Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui Linui Šarkiui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros – atstovui Vytui Jusui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012-07-05 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnas 2012-07-05 surašė A. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės vedėjui, administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2011 m. birželio 29 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), nevedė pirminės atliekų apskaitos žurnalo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. 01-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 4 punkto bei 1 priedo reikalavimus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neveda elektros ir elektroninės įrangos tvarkymo apskaitos, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-01-31 įsakymo Nr. 01-31 patvirtintų Elektros ir elektroninės įrangos be jos atliekų tvarkymo taisyklių 10 p. reikalavimus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ superka, surenka, saugo elektros ir elektroninės įrangos atliekas, neturėdama teisės tvarkyti tokias atliekas, tuo pažeisdama lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos metu susidariusių mišrių komunalinių atliekų (atliekos kodas – 200301) kiekis viršija taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime Nr. (duomenys neskelbtini) 35 lentelėje nustatytus didžiausius leidžiamus pagaminti šių atliekų kiekius, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas.

Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 51² str. 3 d., 51³ str. 20 d. ir 86 str. 1 d. (b.l. 5-6).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2012-07-05 nutarimu Nr. AM 093571 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 51² str. 3 d. paskyrė 4000 Lt baudą, už ATPK 51³ str. 20 d. numatytą pažeidimą - 100 Lt baudą, už ATPK 86 str. 1 d. numatytą pažeidimą – 500 Lt baudą bei subendrintą 4000 Lt dydžio baudą. (b.l. 7-8).

A. B. pripažįsta, jog 2012 metais jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo laužo supirkimo aikštelėje rastas pavojingas aplinkai atliekas, t.y. amortizatorius bei variklį su kuro ir tepalų filtrais. Šiuo atveju jo vadovaujamos aikštelės konteineryje buvo rastas tik vienas nepilnai išardytas kompiuterio blokas, kuris priskiriamas prie elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Pavojingos aplinkai atliekos yra ne tas pats, kas elektros ir elektroninės įrangos atliekos, todėl jo veika negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 51² straipsnio 3 dalį, kaip pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. palaikė skundą bei nurodė, kad pirminės atliekų apskaitos žurnalas 2011 m. lapkričio mėnesį buvo pateiktas agentūrai pirmam tikrinimui ir grąžintas nebuvo, todėl teigti, kad jis nebuvo vedamas ištisus metus – klaidinga. Žurnalas nebuvo vedamas tik už lapkritį ir gruodį, kai nebuvo grąžintas po pirminio patikrinimo. Už 2012 metus žurnalas buvo pateiktas. Pripažįsta, kad konteineryje buvo rastas vienas neišardytas kompiuteris ir mikrobangų krosnelė. A. B. nurodė, kad jis jau nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos pajamos yra 1200 Lt per mėnesį, todėl prašo sumažinti paskirtą baudą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros – atstovas Vytas Jusas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į metinį atliekamų planininių patikrinimų sąrašą, ji buvo apie tai informuota, buvo paprašyta pateikti tam tikrus dokumentus. Pateiktoje metinėje atliekų apskaitos ataskaitoje yra nurodytas mišrių komunalinių atliekų kiekis, kuris atsispindi ir patikrinimo akto 5 punkte, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ir perdavė šių komunalinių atliekų ( kodas 20-03-01) 5,7 tonos, t.y. viršijo TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) 35 lentelėje nurodytą didžiausią leidžiamą pagaminti mišrių komunalinių atliekų kiekį, o leidžiamas didžiausias pagaminti šių atliekų kiekis – yra viena tona. Taip pat nuvykus patikrinti faktinių aplinkybių į UAB „(duomenys neskelbtini)“,esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nustatyta, kad įmonė priiminėja atliekas, t.y. superka, surenka, saugo elektros ir elektroninės įrangos altiekas, neturėdama teisės tokias atliekas tvarkyti, nes TIPK leidimo sąlygos to nenumato. Atsakingas įmonės atstovas pagal direktoriaus įsakymą t.y. A. B. turėjo užtikrinti Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimo sąlygų laikymąsi. Taip pat A. B. nepateikė pirminio atliekų apskaitos žurnalo už 2011 m., todėl buvo traktuojama, kad žurnalas nėra pildomas. Įstatymas numato, kad šis žurnalas turi būti saugomas 3 metus, ir jis turi būti pateikiamas valstybės aplinkos apsaugos pareigūnui pareikalavus. Kadangi žurnalas nebuvo pateiktas, todėl visa tai atsispindėjo protokole ir nutarime.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros atstovas patikslino, kad A. B. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 51² str. 3 dalyje, supirkdamas elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerūšiuoja šių atliekų. Protokole nėra konkrečiai įvardinta kokia konkreti elektros ar elektroninė įranga buvo rasta UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra tik nurodyta kad „elektros ir elektorininė įranga“, nes atliekų, pagal kategorijas, yra gal vienuolika ar dvylika.

ATPK 51³ straipsnio 20 dalyje pažeidimas pasireiškė tuo, kad nebuvo pateiktas pirminės atliekų apskaitos žurnalas. Toks žurnalas turi būti pateiktas aplinkos apsaugos agentūros pareigūnui pareikalavus. Tačiau nei faktinių aplinkybių patikrinimo metu, nei surašant protokolą, nei nagrinėjant bylą šis žurnalas nebuvo pateiktas agentūros pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 86 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas traktuojamas tuo, kad A. B. neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų supirkinėjamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nes A. B. yra pareigūnas ir atsakingas už aplinkosaugą įmonėje ir jis turėjo užtikrinti, kad šių pažeidimų nebūtų.

Atstovo teigimu, administracinė nuobauda A. B. buvo paskirta teisingai, nes jis per metus pakartotinai padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, todėl prašo palikti nutarimą nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Linas Šarkys teismo posėdyje nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnyje numatytus reikalavimus, nes iš jo turinio negalima aiškiai suprasti kokiais konkrečiais veiksmais A. B. padarė vieną ar kitą jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, nes viskas yra suplakta į vieną ir gale įvardinti trys straipsniai. Posėdžio metu paaiškėjo, kad ATPK 86 straipsnyje ir 51² straipsnio 3 dalyje nurodyti pažeidimai yra padaryti tais pačiais veiksmais, todėl mano, kad tie patys veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal du straipsnius iš karto. Neišardyto kompiuterio radimas konteineryje negali būti vertinamas kaip veiksmų pakartotinumas, nes prieš tai patikrinimo metu buvo rasti filtrai bei amortizatoriai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo pripažinti protokolą surašytu nesilaikant ATPK reikalavimų, panaikinti nutarimą bei grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo panaikinti 2012-07-05 nutarimą bei grąžinti bylą surašiusiai institucijai, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas nesilaikant ATPK 260 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį teisės aktą, tai yra tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją.

Kaip matyti iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 5-6), jame aiškiai yra suformuluotas kaltinimo turinys, kuriame nurodyti vieta, laikas ir konkretūs administracinėn atsakomybėn trauktino asmens padaryti veiksmai ar jo neveikimas, taip pat nurodyti konkretūs teisės aktai, už kurių reikalavimų pažeidimą A. B. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo teiginys, kad iš protokolo turinio negalima tiksliai atskirti kurie jo veiksmai yra priskiriami kiekvienam iš aukščiau nurodytų jam inkriminuotų administracinio teisės pažeidimo kodekso straipsnių, negali būti traktuojamas esminiu trūkumu, trukdančiu nagrinėti bylą teisme bei tinkamai pasiruošti gynybai nuo pareikšto kaltinimo, nes protokole nurodyti ATPK straipsniai yra blanketiniai, nukreipiantys į kitus teisės aktus, kurie protokole yra aiškiai išskirti pagal kiekvieną nustatytą pažeidimą. Todėl gynėjo teiginys, jog iš protokolo turinio negalima aiškiai suprasti kuo asmuo yra kaltinamas, yra nepagrįstas ir grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nėra pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teigimu, jo veika už elektros ir elektroninės įrangos atliekų saugojimą, neturint teisės tvarkyti tokias atliekas, nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 51² straipsnio 3 dalį, kaip pakartotinai padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, nes jis 2011 metais buvo nubaustas už pavojingų aplinkai atliekų, t.y. amortizatorių bei variklio su kuro ir tepalų filtrais saugojimą, neturint tam leidimo. Jo manymu, pavojingos aplinkai atliekos yra ne tas pats, kas elektros ir elektroninės įrangos atliekos.

Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo pripažino bei byloje esančiomis nuotraukomis (b.l. 13-16), patikrinimo aktu (b.l. 9-11) nustatyta, kad patikrinimo metu konteineryje, kartu su juodojo metalo laužu, gulėjo neišrinktas kompiuteris ir mikrobangų krosnelė, nors pagal išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-05 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau –TIPK) leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), ši įmonė neturi leidimo surinkti bei saugoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos metu susidariusių mišrių komunalinių atliekų kiekis viršija TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus didžiausius leidžiamus pagaminti šių atliekų kiekius, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ir perdavė 5,72 tonos mišrių komunalinių atliekų, nor jai leidžiamas pagaminti mišrių komunalinių atliekų kiekis – 1t/m.

2011-11-25 nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalį už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojo pavojingas atliekas, t.y. neišrinktą automobilio variklį, amortizatorius, kuro ir tepalų filtrus, pažeisdama TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus, t.y. neturėdama tam leidimo.

Teismo manymu, A. B. teiginys, jog pavojingos aplinkai atliekos yra ne tas pats, kas elektros ir elektroninės įrangos atliekos, reikšmės jo veikos kvalifikacijai neturi, kadangi Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 3 dalies dispozicijoje yra numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį taršos integruotos prevencijos ir kontolės (TIPK) leidime nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Pirmu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo leidimo supirkti ir saugoti pavojingų aplinkai atliekų, šiuo atveju ji neturėjo leidimo supirkti ir saugoti elektros bei elektroninės įrangos atliekų, todėl A. B. veika pagrįstai kvalifikuota kaip pakartotinė.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas nurodė, kad A. B. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 51² str. 3 dalyje, supirkdamas elektros ir elektroninės įrangos atliekas, neturėdamas tam leidimo. Jam inkriminuojamas ATPK 86 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas psireiškė tuo, kad A. B. neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų supirkinėjamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjo teigimu, ATPK 86 straipsnyje ir 51² straipsnio 3 dalyje nurodyti pažeidimai yra padaryti tais pačiais veiksmais, o tie patys veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal du straipsnius iš karto.

Teismas sutinka su šia gynybos pozicija ir mano, kad ATPK 51² straipsnio 3 dalis, numatanti pareigūnų atsakomybę už pakartotinį taršos integruotos prevencijos ir kontolės (TIPK) leidime nustatytų reikalavimų nesilaikymą yra specialioji teisės norma ATPK 86 straipsnio atžvilgiu, todėl A. B. veika turėti būti kvalifikuota tik pagal ATPK 51² straipsnio 3 dalį.

A. B. taip pat nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), nevedė pirminės atliekų apskaitos žurnalo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. 01-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 4 punkto bei 1 priedo reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51³ straipsnio 20 dalyje.

A. B. teismo posėdyje neprisipažino padaręs šį teisės pažeidimą bei nurodė, kad pirminės atliekų apskaitos žurnalas 2011 m. lapkričio mėnesį buvo pateiktas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai, kai buvo atliekamas pirmas patikrinimas ir agentūra žurnalo negrąžino iki šiol. Todėl teigti, kad žurnalas nebuvo pildytas 2011 metais pagrindo nėra, nes jis nebuvo pildomas tik 2011 m. lapričio-gruodžio mėnesiais, kai šis žurnalas buvo agentūroje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminės atliekų apskaitos žurnalą už 2012 metus pateikė patikrinimui.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas nepaneigė A. B. nurodytos aplinkybės dėl negrąžinto žurnalo, nurodydamas, kad pirminį patikrinimą atliko kitas pareigūnas, kuris šiuo metu agentūroje nedirba ir jam nežinoma, ar žurnalas buvo grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytą aplinkybę bei į tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, taip pat į tai, kad 2011-11-21 patikrinimo aktu nustatyta, jog įmonė pildė pirminės atliekų apskaitos žurnalą, vedė įmonės ūkinėje veikloje susidariusių, gautų, sutvarkytų ir perduotų atliekų apskaitą (b.l. 34-36), teigti, jog A. B. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 20 dalyje, pagrindo nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu pagal šį straipsnį nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Pažeidimo, numatyto ATPK 51² straipsnio 3 dalyje, padarymas užtraukia baudą pareigūnams nuo keturių tūkstančių iki septynių tūkstančių litų.

Skiriant administracinę nuobaudą, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei Konstitucinio Teismo oficialiai formuojamą doktriną, kad konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, į tai, kad A. B. įvykdytą pažeidimą pripažįsta, jį pašalino, priduodamas kompiuterį į UAB „EMP recycling“ (b.l. 33), į teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, kad sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali piniginė nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, yra per griežta ir ją skiriant būtų pažeista teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. B. taikytinas ATPK 30¹ straipsnis bei skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302, 302⁴ straipsniais,

nutarė:

A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012-07-05 nutarimą Nr. 093571 pakeisti ir:

A. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius APTK 30¹ str., skirti 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą.

A. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51³ straipsnio 20 dalį ir 86 straipsnio 1 dalį nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacinia tvarka Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.