Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei R. B. ir jos atstovui advokatui V. G., atsakovo Valstybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) atstovams O. Ž. ir advokatui M. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui Valstybės biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, piniginių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo,

Ieškovė R. B. ieškiniu (3 - 6 b.l., t.1) prašė: pripažinti (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir nustatyti, kad jos ir atsakovo sudaryta darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; ieškovei iš atsakovo priteisti: išeitinę išmoką – 369 EUR, 369 EUR už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-08-31 iki ieškinio pateikimo dienos (2015-09-29 įskaitytinai), vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įskaitytinai, skaičiuojant po 17,57 EUR už kiekvieną darbo dieną; 20.000 EUR neturtinei žalai atlyginti; valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė ieškinyje, ji ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu ji dirbo (duomenys neskelbtini) ir 3 savaites atliko papildomas darbo funkcijas - pavadavo socialinę darbuotoją (duomenys neskelbtini) skyriuje, dirbo sąžiningai ir atsakingai, buvo novatoriška ir iniciatyvi, pelnė gyventojų pagarbą ir dėkingumą. Ji, be įgytų socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo kvalifikacijų, turi medicininį išsilavinimą bei darbo patirties, todėl netruko pastebėti, kad (duomenys neskelbtini) dirba abejingai ir neprofesionaliai. Ji dėl to ne tik tiesiogiai išsakė pastabas, tačiau žodžiu ir raštu informavo atsakovo vadovą. Jai adresuoti kaltinimai netinkamai vykdžius darbo funkcijas nėra pagrįsti, ji dirbo tik gyventojų labui ir neketino taikstytis su jokiomis negerovėmis šiuose gyventojų (duomenys neskelbtini). Visus kitų darbuotojų netinkamų pareigų vykdymo faktus ji nurodė tarnybiniame pranešime, pateikė savo išvadas ir pasiūlymus. Be pagrindo yra kaltinama konfidencialumo pareigos pažeidimu. Pavaduoti kitą socialinį darbuotoją toliau nebesutiko, nes darbuotoja jau buvo nutraukusi darbo santykius. Ieškovė yra įsitikinusi, kad be pagrindo atsakovas pripažino ją neišlaikius išbandymo, pažeidė įstatymo nustatytą 3 darbo dienų įspėjimo įteikimo jai terminą, todėl prašė darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, jai priteisti visas ieškinyje nurodytas išmokas, išskyrus 129 EUR už papildomų darbo funkcijų atlikimą, nes dėl šio reikalavimo kreipėsi į Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, o taip pat priteisti 20.000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Moralinė žala pasireiškė tokiais atsakovo neteisėtais veiksmais: neteisėtu atleidimu iš darbo, psichologiniu spaudimu, visišku nesiskaitymu su ja, kaip su darbuotoja, išnaudojimu. Dėl patirto streso, susijusio su darbo sutarties nutraukimu, buvo nustatyta, kad paūmėjo jai anksčiau diagnozuota liga, kuri iki to buvo latentinės formos, o taip pat jai buvo diagnozuota nauja liga, kuria anksčiau nesirgo. Dėl darbo pas atsakovą ji atsisakė dviejų tuo metu siūlymų užimti kitas pareigas. Prašė valstybei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Valstybės biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį (39-45 b.l., t.1) nurodė, kad ieškinio nepripažįsta, prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė atsiliepime į ieškinį, o atstovai, prašydami ieškinį atmesti visa apimtimi, paaiškino, kad teisėtai ir pagrįstai buvo pripažinta ieškovę neišlaikius 2015-06-08 darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) darbdavio iniciatyva nustatyto išbandymo, todėl atleidimas iš darbo negali būti pripažintas neteisėtu, nepaisant net to fakto, kad buvo pažeistas 3 darbo dienų įspėjimo terminas, darbo užmokestis ieškovei už įspėjimo laikotarpį išmokėtas. Atsakovo netenkino ieškovės elgesys darbe, profesiniai gebėjimai, požiūris į darbo organizavimą, nes atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad ieškovė neužtikrino dalykiško bendravimo su kolegomis, kėlė įtampą, kurstė konfliktus, nesilaikė subordinacijos principų, darbo metu atliko perteklines funkcijas, neturėdama įgalinimų ėmėsi vadovauti kitiems darbuotojams, aplaidžiai vykdė savo tiesiogines darbo funkcijas. Be to, ieškovė charakterizuojama kaip pretenzinga, konfliktiško bei dažnai netaktiško bendravimo būdo, žeminanti įstaigos darbuotojus tiek gyventojų, tiek jų artimųjų, tiek kolegų akyse, nes apibūdina juos kaip neišmanančius darbo bei kaip arogantiškus, nemokančius bendrauti. Tokiu būdu ieškovė pažeidė Etikos kodeksą. Atsakovas nustatė, kad nurodyti faktai nebuvo vienkartiniai. Taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė pokalbiuose su kitais įstaigos darbuotojais pabrėžė savo asmeninius ryšius su (duomenys neskelbtini) atstovais, kitais žinomais žmonėmis, o savo vizitu pas (duomenys neskelbtini) sprendžiant darbinį konfliktą parodė nelojalumą įstaigos interesams. Ieškovė, pasakodama gyventojams ir jų artimiesiems apie kitų darbuotojų nekompetenciją, pažeidė konfidencialumo principą. Keletą dienų ieškovės aptarnaujamame skyriuje girtavo vienas gyventojas, tai atsakovas vertina kaip ieškovės aplaidumą. Darbo kolektyvas, iki įsidarbinant ieškovei, buvo draugiškas, šiuo metu darbo atmosfera taip pat yra gera. Ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai, ji neįrodė, kad jai buvo padaryta moralinė žala, todėl nėra pagrindo tenkinti nei vieno iš jos pareikštų ieškinio reikalavimų. Prašė priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti išmokas.

Ieškovė su atsakovu darbo teisiniais santykiais 2015-06-08 sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo susijusi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), darbo sutartis nutraukta Darbo kodekso (toliau tekste – DK) 107 str. 1d. numatytu pagrindu (47-49, 50 b.l., t.1). Ieškovė ginčija darbo sutarties nutraukimo minėtu pagrindu teisėtumą, taigi šioje byloje ginčas tarp šalių yra kilęs iš darbo teisinių santykių dėl darbuotojo, priimto į darbą sudarant neterminuotą darbo sutartį su išbandomuoju laikotarpiu, atleidimo nepasibaigus išbandymo terminui teisėtumo. DK 299 str. 2d. 3p. nustato, kad tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo. Ieškinys teismui paduotas 2015-09-30, taigi ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi vieno mėnesio ieškinio senaties termino (DK 300 str. 1d.).

Išbandymas yra tam tikras terminas, darbo sutarties šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam ( DK 105 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis sudaroma šalių valia ( DK 93 straipsnis), todėl tik sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (išbandymas nustatomas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Šiuo nagrinėjamu atveju šalys 2015-06-08 darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (4 p.) išbandymo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatė darbdavio, atsakovo šioje byloje, iniciatyva (48 b.l., t.1) tam, kad patikrinti, ar ieškovė sugebės tinkamai atlikti jai pavestą socialinio darbuotojo darbą. Sąlyga dėl išbandymo yra papildoma darbo sutarties sąlyga, nuo kurios gali priklausyti ne darbo sutarties galiojimas, o tik paprastesnė jos nutraukimo tvarka (DK 107 str.).

Dėl darbo funkcijos vykdymo (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo atlikimo ar pareigų ėjimo), paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, visų pirma susitariama darbo sutartyje (DK 93 straipsnis). Bendrosios darbuotojo pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje. Jų laikymasis yra privalomas visiems darbuotojams. Detaliau atskirų darbuotojų teisės ir pareigos apibrėžiamos įmonių, įstaigų, organizacijų teisės aktuose (vidaus tvarkos taisyklėse, nuostatuose, pareigybių aprašymuose ir kt.).

Minėta, kad darbo sutartimi šalys buvo susitarę (DK 93-95 straipsniai), jog ieškovė dirbs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) darbo funkcijos detalizuotos (DK 232 str.) atsakovo direktoriaus 2010-11-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareigybės aprašyme (toliau tekste – Pareigybės aprašymas) (12-15 b.l., t.1). Aprašymo 10 p. numatyta, kad (duomenys neskelbtini) privalo atlikti papildomas darbo funkcijas (duomenys neskelbtini) kasmetinių atostogų metu. Taigi, nors nuo darbo pradžios ieškovei buvo pavesta dirbti tik (duomenys neskelbtini), vėliau, dar nepasibaigus nustatytam išbandymo laikotarpiui, jai teko pareiga atlikti papildomas darbo funkcijas, t.y. atostogų metu pavaduoti (duomenys neskelbtini), dirbusią (duomenys neskelbtini) skyriuje. Ginčas tarp šalių dėl to, ar (duomenys neskelbtini) pareigas ieškovė tuo darbo laikotarpiu, kai dirbo (duomenys neskelbtini), atliko tinkamai, nekilo, atsakovas pripažino ieškovės nurodytus faktus, kad ji darbo funkcijas atliko nepriekaištingai. Teismo vertinimu, atsakovo šio fakto pripažinimas atitinka bylos aplinkybes, nėra CPK 187 str. 2 d. numatytų pagrindų tokį faktą laikyti nenustatytu.

Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovė tinkamai atliko darbo funkcijas laikotarpiu, kai ji pavadavo (duomenys neskelbtini), dirbusią (duomenys neskelbtini) skyriuje, ar ieškovės darbo funkcijų atlikimą šiuo laikotarpiu darbdavys turėjo pagrindą įvertinti neigiamai ir pripažinti, kad ji neišlaikė darbo sutartimi nustatyto išbandymo.

Kaip nurodė atsakovas, (duomenys neskelbtini) dirba komandoje, Pareigybės aprašymo 9 p. yra įtvirtinta jų pareiga bendradarbiauti su kitais komandos nariais (13 b.l., t.1). Šalių pateiktų įrodymų visetas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovei papildomų (duomenys neskelbtini) darbo funkcijų (duomenys neskelbtini) skyriuje atlikimo laikotarpiu atsirado būtinybė intensyviai komunikuoti ne tik su kolegomis (turima omenyje (duomenys neskelbtini), dirbančius kituose skyriuose), bet ir su kitų atsakovo padalinių (pvz., sveikatos priežiūros padalinio) darbuotojais. Atsakovo direktoriaus teigimu, jis gavo žodinę informaciją apie tai, kad ieškovė galimai negeba dirbti kolektyve, nes jos darbo santykiai su kolegomis ir kitų padalinių darbuotojais nėra geri. Jis, būdamas atsakingas už tinkamų darbo sąlygų sudarymą darbo kolektyve, nutarė situaciją stebėti.

DK 229 straipsnyje įtvirtinta darbdavio ir administracijos pareiga tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. Darbo sutartimi darbdavys, kartu su kitais įsipareigojimais, turi prisiimti prievolę užtikrinti visiems darbuotojams darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672 2 straipsnio 7 dalyje darbo sąlygos apibrėžtos kaip darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai. Darbo aplinką formuoja ne tik įmonės veiklos pobūdis, darbo priemonės, darbo objektai, sanitariniai–higieniniai bei estetiniai, tačiau ir socialiniai psichologiniai veiksniai. Prie socialinių psichologinių veiksnių priskirtini kolektyvo narių tarpusavio santykiai, psichologinis klimatas, kuris turi įtakos darbuotojų darbingumui, darbo rezultatams. Taigi darbdavio pareigoms, įgyvendinant jam minėtomis Darbo kodekso normomis priskirtas funkcijas, priskirtinas ir tinkamos darbo aplinkos palaikymas, taip pat tinkamų socialinių psichologinių veiksnių formavimas. Šią savo pareigą darbdavys gali įgyvendinti įvairiomis leistinomis priemonėmis, tarp jų ir įtvirtinant tam tikras nuostatas lokaliniuose teisės aktuose.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) įsakymu (64-68 b.l., t.1) patvirtino (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisykles ir (duomenys neskelbtini) darbuotojo etikos kodeksą (toliau tekste – Darbo tvarkos taisyklės, Etikos kodeksas) (69-70 b.l., t.1), ieškovė pripažino, kad su šiais lokaliniais teisės aktais bei su jau minėtu Pareigybės aprašymu buvo supažindinta. Šioje byloje nekilo ginčas ir dėl to, kad ieškovė iki papildomų funkcijų (duomenys neskelbtini) skyriuje atlikimo buvo apmokyta.

Darbo tvarkos taisyklėse (1.6 p.) įtvirtinti svarbiausi (duomenys neskelbtini) veiklos tikslai: teikti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą, užtikrinti asmens įvairiapusiškus poreikius ir geriausią interesą; tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno (duomenys neskelbtini) gyventojo reikmes, užtikrinti jiems pasirinkimo teisę įgyvendinant asmeninius poreikius ir sudarant galimybę palaikyti ryšius su bendruomene; atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gyventojų savarankiškumo lygį, poreikius ir interesus, užtikrinti jų saviraišką, skatinti ir padėti integruotis į visuomenę.

Etikos kodeksas, be kitų nuostatų, įtvirtina tai, kad visi (duomenys neskelbtini) darbuotojai yra lygūs, todėl bendrauja nepabrėždami pareigybių hierarchinių skirtumų, tarpusavyje bendradarbiauja siekdami jau minėtų (duomenys neskelbtini) tikslų ir veiklos efektyvumo, kuria darbingą, pasitikėjimo vienas kitu grįstą atmosferą. Taip pat, kas šiuo nagrinėjamu atveju yra itin aktualu, darbuotojai tarpusavyje bendrauja pagarbiai ir tolerantiškai, kolegų, gyventojų akivaizdoje neatsiliepia apie kolegas neigiamai, pastabas išsako tiesiogiai.

Faktines aplinkybes, kurios buvo pagrindas atsakovo vadovui patikrinti nurodytą informaciją ir priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškove, (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime išdėstė pati ieškovė (17-22 b.l., t.1). Atsakovo vadovas nusprendė atlikti tyrimą tarnybiniame pranešime nurodytiems faktams patikrinti, tuo tikslu pavedė ieškovės pranešime nurodytiems darbuotojams pateikti paaiškinimus, taip pat jis gavo sveikatos priežiūros padalinio darbuotojų bei (duomenys neskelbtini) tarnybinius pranešimus (51-62 b.l., t.1).

Pažymėtina, kad atsakovo vadovui pateikę paaiškinimus bei tarnybinius pranešimus darbuotojai ( D. T., D. P., L. G., A. K., G. S., L. A., R. T., M. K., D. Š., A. V. ), kurių dalis (išskyrus M. K., D. Š., A. V.) buvo apklausti teisme kaip liudytojai, ieškovę vienareikšmiškai apibūdino kaip žmogų, negebantį dirbti komandoje, nes ji, jų vertinimu, buvo konfliktiška, nediskretiška, neetiška, priešiškai nusiteikusi prieš dirbančias (duomenys neskelbtini), jas kaltino darbų neatlikimu, abejingumu, dėl ko (duomenys neskelbtini) jautėsi ignoruojamos, žeminamos kaip specialistės, nes ieškovė vykdė jai priskirtas su sveikatos priežiūra susijusias užduotis „lipdama kitiems per galvas“, pabrėždama, kad yra „diplomuota (duomenys neskelbtini), dirbusi (duomenys neskelbtini) su garsiais specialistais“, todėl tik „ji žinanti ką ir kaip reikia daryti“, be to, ieškovė bendravo įsakmiu tonu, pernelyg atvirai bendravo su gyventojais, su jais aptarinėjo darbo santykius, negerbė kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų, nes kišėsi į jų tiesioginių funkcijų vykdymą, nesilaikė subordinacijos principų, kėlė konfliktus, bendraujant pabrėždavo turinti įtakingų pažinčių, dėl to su ja buvo vengiama bendrauti, atsirado įtampa darbo kolektyve, bereikalingos paskalos ir gandai, santykiai su kolegomis nestiprėjo ir negerėjo.

Atsakovo vadovas įvertino pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad ieškovė neišlaikė išbandymo, nes jos darbo rezultatai buvo nepatenkinami, todėl (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuo (duomenys neskelbtini) nutraukti su ieškove sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su šiuo įsakymu bei atsakovo tos pačios dienos įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo supažindinta tą pačią dieną (16, 63 b.l., t.1). Darbo sutartyje (47-49 b.l., t.1) buvo padarytas įrašas, kad minėto įsakymo pagrindu darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal DK 107 str. 1 d. (išbandymo rezultatas). Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą (16 b.l., t.1) atsakovas nurodė, kad darbo sutartis nutraukiama, nes ieškovė pažeidė (duomenys neskelbtini) darbuotojų etikos kodeksą, konfliktavo su kolegomis socialiniais darbuotojais bei medikais, nesilaikė konfidencialumo principų bendraudama su gyventojais, savo vizitu pas Utenos rajono vicemerą V. V. sprendžiant darbinį konfliktą parodė nelojalumą įstaigos interesams, visi šie veiksmai parodė ieškovės nekompetenciją (duomenys neskelbtini) darbe.

Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys privalo įrodyti (CPK 178 str.), kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t.y. dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti sulygto darbo. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t.y. negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga yra tik patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo.

Ieškovė šioje byloje ypatingą dėmesį skyrė tam, kad įrodyti, jog ji turėjo reikiamą kvalifikaciją dirbti socialine darbuotoja, buvusių darbdavių buvo charakterizuojama teigiamai, dalyvavo rinkimuose, tapo paveikslus, turi muzikinių gebėjimų ir kt. (26-31 b.l., t.1). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) ji baigė (duomenys neskelbtini), jai buvo suteikta (duomenys neskelbtini) kvalifikacija, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ji įgijo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, be to, ji dar (duomenys neskelbtini) baigė (duomenys neskelbtini), jai buvo pripažinta (duomenys neskelbtini) kvalifikacija (23-25, 32-35 b.l., t.1). Ieškovė pabrėžė turinti ne tik (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, tačiau ir praktinio darbo patirties: „<...> eilę metų dirbau (duomenys neskelbtini) poliklinikoje (duomenys neskelbtini)<...>“, todėl mano galėjusi vertinti (duomenys neskelbtini) atliekamą darbą, matė jų neprofesionalumą ir abejingumą, joms tiesiogiai išsakydavo savo nuomonę. Ieškovė vertina, kad ji (duomenys neskelbtini) funkcijas, kurių esmė yra pagalba žmogui, vykdė uoliai ir atsakingai, tuo pelnė gyventojų pagarbą ir dėkingumą, tačiau neišvengė konfliktinių situacijų su sveikatos priežiūros padalinio darbuotojomis.

Pažymėtina, kad atsakovas nustatė, jog buvo ne viena konfliktinė situacija, ieškovė konfliktavo ne su vienu darbuotoju, todėl padarė išvadas, kad ieškovė negeba dirbti kolektyve, todėl, kaip minėta, sprendė darbo sutartį su ieškove nutraukti.

Ieškovė, jos teigimu, vadovaudamasi Pareigybės aprašymo 22 p. įtvirtinta teise ir pareiga informuoti (duomenys neskelbtini) padalinių vadovus bei specialistus apie atsiradusias problemas, per papildomų darbo funkcijų atlikimo laikotarpį ne kartą išsakė savo pastabas įvairiais klausimais tiek kolegoms, tiek kitų padalinių darbuotojams, tačiau, jos įsitikinimu, situacija nesikeitė, todėl ji nusprendė apie tai informuoti žodžiu bei raštu atsakovo vadovą, jam, kaip jau minėta, 2015-08-24 pateikė tarnybinį pranešimą. Jame ieškovė išdėstė faktus ir padarė atitinkamas išvadas.

Ieškovė konkrečiai nurodė: „1. Konfliktinės situacijos tarp (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra retas reiškinys, tačiau apie tai kalbama „ už nugarų“.“. Teisme ieškovė negalėjo nurodyti jokių kitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konkrečių konfliktinių situacijų, kurios būtų susijusios ne asmeniškai su ja, o su kitais socialiniais darbuotojais. Taigi yra pagrindas nustatyti, kad ši ieškovės padaryta išvada neatitinka tikrovės, nes nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis.

Kitos dvi ieškovės padarytos išvados taip pat yra susijusios tik su ja pačia ir jos santykiais su sveikatos priežiūros padalinio darbuotojais, jai atliekant papildomas darbo funkcijas, bei išdėstyta nuomonė dėl Pareigybės aprašymo 27 p. numatytos (duomenys neskelbtini) darbo funkcijos – lydėti gyventojus ir padėti jiems vykstant į įvairias sveikatos priežiūros įstaigas vykdymo priskyrimo kitam, t.y. sveikatos priežiūros padaliniui.

Ieškovė tarnybiniame pranešime (17-21 b.l., t.1) detaliai nurodė konkrečias konfliktines situacijas. 2015-08-13 (duomenys neskelbtini) D. T. pavedimu sutiko lydėti gyventoją chirurgo konsultacijai, nors žinojo, jog jam reikalinga traumatologo konsultacija, jų gydytoja dėl minėtos priežasties nepriėmė, ji ir gyventojas dėl to jautėsi nejaukiai, nes gydytoja atsisakymo priimti priežastis įvardijo girdint kitiems sveikatos priežiūros įstaigos pacientams. Be to, (duomenys neskelbtini) tuo metu pavadavusi R. T. su ja elgėsi arogantiškai, liepė pasiaiškinti, kodėl gyventojo nepriėmė gydytoja, tačiau toliau diskutuojant dėl šios susidariusios situacijos paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) D. T. netgi nebuvo parengusi dokumento – lydraščio, kurį privalėjo perduoti ieškovei, kad pateiktų gydytojai. Gydytoja, dirbanti (duomenys neskelbtini), vėliau ieškovei patvirtino jos nuomonę, kad minėtą gyventoją siųsti apžiūrai nebuvo būtinumo.

Šia situaciją (duomenys neskelbtini) D. T. paaiškinime į tarnybinį pranešimą (54 b.l., t.1) ir teisme paaiškino taip: apžiūrėjo gyventoją, pastebėjo, kad paciento kojoje autoįvykio pasėkoje atsiradusi ir ilgai negyjanti žaizda pūliuoja, teka skysčiai, todėl sprendė nukreipti gyventoją chirurgo konsultacijai, kad gauti rekomendacijas dėl tolimesnio gydymo, tokiu atveju lydraštis nėra būtinas. D. T. teigimu, ieškovė, susidarius jos aprašytai situacijai (gydytoja atsisakė priimti), privalėjo susisiekti ne su (duomenys neskelbtini), o su ja ir klausti, kokius kitus veiksmus šiuo konkrečiu atveju reikėtų atlikti, tačiau to nepadarė, savarankiškai sprendė su gyventoju grįžti.

Tokie ieškovės atlikti veiksmai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė, kas yra akcentuojama jos tarnybiniame pranešime, savarankiškai sprendė su gyventoju grįžti, neinformavo (duomenys neskelbtini) D. T. todėl, kad jos ir gydytojos nuomonė dėl gydytojo, pas kurį turėjo būti nukreiptas konsultacijai gyventojas, sutapo: „<...> supratau, kad gydytoja teisi <...>“.

Taigi ieškovė, nors dirbo komandoje, o todėl privalėjo bendradarbiauti su kitais komandos nariais (Pareigybės aprašymo 9 p.), šiuo konkrečiu atveju neatliko visų veiksmų, kuriuos ji, kaip socialinė darbuotoja, privalėjo atlikti tam tikram rezultatui pasiekti, šių veiksmų, ieškovės teigimu, neatliko vien dėl to, kad, pasikliaudama savo turimomis medicinos žiniomis, kvestionavo (duomenys neskelbtini) D. T. atliktus veiksmus, juos pripažino neprofesionaliais („<...> kalbėjausi su gyd. B. N. <...>. Ji pasakė, kad nebuvo reikalo vežti <...>. Apie tai dar prieš vežimą aš sakiau (duomenys neskelbtini) D.“). Pažymėtina, kad Pareigybės aprašymas (duomenys neskelbtini) nesuteikia teisės spręsti dėl gyventojo pasiuntimo į gydymo įstaigą gydytojo konsultacijai gauti, (duomenys neskelbtini) turi pareigą tik lydėti gyventoją (Pareigybės aprašymo 27 p.), be to, vykdydamas šią pareigą, privalo bendradarbiauti su kito padalinio darbuotojais (Pareigybės aprašymo 9 p.).

Kita ieškovės tarnybiniame pranešime aprašyta situacija yra panaši: (duomenys neskelbtini) D. T. nukreipė gyventoją pas chirurgą gauti konsultaciją dėl nago pašalinimo, ieškovė atsisakė šią gyventoją lydėti. Ieškovės nurodyti atsisakymo motyvai taip pat leidžia padaryti jau minėtas išvadas, kad ieškovė kvestionavo (duomenys neskelbtini) D. T. atliekamus veiksmus, juos pripažino neprofesionaliais, nes, ieškovės įsitikinimu, diabetu sergančiai gyventojai nuėmus nagą buvo realus pavojus, kad žaizda niekada neužgis („Pasakiau, kad grybelis – infekcinė liga, gydoma medikamentais ir tik tada, kai toks gydymas neefektyvus, reikalinga chirurginė intervencija.<...> pastebėjau, kad tai labai panašu į diabetinį pėdos sindromą. <...> Aš jai tariau, kad pas chirurgą nevešiu, be specialistų konsultacijos.“). D. T. savo paaiškinime darbdaviui ( 54 b.l., t.1) ir teisme dėl šio atvejo nurodė: „Be gydytojo apžiūros savarankiškai nustatė pacientei diagnozę ir tuo vadovaudamasi pas chirurgą nelydėjo.“. Gyventoja buvo siunčiama tik konsultacijai, t.y. tik gydytojas būtų galutinai nusprendęs, ar, esant ir kitų ligų, aplamai galima šalinti nagą, ar jį šalinti tuoj pat, ar nukreipti kitos srities specialistui, kad skirtų medikamentinį gydymą ir kt. Teismo vertinimu, ieškovei teisėto pagrindo atsisakyti lydėti gyventoją pas gydytoją šiuo konkrečiu atveju nebuvo. Ieškovė dirbo komandoje, jos atsisakymas vykdyti Pareigybės aprašymo 27 p. numatytą pareigą lydėti gyventoją sukliudė kito padalinio darbuotojai vykdyti priskirtas funkcijas.

Kaip patvirtino liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) M. M., A. Š. – Ž., L. K., G. R., G. S., I. G., jie, bendradarbiaudami su sveikatos priežiūros padalinio darbuotojais, vykdo priskirtą funkciją lydėti gyventoją, gauto pavedimo teisėtumo ir pagrįstumo nekvestionuoja, lydėti gyventojus, kurie siunčiami į gydymo įstaigą, būna, kad ir atsisako, tačiau tik dėl kitokio užimtumo darbe.

Kaip matyti iš R. T. paaiškinimo darbdaviui (52 b.l., t.1) ir teisme, buvo ir kitų konfliktinių situacijų tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) R. T., pavadavusi vyr. (duomenys neskelbtini), konkrečiai nurodė, kad ieškovė, dirbdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, sugebėjo dar ir: „<...> stebėti medikių darbą, pvz., mokyti daug metų dirbančius medikus lašinti lašus į akis, kontroliuoti skirtą gydymą, diagnozuoti ir skirti gydymą, spręsti pas kokius specialistus vykti, „pastumdyti“ akių operacijos eiles nuo 3 iki 1 metų, o po to girtis gyventojams.“. Ieškovė tokius faktus buvus nepaneigė, juos įvertino kitaip – ji viską darė gyventojų gerovei.

Atsakovo vadovui nurodydama jau minėtas jos ir sveikatos priežiūros padalinio darbuotojų tarpusavio bendravimo situacijas, jas įvardindama kaip konfliktines, ieškovė siekė Pareigybės aprašyme numatytų funkcijų pakeitimo, t.y. kad (duomenys neskelbtini) atliekama funkcija ( pareiga lydėti gyventojus ir padėti jiems vykstant į įvairias sveikatos priežiūros įstaigas) būtų priskirta (duomenys neskelbtini): „ <...> skirtingų sričių specialistai turi dirbti savo darbus, o ne primesti savo funkcijas kitiems. <...> Nesusipratimai su (duomenys neskelbtini) darbuotojom ir gydymo įstaigų darbuotojais <...> kyla tik todėl, kad gyventojus lydi ne medikai, o (duomenys neskelbtini), kurie tam neturi nei išsilavinimo, nei įgaliojimų.“. Taigi, ieškovės įsitikinimu, darbuotojas, lydintis gyventoją į gydymo įstaigą, turėtų turėti tokius pačius įgalinimus kaip ir (duomenys neskelbtini). Taigi, nors ieškovė pareiškė savo nuomonę, susiformavusią per 3 darbo savaites, dėl darbo funkcijų paskirstymo tarp skirtingų padalinių darbuotojų, tačiau asmeniškai ji pati, kas akivaizdu ne tik iš tarnybinio pranešimo turinio, bet ir iš teisme ieškovės duotų paaiškinimų, buvo įsitikinusi, kad ji, siekdama gyventojų gerovės, turi teisę kvestionuoti kito padalinio – sveikatos priežiūros padalinio – darbuotojų atliekamus veiksmus, jiems vykdant jų Pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas, vien todėl, kad turi medicinos žinių ir darbo patirties.

Etikos kodekse (69-70 b.l., t.1) yra įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) privalomai laikosi ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) etikos kodekso, šio kodekso 3 str. numatyta, kad (duomenys neskelbtini), vykdydamas profesines pareigas, bendradarbiauja su kitais (duomenys neskelbtini) bei kitų sričių specialistais, tuo atveju (duomenys neskelbtini): gerbia kolegų ir kitų specialistų žinias ir patirtį, yra jiems lojalus.

Pareigybės aprašyme nėra įtvirtinta (duomenys neskelbtini)teisė nei spręsti dėl gyventojų siuntimo į gydymo įstaigą, nei tikrinti sveikatos priežiūros padalinio darbuotojų darbą, todėl atsakovas turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovė, kvestionuodama sveikatos priežiūros padalinio darbuotojų, jiems vykdant Pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, priimamus atitinkamus sprendimus, vykdė (duomenys neskelbtini) nepriskirtas funkcijas, taip viršijo savo įgaliojimus, negerbė kolegų, su jais konfliktavo, tuo pažeidė Etikos kodeksą.

Tarnybiniame pranešime ieškovė daug dėmesio skyrė aprašyti situaciją, susiklosčiusią dėl konkretaus (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojo sveikatos būklės ir jo mirties, santykių su jo artimaisiais. Ji apkaltino sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus ir (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) abejingumu ir netinkamu savo pareigų vykdymu, kas galėjo, ieškovės vertinimu, lemti minėto gyventojo mirtį dėl ligos, kuri galėjo būti išgydyta, jeigu laiku būtų buvusi suteikta reikiama medicininė pagalba.

Iš ieškovės paaiškinimo teisme bei tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad minėto skyriaus gyventojas dažnai lankėsi (duomenys neskelbtini), kur ieškovė dirbo, ji domėjosi šiuo žmogumi, jo darbais, giminystės ryšiais, t.y. ieškovė šiam gyventojui skyrė daug dėmesio ir dalį savo laisvalaikio. Kaip teigia ieškovė, 2015-08-17 ji pastebėjo, jog minėto (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojo savijauta buvo prasta, tuoj pat informavo (duomenys neskelbtini), sekančią dieną savijauta buvo dar prastesnė, todėl ji nuėjo pas (duomenys neskelbtini), kad joms primintų, matė kaip jos nešė ligoniui inhaliatorių, vakare dar kartą aplankė gyventoją, pasakė, kad kviestų (duomenys neskelbtini) padėjėjas, o pastarosios privalėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą. 2015-08-19 ryte ji jau reikalavo, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau (duomenys neskelbtini) veiduose matė tik abejingumą ir nepagarbą jai, dėl to sprendė kreiptis pas (duomenys neskelbtini). Jai jau vykstant į susitikimą, nes (duomenys neskelbtini) ją sutiko priimti tuoj pat, matė, kad atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis, tačiau ji į susitikimą nuvyko. Pažymėtina, kad ieškovė savo ir (duomenys neskelbtini) pokalbio turinio pilnai nėra atskleidusi nei tarnybiniame pranešime, nei teisme, todėl nebuvo galimybės neginčijamai nustatyti, ar pokalbio metu ji pagarsino kokius nors konfidencialius minėto (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojo duomenis.

Ieškovės teigimu, ji labai pergyveno dėl (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojo sveikatos būklės, siekė gelbėti šio žmogaus gyvybę, todėl matydama, kad greitoji medicinos pagalba nekviečiama, pasakė, kad apie tai ji praneš „rajono valdžiai“ ir tuoj pat susitarė dėl vizito bei vyko pas (duomenys neskelbtini) išsakyti savo nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini) darbu.

L. G., dirbanti (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) R. T., D. T., A. V., D. Š., L. A., D. P. atsakovo vadovui pateikė tarnybinį pranešimą (59-60 b.l., t.1), nurodė jame, bei teisme (išskyrus A. V. ir D. Š.) paaiškino, kad ieškovės minimas (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojas buvo gydomas stacionare, po to išrašytas iš ligoninės, kad jam buvo teikiamos visos reikiamos medicinos paslaugos, todėl vertina, kad ieškovės šiuo konkrečiu atveju išreikštos emocijos buvo perdėtos, kai tuo tarpu privalu reaguoti profesionaliai.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, pasikliaudama savo turimomis medicinos žiniomis ir praktika, nors kvestionavo (duomenys neskelbtini) darbą, t.y. buvo įsitikinusi, kad priemonės, kurių ėmėsi (duomenys neskelbtini) („Mačiau <...> veža jam inhaliatorių“), nėra pakankamos, pati iškviesti greitąją medicinos pagalbą nesiryžo. Taigi ieškovė rinkosi ne realiu veiksmu (pačiai iškviesti greitąją medicinos pagalbą) gelbėti žmogaus gyvybę, ne kreiptis pas atsakovo vadovą, kad išspręsti konkrečią darbinę situaciją, o Utenos rajono savivaldybės vicemerui, kuris, kaip ieškovė teigė, buvo jos teisės dalyko dėstytojas, todėl asmeniškai pažįstamas, išsakyti savo subjektyvią negatyvią nuomonę apie konkrečius atsakovo darbuotojus. Tokie ieškovės veiksmai, teismo vertinimu, atsakovo pagrįstai buvo įvertinti kaip nelojalumas įstaigos interesams, kas yra Etikos kodekso pažeidimas.

Ieškovė pateikė liudytojos K. K., mirusio (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojo dukros, parodymus, patvirtintus Vilniaus m. 33-ojo notaro biuro notarės P. J. ( 17 b.l., t.2), liudytoja nurodė, kad ieškovė – vienintelis darbuotojas, kuris nuoširdžiai rūpinasi (duomenys neskelbtini)gyventojais, vienintelis žmogus, kuris padėjo tvarkyti formalumus ir reikalingus dokumentus, negailėdama savo asmeninio laiko ir jėgų. Ieškovės tvirtinimu, liudytoja atvykti į teismą negalėjo ne tik dėl užimtumo darbe, tačiau ir dėl to, kad nenorėtų susitikti nei vieno iš atsakovo darbuotojų.

Ieškovė tarnybiniame pranešime bei teisme nurodė, kad, jos nuomone, mirus (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojui, šio skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo abejingos, tinkamai savo pareigų neatliko, tik ji viena vyko į gydymo įstaigą, domėjosi šio gyventojo sveikatos būkle, atsakovo direktoriui neprieštaraujant, bendravo su jo artimaisiais, dalyvavo laidotuvėse. Šiuo gyventoju rūpintis ir jį lankyti teisę turėjo, nes jis buvo aktyvus skaitytojas, o ji ir papildomų funkcijų atlikimo laikotarpiu 2 val. dar dirbdavo (duomenys neskelbtini).

Liudytojomis apklaustos (duomenys neskelbtini)A. K. ir (duomenys neskelbtini) G. S. paaiškino, kad ieškovės teiginiai dėl netinkamo pareigų vykdymo (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojo atžvilgiu ir jo mirties atveju neturi jokio pagrindo, pati ieškovė savavališkai ėmėsi iniciatyvos rūpintis (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventoju, taip kliudydama kitai (duomenys neskelbtini), kuri dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, atlikti savo pareigas, gyventojo giminaičiams skleidė neigiamą informaciją apie atsakovo darbuotojus. Mirusio (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojo artimiesiems buvo pareikšta užuojauta, sutvarkyti dokumentai, tačiau jie elgėsi pretenzingai, šalia jų visą laiką buvo ieškovė.

Šie liudytojų nurodyti faktai bei liudytojos K. K. parodymai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė, ką pati pripažino tarnybiniame pranešime (20 b.l., t.1), pastarajai liudytojai buvo išsakiusi savo subjektyvią negatyvią nuomonę, susijusią su (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojo gydymu, apie konkrečius atsakovo darbuotojus. Tokie ieškovės veiksmai, teismo vertinimu, nerodė jos pagarbos ir tolerancijos tarpusavio bendravime su kolegomis, prieštaravo reikalavimui apie kolegas neatsiliepti neigiamai kitų asmenų akivaizdoje ir tikrai neprisidėjo prie darbingos ir pasitikėjimu grįstos atmosferos įstaigoje kūrimo, kas rodo ieškovę pažeidus Etikos kodekso normas. Be to, pažymėtina, kad Pareigybės aprašymo 16-17 punktuose pabrėžiama pareiga lankyti kas dieną savo skyriaus gyventojus, tirti ir analizuoti savo skyriaus gyventojų poreikius ir kt., taigi ieškovė šias pareigas privalėjo atlikti savo aptarnaujamame (duomenys neskelbtini) skyriuje, o ne bet kuriame kitame, išskyrus, kaip nurodė ieškovė, lankyti savo skaitytojus, nes ji 2 val. dar dirbdavo (duomenys neskelbtini).

Atsakovas taip pat nustatė, kad ieškovė kai kurias darbo funkcijas atliko aplaidžiai, o tai irgi buvo pagrindas atsakovui spręsti dėl darbo sutarties nutraukimo.

Kai ieškovė atliko (duomenys neskelbtini) papildomas darbo funkcijas (duomenys neskelbtini) skyriuje, buvo pastebėta, kad vienas šio skyriaus gyventojas keletą dienų (pastebėtas neblaivus nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 5 d. (58 b.l., t.1)) vartoja alkoholinius gėrimus. Apie tai ieškovė buvo informuota (duomenys neskelbtini) D. P.. Ieškovė teisinosi nepastebėjusi (ieškovė (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbo nuo rugpjūčio 3 d.). Kaip patvirtino liudytojos D. P. bei L. G., šis (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojas buvo slaugomas, nes jam neseniai buvo atlikta chemoterapija, todėl jam buvo būtinas didesnis dėmesys. Pareigybės aprašymo 20 p. numato pareigą prižiūrėti, kad gyventojai laikytųsi (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių. Ieškovė teisme paaiškino, kad ji, vėlgi pasikliaudama savo medicinos žiniomis ir jos turima darbo praktika šioje srityje, nustatė, kad alkoholio vartojimas nepakenkė gyventojui, todėl nesikreipė į (duomenys neskelbtini), o tik pasikalbėjo su gyventoju, išsiaiškino alkoholio vartojimo priežastį (nugaišo kačiukas), jį suprato ir atjautė, jai buvo pažadėta laikytis nustatytos tvarkos. Taigi, bendraudama su minėtu gyventoju, ieškovė jo atžvilgiu buvo empatiška. Pareigybės aprašymo 6 p. įtvirtinta, kad viena iš pageidaujamų socialinio darbuotojo asmeninių savybių yra empatiškumas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju yra svarbiau tai, kad ieškovė neužtikrino Pareigybės aprašymo 20 p. numatytų pareigų savo aptarnaujamame skyriuje, be to, nors, kaip akcentavo jau minėtos liudytojos, buvo pakankamas pagrindas nerimauti dėl slaugomo (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojo sveikatos, ieškovė neįžvelgė pagrindo nerimauti, į (duomenys neskelbtini), kad įsitikinti, jog po 5 dienų alkoholio vartojimo nėra pablogėjusi šio gyventojo sveikata, nesikreipė.

Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovės kitiems darbuotojams nuolat minimos įvairios jos pažintys su įtakingais žmonėmis prie kolektyvo psichologinio klimato gerinimo neprisidėjo, tai taip pat įtakojo atsakovo apsisprendimą nutraukti darbo sutartį.

Jau minėta, kad ieškovė grasino informuosianti „rajono valdžią“ apie sveikatos priežiūros padalinio darbuotojų abejingumą ir netinkamą pareigų vykdymą, vyko pas Utenos rajono savivaldybės vicemerą. Liudytojais apklausti atsakovo darbuotojai D. V., M. M., A. Š. – Ž., A. K., L. G. patvirtino, kad jiems ieškovė minėjo turinti įtakingų pažinčių. Liudytojų teigimu, jiems tai nėra reikalinga informacija, ją girdėti nebuvo malonu, paslaugos gyventojams teikiamos visiems vienodai, nepriklausomai nuo jų dirbto darbo ar įtakingų giminystės ryšių.

Atsakovas taip pat teikė įrodymus – rašytinius darbuotojų paaiškinimus, liudytojų parodymus tam, kad patvirtinti buvus faktus, kurie parodo, jog ieškovė nesilaikė pareigos neaptarinėti darbinių reikalų ir problemų prie gyventojų, kitų asmenų. Pareigybės aprašymo 32 p. yra nustatyta, kad privalu laikytis darbe su gyventojais konfidencialumo, moralės ir socialinio darbuotojo etikos reikalavimų.

(duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime (59 -60 b.l., t.1) nurodyta, kad ieškovė elgėsi neetiškai, nes apie medikus gyventojams ir darbuotojams atsiliepdavo neigiamai, apibūdindavo kiekvieną personaliai, t.y. jų veiksmus, elgesį, kartu pateikdavo savo nuomonę kaip bendrą. (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. K. tarnybiniame pranešime (61-62 b.l., t.1) nurodė, kad darbuotojų susirinkimo metu ji buvo informuota apie tai, kad dvi gyventojos aktyviai diskutuoja su kitais gyventojais apie ieškovės parašytą tarnybinį pranešimą. Liudytoja L. G. patvirtino, kad ieškovė su kitais gyventojais diskutavo apie (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojo netinkamą gydymą. Atsakovas taip pat nurodė ir pateikė įrodymus - liudytojos G. R. parodymus, kad ieškovė parduotuvėje kitiems asmenims neigiamai atsiliepė apie atsakovą, garsiai kalbėjo apie konkretų žmogų, jo gydymą, piktinosi, kad betvarkė, kad niekas nedirba savo darbo. Nors ieškovė neigė skleidusi neigiamą informaciją ir tvirtino nepažeidusi konfidencialumo reikalavimų, tačiau jokių įrodymų, kad paneigti liudytojų G. R., L. G., A. K. nurodytus faktus, neteikė.

Be to, tiek atsakovo direktorius, tiek liudytojos A. K. ir L. G. nurodė gavę informaciją apie tai, kad ieškovė taip pat nurodinėjo ir kišėsi į sveikatos priežiūros įstaigos darbą, turint mintyje atvejį dėl (duomenys neskelbtini) skyriaus gyventojo gydymo reanimacijos skyriuje. Ieškovė nepaneigė, kad gydymo įstaigoje bandė gauti informaciją apie minėtą gyventoją, prisistatė kaip (duomenys neskelbtini), nors ji (duomenys neskelbtini) skyriuje nedirbo. Tai matyti ir iš ieškovės tarnybinio pranešimo („Gydytojai prisistačiau kaip <...> (duomenys neskelbtini).<...> Gydytoja man atsakė, kad kreipsis į mano valdžią.“).

Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė atsisakė vykdyti papildomas darbo funkcijas, nors jos numatytos Pareigybės aprašyme (10 p.). Tarnybiniame pranešime ieškovė nurodė, kad atlikti papildomas darbo funkcijas po rugpjūčio 23 dienos būtų sutikusi, tačiau su sąlyga: „ Aš pasakiau, kad gal ir sutikčiau, bet be jokių medikių nurodymų.“. Vėliau, kaip matyti, ieškovė pavaduoti atsisakė: „Tačiau po 2015-08-23 įvykio, kai iš (duomenys neskelbtini) skyriaus buvo hospitalizuota <...>, kai jos giminaitei budinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsisakė pasakyti savo pavardę, pavadavimo atsisakiau.“. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) L. A. paaiškinimo (53 b.l., t.1) ir jos parodymų teisme, jai skambino ieškovė, kalbėjo taip, kad: „ Į pokalbį įsiterpti galimybės nebuvo <...>“.

Šie atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nesutiko, jog po rugpjūčio 23 dienos jai būtų pavesta pavaduoti kitą (duomenys neskelbtini), nes buvo nepatenkinta tuo, kad jai tektų vėl bendrauti su (duomenys neskelbtini) su kuriomis ji dažnai konfliktuodavo. Ieškovė teisme teigė, kad ji atlikti papildomas darbo funkcijas nesutiko dėl to, kad galimai po 2015-08-23 buvo susiklosčiusi situacija, kad darbuotoja, kurią reikėtų pavaduoti, jau buvo nutraukusi darbo santykius. Teismo vertinimu, tikrąsias nesutiko priežastis ieškovė nurodė ne teisme, o savo tarnybiniame pranešime, kurį laisva valia surašė dar iki šios bylos iškėlimo. Kaip matyti iš atsakovo direktoriaus paaiškinimo, liudytojų A. Š. – Ž., L. K., I. G. ir kt. parodymų, darbo kolektyvas yra draugiškas, darbuotojai geranoriškai tarpusavyje susitaria dėl pavadavimo, nes kiekvienam kolektyvo nariui yra labai svarbu, kad jis būtų tikras tuo, jog atostogų metu nebus atšauktas vykdyti darbo pareigų.

Teismas vertina, kad ieškovės atsisakymas vykdyti papildomas darbo funkcijas dėl tarnybiniame pranešime nurodytų priežasčių (nenoro bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini)) taip pat galėjo įtakoti atsakovo apsisprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo.

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, laikytina nustatyta, kad atsakovas, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) tikslų įgyvendinimą, už tinkamos darbo aplinkos palaikymą, taip pat tinkamų socialinių psichologinių veiksnių darbo kolektyve formavimą ir kt., įrodė (CPK 178 str.) (duomenys neskelbtini) įspėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus faktus, kurių pagrindu nusprendė, kad ieškovė neišlaikė išbandymo, nes jos darbo rezultatai buvo nepatenkinami, ir nutraukė darbo sutartį DK 107 str. 1 d. numatytu pagrindu: ieškovė pažeidė (duomenys neskelbtini) darbuotojų etikos kodeksą, konfliktavo su kolegomis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), nesilaikė konfidencialumo principų bendraudama su gyventojais, savo vizitu pas (duomenys neskelbtini) sprendžiant darbinį konfliktą parodė nelojalumą įstaigos interesams, visi šie veiksmai parodė ieškovės nekompetenciją (duomenys neskelbtini).

DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos.

Ieškovė nurodė, kad ji nebuvo įspėta prieš tris darbo dienas. Jau minėta, kad atsakovas pripažino padaręs klaidą dėl įspėjimo termino, nes įspėjimą įteikė ne prieš 3 darbo dienas, o prieš 3 kalendorines dienas. Atsakovas taip pat buvo padaręs klaidų Valstybinio socialinio draudimo skyriui (toliau tekste – VSDFV) pateiktuose pranešimuose, dėl to ieškovė prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Utenos kriminalinės policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti BK 300 str. 1d. numatytų nusikaltimo požymių (78, 141-146 b.l., t.1). Atsakovas vėliau ištaisė klaidas: ieškovei išmokėjo darbo užmokestį už dvi darbo dienas, kaip už faktiškai atliktą darbą bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priemoką (73-74, 148-149 b.l., t.1) bei nusiuntė VSDFV atitinkamus pranešimus (166-170 b.l., t.1, 13-16 b.l., t.2), taigi ieškovei jokia esminė žala padaryta nebuvo. Kaip minėta, su įspėjimu, įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovė 2015-08-28 buvo supažindinta pasirašytinai, nuo 2015-09-01 nebedirbo, todėl atsakovas, pastebėjęs klaidą, realiai nebeturėjo galimybės iš naujo taikyti DK 107 str. numatytas atleidimo procedūras. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas pagrindė ieškovės atleidimo iš darbo neišlaikius išbandymo priežastis, atsakovo padarytą minėtą atleidimo procedūros pažeidimą laiko formaliu, nesudarančiu savarankiško pakankamo pagrindo ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, laikytina nustatyta, kad ieškovės atleidimo iš darbo DK 107 str. 1 d. pagrindu teisėtumas ir pagrįstumas nenuginčyti (CPK 178 str.), todėl darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu nėra pagrindo. Ieškovės ieškinys dėl reikalavimų pripažinti (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir nustatyti, kad jos ir atsakovo sudaryta darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei dėl išvestinių ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovo išeitinę išmoką – 369 EUR, 369 EUR už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-08-31 iki ieškinio pateikimo dienos (2015-09-29 įskaitytinai), vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įskaitytinai, skaičiuojant po 17,57 EUR už kiekvieną darbo dieną, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl reikalavimo iš atsakovo priteisti darbo užmokesčio priedą – 129 EUR 2015-12-08 teismo nutartimi Nr.2-2152-356/2015 paliktas nenagrinėtas (102-103 b.l., t.1).

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 20.000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), jis taikomas, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję, tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas neatima ieškovui (darbuotojui) teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog pats asmens teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tik tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 20.000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad ji dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – neteisėto atleidimo iš darbo, psichologinio spaudimo, visiško nesiskaitymo su ja, kaip su darbuotoja, išnaudojimo – patyrė didelius pergyvenimus, stresą, to pasekmes jaučia iki šiol, teko kreiptis į gydytojus, nes dėl streso paūmėjo liga, kuri iki to buvo latentinės formos, be to, buvo diagnozuota liga, kuria anksčiau ieškovė nesirgo, todėl yra įsitikinusi, kad tai irgi yra streso pasekmė. Atsakovas šį ieškovės reikalavimą, atsižvelgdamas į tai, kad ji neprašė teismą ją grąžinti į darbą, įvertino kaip ieškovės nesąžiningą elgesį, piktnaudžiavimą teise ir siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji po darbo sutarties nutraukimo pasijuto blogai, todėl atliko sveikatos tyrimus (106-115, 119, 125-140, 150-151 b.l., t.1). Jų rezultatai, ieškovės vertinimu, patvirtina nurodytas aplinkybes dėl jos sveikatos pablogėjimo. Ieškovė taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad jau vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas darbuotojui neabejotinai gali sukelti neturtinės žalos.

Šioje byloje nebuvo pripažinta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai ar nepagrįstai, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrindu nurodytų neteisėtų darbdavio veiksmų. Taigi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavio atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti.

Nors šioje byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, tačiau, kaip minėta, neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, kaip yra šiuo konkrečiu atveju, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas. Ieškovė neįrodinėjo, kad jai atsakovas būtų padaręs neturtinės žalos atleidimo iš darbo procedūros metu.

Ieškovė, kaip minėta, ieškinyje nurodė, kad be atsakovo pagrindinio neteisėto veiksmo - neteisėto atleidimo iš darbo, buvo ir kitų jai neturtinę žalą sukėlusių atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė jai daromu psichologiniu spaudimu, visišku nesiskaitymu su ja, kaip su darbuotoja, išnaudojimu. Tik teisme ieškovė detalizavo, kad minėti neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė jo darbuotojų neteisėtu elgesiu: (duomenys neskelbtini), modama pirštu, ieškovę kvietė užeiti į kabinetą pasiaiškinti; kita darbuotoja kalbėjo telefonu asmeniniais reikalais, į ją, nors ji atėjo darbo reikalais, nekreipė dėmesio, paskui išreiškė nepasitenkinimą jos, kaip naujokės, elgesiu; buvo daromas spaudimas dėl tolimesnio pavadavimo; atsakingi darbuotojai nekvalifikuotai ir per ilgai skaičiavo pinigų likučius, neteisingai nustatė esant trūkumą; dar iki su ja sudarant darbo sutartį, jai pateikus savo dokumentus, viena darbuotoja kalbėjo nemaloniu balsu.

Jau minėta, kad DK 250 str. taikomas, jeigu nustatomos visos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. CPK 410 str. 2d. nustatyta, kad CPK XX skyriuje (410 – 418 straipsniai) nustatyta tvarka netaikoma ginčams dėl žalos atlyginimo, taigi teismas, nagrinėdamas šalių ginčą dėl žalos atlyginimo, neturi CPK 414 str. 1d. numatytos teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus. Pažymėtina, kad ieškovė, nors nurodė minėtus atsakovo darbuotojų, ieškovės vertinimu, neteisėtus veiksmus, tačiau nei jų buvimo fakto, nei esant kitas atsakomybės sąlygas, neįrodinėjo (CPK 178 str.). Taigi ieškovė pateikė tik savo subjektyvų tam tikrų darbinių situacijų vertinimą, todėl jos teiginiai apie minėtais atsakovo darbuotojų neteisėtais veiksmais jai padarytą neturtinę žalą yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas akcentavo, jog neturtinė žala ieškovei padaryta neteisėtu atleidimu iš darbo.

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, laikytina nustatyta, kad ieškovė neįrodė esant DK 250 str. taikymo būtinųjų atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys ir dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 20.000 EUR neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškinys atmetamas visa apimtimi, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Šalių procesinis elgesys, teismo vertinimu, buvo tinkamas (CPK 93 str.). Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės viso 2.077,16 EUR už advokato teisinę pagalbą, pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų: 2015 m. IV ketvirtyje – 484 EUR (9-10 b.l, t.2) už pasirengimą bylos nagrinėjimui, kelionės išlaidas ir atstovavimą teismo posėdyje 2015-11-19 (363 EUR) ir už atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl dokumentų pridėjimo prie bylos parengimą (121 EUR), o taip pat - 1.169,66 EUR, iš kurių 443,66 EUR yra už susipažinimą su ieškiniu, jo aptarimą, derybas dėl taikos sutarties su ieškovės advokatu ir atsiliepimo į ieškinį surašymą, o 726 EUR yra už pasirengimą bylos nagrinėjimui, kelionės išlaidas ir atstovavimą teismo posėdyje 2015-12-14 (171-177 b.l., t.1); 2016 m. I ketvirtyje atsakovas patyrė 423,50 EUR išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui, kelionės išlaidas ir atstovavimą teismo posėdyje 2016-01-15 (11 - 12 b.l., t.2) (CPK 98 str.).

2015 m. IV ir 2016 m. I ketvirčiuose patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau tekste – Rekomendacijos) 8.2 p., 8.16 p., 8.19 p. numatytais maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad atsakovo patirtų išlaidų suma, išskyrus išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, viršija nustatytus maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į minėtų Rekomendacijų 2.1 p., 2.4 p., 2.9 p., 7p., 8.2 p., 8.16 p., 8.19 p. nuostatas, į tai, kad 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 713,90 EUR, o 2015 m. III ketvirčio – 735,10 EUR, apskaičiuotos maksimalaus dydžio išlaidos yra 1.555,14 EUR (už konsultacijas, ieškinio aptarimą, derybas dėl taikos sutarties sudarymo – 28,56 EUR, už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 363 EUR, už konsultacijas, kelionę ir atstovavimą teisme 2015-11-19 – 214,17 EUR, už atsiliepimą į ieškovės prašymą – 121 EUR, už konsultacijas, kelionę ir atstovavimą teisme 2015-12-14 – 571,12 EUR (teismo posėdis truko ne 6, o 8 val.), už konsultacijas, kelionę ir atstovavimą teisme 2016-01-15 – 257,29 EUR).

Teismas, nustatęs maksimalų išlaidų dydį, atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo labai sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai bei į tai, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (apmokant 100 proc. išlaidų (7 b.l., t.1)), o tai reiškia, kad jos turtinė padėtis sunki, kad nagrinėjama byla kilo dėl darbo teisinių santykių, todėl yra poreikis užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti iš ieškovės atsakovui priteistinų atstovavimo išlaidų dydį iki 1.000 EUR ir tokią sumą priteisti (CPK 93 str., 98 str.).

Byloje susidarė 1,96 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ši išlaidų suma yra mažesnė už nustatytą minimalią sumą, priteistiną valstybei, be to, ieškovė yra atleista ne tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ir nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei (CPK 83 str. 1d. 1p. ir 14 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.).

Dėl bylos dalies pripažinimo nevieša.

Byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, tačiau teismo iniciatyva pripažintina, kad civilinės bylos Nr.2-60-356/2016 dalis – ieškovės medicininių dokumentų kopijos (106-115, 119, 125-140,150-151 b.l., t.1) yra nevieša, nes reikia apsaugoti byloje dalyvavusio asmens - ieškovės privataus gyvenimo slaptumą (CPK 10 str. 2d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Valstybės biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1.000 EUR už advokato teisinę pagalbą.

Pripažinti civilinės bylos Nr.2-60-356/2016 dalį (106-115, 119, 125-140,150-151 b.l., t.1) nevieša.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.