- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-01
- Bylos Nr.
- eA6.-1265-738/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00859-201967
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Pažeidėjas
- V. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kauno r(duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas — (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau — Bendrovės), vadovu ir žinodamas, jog už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2019-01-31 Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, atsiskaitė sumoje 29465,50 Eur su kitais ūkio subjektais, laikotarpyje nuo 2018-06-01 iki 2019-01-31, geranoriškai valstybės biudžetui sumokėjo 500 Eur kodu 1311 ir 608 Eur užskaityta iš permokos 1001 kodu, Vadovaujantis mokestinės nepriemokos 2019-05-13 dienos balansu, Bendrovė turi 18.466,97 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus bei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tokiu būdu, Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, mokesčių mokėtojo pareigos 1 dalies 1 punktą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 straipsnio (mokestinės prievolės vykdymas) 1 dalies 1 punkto nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.
Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) teismo prašo UAB „(duomenys neskelbtini), vadovui V. J., a/k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir paskirti ANK 120 str. 1 d. sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 2.200 Eur dydžio baudą. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje yra prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir vadovautis jų pareiškime nurodytais argumentais.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. paaiškino, jog veiklą pradėjo su senai gyvuojančia įmone, kuri gaudavo labai mažas pajamas, todėl bendrovėje susidarė mokestinis įsiskolinimas, kadangi buvo pradėta nauja veikla, įdarbinti žmonės, tada susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, iš klientų pusės sąskaitos nebuvo laiku apmokamos, nauji sandoriai užtruko surašant sutartis, keletas užsienio projektų buvo pradėti, bet klientai neatsiskaitė, keletas darbuotoju nusprendė palikti darbovietę ir reikėjo atsiskaityti su jais, kas įtakojo neplanuotus papildomus kaštus. Jeigu sąskaitos būdavo apmokamos, gautos lėšos buvo naudojamos atsiskaityti su darbuotojais. Prašo neskirti baudos.
Motyvuojamoji dalis
Nusižengimo faktą ir V. J. kaltę įvykdžius ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai duomenys: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 1-4, 5); integruota kliento informacija – Balansas (b. l. 6-24); UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita – įplaukos (b. l. 25-27); įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo (b. l. 6-7); sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 9-14); mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b. l. 15-38); avansinės apyskaitų kopijos (b. l. 39-66); mokesčių įplaukų kopijos (b. l. 67-71); VMI 2019-03-20 Nr. (21.222) FR1042-1019 operatyvaus patikrinimo pažyma su priedu (b. l. 28-32, 33-51); skolų tarpusavio užskaitymo aktas (b. l. 52-53); V. J. paaiškinimas dėl susidariusio įsiskolinimo, kuriame nurodoma, kad bendrovės įsiskolinimas susidarė, kadangi veikla buvo pradėta su senai gyvuojančia įmone, kurioje dirbo tik vienas asmuo ir buvo vykdoma tik spaudos gaminių internetinė prekyba, kuri generavo labai mažas pajamas Nusprendus pasukti kita linkme, buvo įdarbinti nauji žmonės. Pradėjus naują veiklą (internetinių svetainių kūrimas, talpinimas, kompiuterių programinės Įrangos kūrimas) susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumų, iš klientų pusės sąskaitos nebuvo laiku apmokamos, nauji sandoriai užtruko surašant sutartis, keletas užsienio projektų buvo pradėti, bet klientai neatsiskaitė, keletas darbuotoju nusprendė palikti darbovietę, gavosi, kad reikėjo atsiskaityti su jais, kas įtakojo neplanuotus papildomus kaštus. Jeigu sąskaitos būdavo apmokamos, gautos lėšos buvo naudojamos atsiskaityti su darbuotojais. Taip ir susidarė įsiskolinimas, pažymi, kad įmonė yra pilnai veikianti, pasirašytos kelios pelningos sutartys, ieškoma naujų klientų. Taip pat bandoma plėstis į užsienio rinką ir pasirašyti sutartis su užsienio kompanijomis, važiuojama į konferencijas užsienyje, bandoma užmegzti santykius su užsienio klientais. Nusprendė, kad įsirašius naujas sutartis būtų dėliojami mokėjimai ir etapų pridavimai kiekvieną mėnesį, o ne taip kaip buvo daroma ankščiau - įmonė pasirašo naują sutartį, tuomet gauna avansini mokėjimą ir likusi sutarties pinigų suma tik pabaigus projektą, kuris galėjo pasibaiginėti ir po kelių mėnesių, kas irgi turėjo didelę įtaką susidariusiam įsiskolinimui. Įmonės PVM skola susidarė, nes Sodra tiesiogiai iš kliento gavo mūsų debitorių sumokėtus pinigus į jų sąskaitą mums pridavus darbus ir išrašius sąskaitą e pinigai įmonės nepasiekė, nors buvo išrašyta PVM - sąskaitą faktūra, o PVM turėjome susimokėti. Susidariusi skola nedidėja, visus mokesčius einamuosius mokame laiku ir viską darome, kad įsiskolinimas būtų mažinamas. Įmonė nori ir planuoja pasinaudoti VMI suteikiama galimybe dėl įlos atidėjimo arba išdėstymo, mokestinės nepriemokos paskolos gavimo. (b. l. 54-55, 56); išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad V. J. nebaustas administracine tvarka (b. l. 64); informacija apie pretendentą paieškos rezultatai (b. l. 65); skundas Regionų apygardos administraciniam teismui dėl VMI sprendimo neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 73-76); teismo nutartis, kuria skundas priimtas (b. l. 77).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Iš rašytinės bylos medžiagos bei proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 str. 1 d., nes pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises.
Byloje nustatyta, kad V. J. nuo 2014-07-16 d. iki dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Bendrovės 2019-01-31 mokestinė nepriemoka buvo 12 923, 80 Eur. 2017-03-13 deklaruota mokestinė nepriemoka sudarė 18 466,97 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2018-06-01 iki 2019-01-31, V. J. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir turėdamas įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais tie k fiziniais, tiek ir juridiniais kreditoriais, pažeidžiant CK 6.930¹ str. 1 d. nustatytą pareigą laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Šių aplinkybių dėl nesumokėtų mokesčių sumų ir atsiskaitymo su kitais kreditoriais aplinkybių V. J. neneigia. Be V. J. parodymų, šias aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys. ANK 120 str. 1 d. pažeidimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui.
Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nustatyti visi ANK 120 str. 1 d, numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl V. J. pripažintinas kaltu padaręs šį pažeidimą. ANK 120 str. 1 d. už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 120 str. 1 d. teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis iš esmės prisipažino padaręs nusižengimą ir išsamiai išdėstė tokio įsiskolinimo nesumokėjimo priežastis, kad laikytina, jog jis gailisi tokio nusižengimo padarymu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. J. – byloje nėra duomenų apie jo teistumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis jis administracine tvarka baustas nebuvo. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo aplinkybes bei pažeidimo pobūdį. Atsiskaitymų su kitais kreditoriais sumos nebuvo didelės, dalis įsiskolinimo valstybės biudžetui padengta, pažada susimokėti įsiskolinimą atsiradus pirmai galimybei. Šios aplinkybės leidžia vertinti, jog aktualūs atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos pažeidimai buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, nulemti susidariusios situacijos. Nurodytų aplinkybių visuma lemia, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 120 str. 1 d. numatytos administracinės nuobaudos skyrimas V. J. neatitiktų proporcingumo principo. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, esant pagrindui manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, sprendžia, kad skiriant administracinę nuobaudą V. J. taikytinos ANK 34 str. 5 d. nuostatos ir jam skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, t. y. mažesnė bauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutarė:
V. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 400 (keturių šimtų) eurų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.