- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-110-828/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- UAB „Finansų bitė“
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5499-732/2022 pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. R. 11 579,89 Eur negrąžintos paskolos, 575,62 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2022-03-15 iki 2022-07-29, 8,16 Eur vėlavimo palūkanų, 3 363,79 Eur administravimo mokesčio, 116,11 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2022-07-30 iki 2022-09-01, 11 proc. nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029-02-14), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 4 717,29 Eur sumos, 1 000,11 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 48,17 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 482 Eur žyminio mokesčio, 605 Eur už teisines paslaugas.
2. Nurodė, kad šalys 2022-02-03 sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 33371949, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 12 580 Eur paskolą 84 mėn. terminui. Ieškovė, suteikdama paskolą, be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą 1 000,11 Eur sutarties sudarymo mokesčio, pervedė atsakovės įsiskolinimus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) (viso 11 174,60 Eur), o 405,29 Eur paskolos likutį pervedė atsakovei į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei visus sutartyje numatytus mokesčius, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, nereagavo į raginimus sumokėti skolą, todėl ieškovė sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 11 579,89 Eur negrąžinto kredito, 575,62 Eur palūkanų, 357,96 Eur administravimo mokesčio, 116,10 Eur negautų pajamų, 11 proc. nuostolių atlyginimo, t. y. negautų pajamų, už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022-09-02) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029-02-14), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 4 717,29 Eur sumos, 1 000,11 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 48,17 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13 677,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 933,95 bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
5. Nustatė, kad šalys 2022-02-03 sudarė paskolos sutartį Nr. 33371949, kuria ieškovė atsakovei paskolų refinansavimui suteikė 11 579,89 Eur paskolą 84 mėn. terminui. Ieškovė, vykdydama sutartį, 2022-02-14 mokėjimais apmokėjo paskolą už atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) (753,53 Eur), UAB (duomenys neskelbtini) (9 916,12 Eur), UAB (duomenys neskelbtini) (504,95 Eur) bei pervedė į atsakovės sąskaitą paskolos likutį, t. y. 405,29 Eur. Kadangi atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų grąžinti paskolos sumą bei mokėti palūkanas ir kitus mokesčius, ieškovė 2022-07-30 sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis prievolių, paskolos sutarties vykdymą, nesant duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 11 579,89 Eur negrąžintos paskolos. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas už naudojimąsi paskolos suma privalo mokėti palūkanas, o sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 11 proc. dydžio paskolos palūkanų norma, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė už laikotarpį nuo 2022-03-15 iki 2022-07-29 575,62 Eur dydžio palūkanas.
7. Teismas nustatė, kad Sutartimi buvo numatytas 0,57 proc. dydžio mėnesinis administravimo mokestis. Teismas vertino Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkto nuostatas, atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką dėl administravimo mokesčio paskirties, kad kredito davėjas turi teisę reikalauti administravimo mokesčio tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 357,96 Eur administravimo mokesčio, kurį iki sutarties nutraukimo pagal mokėjimo grafiką turėjo sumokėti atsakovė, o likusioje dalyje reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo atmetė.
8. Pažymėjo, kad sutartimi buvo sutarta, kad paskola 84 mėn. laikotarpiui suteikiama už 11 proc. palūkanų normą. Tinkamai vykdant sutartį, atsakovė būtų sumokėjusi palūkanas, nurodytas sutarties mokėjimo grafike, todėl, atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimą, teismas matė esant pagrindą priteisti nuo sutarties nutraukimo (2022-07-30) iki 2022-09-01 paskaičiuotas negautas pajamas, t. y. 116,10 Eur (pažymėtina, kad suma tikslinama, atsižvelgus į tai, kad iš laikotarpiu nuo 2022-07-14 iki 2022-08-14 mokėtinos palūkanų sumos (102,83 Eur) 51,42 Eur priteisti su 575,62 Eur palūkanų suma, taigi lieka 51,41 Eur, kuriuos susumavus su 64,69 Eur (palūkanų suma nuo 2022-08-14 iki 2022-09-01), gaunama 116,10 Eur). Taipogi yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 11 proc. nuostolių atlyginimo, t. y. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022-09-02) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029-02-14), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 4 717,29 Eur sumos.
9. Teismas vertino Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkto nuostatas dėl sutarties sudarymo mokesčio apskaičiavimo, atsižvelgė į tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas šio mokesčio dydis - 7,95 proc., šio mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas dalimis paskolų grąžinimo grafike. Teismas, atsižvelgdamas į šalių sulygto sutarties sudarymo mokesčio paskirtį, darė išvadą, kad ieškovė įgijo teisę į nepadengtą sutarties sudarymo mokesčio dalį, t. y. 1 000,11 Eur, todėl ši suma priteista iš atsakovės.
10. Iš teismui pateiktų vėlavimo palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo pažymų nustatė, kad 8,16 Eur vėlavimo palūkanos skaičiuotos nuo 2022-03-15 iki 2022-07-29 nuo pradelstos sumokėti paskolos dalies, o 48,17 Eur delspinigiai – už laikotarpį nuo 2022-03-14 iki 2022-07-29 nuo vėluojamos sumokėti įmokos sumos. Taigi vėlavimo palūkanos šiuo atveju – tai kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais dėl palūkanų ir netesybų santykio jų išieškojimo atveju bei pripažino, jog ieškovės prašymas priteisti vėlavimo palūkanas atmestinas, o iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 48,17 Eur dydžio delspinigiai.
11. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos 13 677,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kadangi teismas tenkino 85,92 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteista 414,13 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) ir 519,82 Eur teisinės pagalbos išlaidų (605 Eur x 85,92 proc.) (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso 933,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų priteisimo ir ieškinį tenkinti visiškai; prašo priteisti 3363,79 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022-03-14 iki 2029-02-14, 8,16 Eur vėlavimo palūkanų. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
13. Nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą, todėl iš atsakovės priteistinas visas ieškinyje nurodytas administravimo mokestis, t. y. 3363,79 Eur už laikotarpį nuo 2022-03-14 iki 2029-02-14. Pagal Sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, Paskolos gavėjas moka administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, be kita ko, jei paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN) ir yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Sutarties laikotarpį. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos paslaugas. Apeliantė tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Paskolos grafike nurodytą administravimo mokestį, todėl apeliantei nutraukus Sutartį dėl to, kad atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį.
14. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovei prašant priteisti ir palūkanas ir netesybas, šis ieškovės reikalavimas yra neteisingas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 esantį išaiškinimą ir neteisingai vertino apeliantės reikalavimą priteisti 8,16 Eur vėlavimo palūkanas.
15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai priteisti jai iš atsakovės dalį administravimo mokesčio, vėlavimo palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Byloje nustatyta, kad šalys 2022-02-03 sudarė paskolos sutartį Nr. 33371949, kuria ieškovė atsakovei paskolų refinansavimui suteikė 11 579,89 Eur paskolą 84 mėn. terminui. Ieškovė, vykdydama sutartį, 2022-02-14 mokėjimais apmokėjo paskolą už atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) (753,53 Eur), UAB (duomenys neskelbtini) (9 916,12 Eur), UAB (duomenys neskelbtini) (504,95 Eur) bei pervedė į atsakovės sąskaitą paskolos likutį, t. y. 405,29 Eur. Kadangi atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų grąžinti paskolos sumą bei mokėti palūkanas ir kitus mokesčius, ieškovė 2022-07-30 sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė.
Dėl sutarties administravimo mokesčio
19. Ieškovė ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovės 3363,79 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismas, nurodęs, kad administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, ieškovės reikalavimą dėl šio mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ieškovei iš atsakovės priteisė 357,96 Eur administravimo mokesčio, mokėjimo grafike paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo. Apeliantė nurodo su tokiomis išvadomis nesutinkanti, prašo priteisti 3363,79 Eur sutarties administravimo mokesčio.
20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Apeliantė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Pagal šalių pasirašytą sutartį administravimo mokestis yra Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, mokamas paskolos gavėjo organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą (Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Apeliantė nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina Bendrosiose sutarties sąlygose ir Sutartyje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant su atsakove sudarytą Sutartį, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovės išlaidų, kurių apeliantė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir pan. Reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei iš atsakovės yra priteistos kompensuojamosios palūkanos bei delspinigiai, kurie atlygina dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, todėl apeliantės padėtis nebus neproporcingai pabloginama, o apeliantei priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po Sutarties nutraukimo, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
23. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo vertinto reikalavimo priteisti administravimo mokestį tik iki Sutarties nutraukimo, kadangi apeliantė neįrodė, kad yra pagrindas priteisti administravimo mokestį iki Sutarties termino pabaigos.
Dėl vėlavimo palūkanų
24. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalimi, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų pagal Paskolos grafiką iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad apeliantės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo prigimtimi laikytinos kompensacinėmis palūkanomis, nustatė, kad tiek vėlavimo palūkanos, tiek delspinigiai yra paskaičiuoti už tą patį laikotarpį. Apeliantė nurodo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.
25. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
26. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos – pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties termino dienos.
27. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
28. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmokas. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, pagrįstai kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Pažymėtina, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
30. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
31. Minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu pažymėtina, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
32. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, kadangi apeliantė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, atsižvelgė į aktualią teismų praktiką bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio keisti pagal apeliacinio skundo motyvus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (68 Eur žyminis mokestis) neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.