už kurį atsakovė neturėtų atsakyti. Visi keleiviai reikalavimo teises ieškovei perleido 2024 m. liepos-rugpjūčio mėn. Ieškiniai teismuose pareikšti 2025 m. vasario mėn. (4 ieškiniai), kovo mėn. (1 ieškinys) ir birželio mėn. Taigi, 2025 m. vasario 24 d. reikšdama pirmąjį ieškinį ieškovė žinojo, kad yra perimti reikalavimai dėl to paties skrydžio FR198 bendrai iš 10 keleivių ir neabejotinai turėjo visas galimybes minėtus reikalavimus apjungti, pareikšdama vieną ieškinį. Ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Kaip matyti iš pridedamo šalių susirašinėjimo, atstovai sprendė klausimą dėl galimybių užbaigti dalį bylų taikos sutartimis. Atsakovės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė siuntė atsakovei pretenziją ikiteisminiame etape, nėra niekur išviešintas, kaip tinkamas komunikavimo su atsakove kanalas.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 2 dalimi. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka proceso dalyviams pranešta (CPK 133 straipsnio 3 dalies, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Ieškinys pareikštas dėl nedidelės sumos, ginčo dėl ieškinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo nėra, todėl, vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalimi, surašomi sutrumpinti motyvai dėl kompensacijos priteisimo.

Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamente, kurio nuostatos numato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleiviai gauna: a) 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju, c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. <...> Taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (sprendimo, priimto byloje Sturgeon, 53–55, 60–61 punktai, sprendimo, priimto byloje Nelson, 28-40 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal Reglamento 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Šios sąlygos yra kumuliacinės (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C-159/18, 16 punktas; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Nr. C-501/17, 20 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės vykdytas 2024 m. liepos 12 d. skrydis maršrutu Viena (VIE) – Vilnius (VNO) Nr. FR 198 vėlavo atvykti į galutinę paskirties vietą daugiau nei 3 val. Minėtu skrydžiu vyko keleivė A. B.. Skrydžio atstumas – 947,32 km (http://www.distancecalculator.net/ sistemos duomenys). Taigi, nurodyta keleivė pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą įgijo teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti 250 Eur dydžio kompensaciją. 2024 m. liepos 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į kompensaciją dėl šio skrydžio keleivė perleido ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2024 m. liepos 15 d. pateikė atsakovei pretenziją. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad ginčo skrydžio vėlavimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, Reglamento 5 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina tai, kad atsakovė neginčija nei teisės į kompensaciją buvimo, nei jos dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 250 Eur dydžio kompensaciją (Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kadangi atsakovė prievolės išmokėti ieškovei kompensaciją tinkamai nevykdė, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – 23 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur už teisines paslaugas, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Išlaidas už advokato teisinę pagalbą pagal byloje pateiktą 2025 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ZIP-2087 sudaro: bylos dokumentų analizė, vertimas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas klientui byloje. Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodydama, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė išskirtinai jos elgesys, t. y. pasirinktas teisių gynimo būdas. Atsakovės teigimu, visi keleiviai reikalavimo teises ieškovei perleido 2024 m. liepos-rugpjūčio mėn., ieškiniai teismuose pareikšti 2025 m. vasario mėn. (4 ieškiniai), kovo mėn. (1 ieškinys) ir birželio mėn., taigi 2025 m. vasario 24 d. reikšdama pirmąjį ieškinį ieškovė žinojo, kad yra perimti reikalavimai dėl to paties skrydžio FR198 bendrai iš 10 keleivių ir neabejotinai turėjo visas galimybes minėtus reikalavimus apjungti, pareikšdama vieną ieškinį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė užvedė 6 civilines bylas dėl sutrikdyto to paties 2024 m. liepos 12 d. skrydžio Nr. FR 198 maršrutu Viena (VIE) – Vilnius (VNO), t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų civilinė byla Nr. e2-6584-980/2025 (ieškinys pateiktas 2025 m. vasario 25 d.), Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-12530-937/2025 (ieškinys pateiktas 2025 m. vasario 26 d.), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-10220-435/2025 (ieškinys pateiktas 2025 m. vasario 27 d.), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-13731-451/2025 (ieškinys pateiktas 2025 m. kovo 27 d.), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų civilinė byla Nr. e2-6415-1025/2025 (ieškinys pateiktas 2025 m. vasario 24 d.), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-24796-1210/2025 (ieškinys pateiktas 2025 m. birželio 20 d.). Taigi, ieškovė laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 20 d. pareiškė šešis ieškinius atsakovei, kurių pagrindu buvo iškeltos šešios vienarūšės civilinės bylos, t. y. ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tai pačiai atsakovei ir dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. liepos 12 d. skrydžio Nr. FR 198 maršrutu Viena (VIE) – Vilnius (VNO) vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartys su keleiviais, kurių pagrindu ieškovė iš skrydžio Nr. FR 198 keleivių perėmė teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2024 m. liepos-rugpjūčio mėn. Reikalavimas iš skrydžio Nr. FR 198 keleivės, kurio pagrindu atsakovei pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje, perimtas 2024 m. liepos 13 d. (pretenzija atsakovei pareikšta 2024 m. liepos 15 d.). Pastebėtina tai, kad pirmiau paminėtose civilinėse bylose visus ieškinius ieškovės vardu pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė tas pats ieškovę atstovaujantis advokatas. Taigi, tiek ieškovei, tiek jos atstovui galėjo ir turėjo būti žinoma, kad yra dar ir kitų keleivių iš to paties skrydžio Nr. FR 198 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmiau paminėtus reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką ir sąnaudas. Teismo vertinimu, ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose (kai pareikšti ieškiniai yra iš esmės vienodos formos, pasikartojančio turinio, todėl nereikalaujantys didelių darbo ir laiko sąnaudų), tokiu būdu kiekvienoje formuojant didesnes bylinėjimosi išlaidas, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-693-392/2025 18 punktas).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nurodyti ieškovės procesiniai veiksmai (dėl to paties skrydžio vėlavimo reiškiant atskirus reikalavimus atsakovei skirtingose civilinėse bylose) neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 23 Eur dydžio žyminis mokestis ir 363 Eur (50 proc.) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinos 386 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina tai, kad tokios praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-693-392/2025). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6584-980/2025 ieškovei priteista iš atsakovės 1 994,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (sprendimas įsiteisėjęs).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, iš atsakovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 386 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Agnė Stanevičiūtė-Kalėdė