Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Belam telekomunikacijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3771-450/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Belam telekomunikacijos“ atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl konkurso sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Belam telekomunikacijos“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė įpareigoti atsakovą pakeisti supaprastinto atviro konkurso „Palydovinio ryšio ir balso perdavimo interneto tinklais įrangos 2010 m. pirkimas“ sąlygas, t.y. 2 priedo „Palydovinio ryšio ir balso perdavimo interneto tinklais įrangos techninė specifikacija“ 2 pirkimo dalies ,,Balso per IP siųstuvas“ 1.6, 2.16.2 ir 2.16.3 punktus, ir įpareigoti atsakovą iš naujo pradėti viešo pirkimo procedūras, paskelbiant apie supaprastintą konkursą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti konkurso ,,Palydovinio ryšio ir balso perdavimo interneto tinklais (VoIP) įrangos 2010 m. pirkimas“ procedūras.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nutartyje nurodė, kad vien ieškinio padavimas savaime teismui nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą, sąlygotų pagrįstų visuomenės interesų pažeidimą bei turėtų neigiamą įtaką Lietuvos kariuomenės vykdomoms funkcijoms. Teismas taip pat konstatavo, jog šis Konkursas skirtas atsakovo kompetencijai priskirtoms funkcijoms vykdyti, t.y. ryšiui su užsienyje esančiais Lietuvos kariuomenės padaliniais palaikyti, be to, pagal Konkurso sąlygų 2.3 punktą įrangos pristatymo terminas, gana ribotas: per tris mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, pageidautinas iki 2010 m. kovo 15 d., todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vėluotų visas įrangos pristatymas ir įrengimas, o tai galimai apsunkintų aukščiau išvardintų atsakovo specialių funkcijų vykdymą, t.y. būtų neproporcingos procese siekiamiems tikslams.

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Belam telekomunikacijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi rėmėsi prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teises normas. Pažymi, kad iš teismo nurodytų motyvų, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnyje numatyta teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones niekada negalėtų būti įgyvendinta, jeigu pirkimą atlieka viešasis juridinis asmuo, kadangi visi minėtų asmenų pirkimai yra atliekami siekiant tinkamai realizuoti viešąjį interesą. Kita vertus, viešasis interesas reikalauja, jog iš valstybės biudžeto perkamos prekės ir paslaugos būtų įsigyjamos racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tik nevaržomos konkurencijos sąlygos viešajame pirkime, t.y. nediskriminavimo principo taikymas viešuosiuose pirkimuose, gali užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą. Ginčijamo pirkimo sąlygose nustatyta galimybė šalių raštišku susitarimu dviejų metų nuo sutarties pasirašymo dienos laikotarpiu iki dviejų kartų pratęsti prekių pirkimo sutartį. Tokia sutarties sąlyga neužtikrina nevaržomos konkurencijos ir gali sudaryti sąlygas neracionaliam valstybės biudžeto lėšų panaudojimui ir tuo pačiu ilgalaikiam viešojo intereso pažeidimui. Kariuomenė nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės neigiamos įtakos kariuomenės vykdomoms funkcijoms. Lieka neaišku, kaip 5 komplektai palydovinio ryšio įrangos bei 1 balso siųstuvas turėtų neigiamos įtakos kariuomenės vykdomoms funkcijoms. Aplinkybė, jog kariuomenė pirkimą vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir Lietuvos kariuomenės supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, o ne pagal Vyriausybės nustatytą Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimo užsienio valstybėse pirkimų tvarką, paneigia Lietuvos kariuomenės teiginį apie ypatingą perkamų prekių svarbą kariuomenės funkcijų vykdymui. Kariuomenė nepasinaudojo ir Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta teise pirkimą vykdyti apie jį iš anksto neskelbiant, t.y. pirkimą, dėl nenumatytų aplinkybių vykdyti skubiai. Ši aplinkybė paneigia kariuomenės teiginį ir argumentus, jog prekes reikia įsigyti itin skubiai. Kariuomenė turi identiškos įrangos, kurią 2004-2007 metais įsigijo iš ieškovo, todėl atsakovas ją gali naudoti iki bus išspręstas kilęs ginčas. Teismas nevertino ir aplinkybės, jog pirkimas vykdomas metų pradžioje, todėl kariuomenė turės beveik metus laiko konkurso vykdymui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos kariuomenė ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Tvirtina, jog perkamas įrenginys yra skirtas tiesioginiam ryšio palaikymui su užsienyje esančiais kariuomenės padaliniais, neturint tokio įrenginio, ryšys sutriktų, nukentėtų komunikacija tarp Lietuvos kariuomenės vadovybės ir Lietuvos kariuomenės padalinių, esančių tarptautinėje operacijoje, o tai gresia tinkamam kariuomenės funkcijų vykdymui. Be to, atsakovas nurodo, jog šiuo atveju pirkimas nebuvo susijęs su slapta informacija, o įrenginys nėra techniškai sudėtingas ar vienetinis, kad jį perkant turėtų būti taikomos išimtinės procedūros, todėl jį perkant buvo pasirinktas pirkimas, vadovaujantis bendrosiomis, t.y. Viešųjų pirkimų įstatymo, normomis, tuo pačiu įvertinus, kad pirkimo procedūras kariuomenė spėtų atlikti ir įsigyti prekes planuojamu laiku, iki konkurso dokumentuose nurodytos, pageidautinos įrangos pristatymo datos. Nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog Lietuvos kariuomenė turi reikiamą įrangą, kadangi atskirajame skunde minimą įrangą įsigijo atskira valstybės institucija, Krašto apsaugos ministerija, o ne Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenėje naudojama įranga pradeda gesti, kurios negalima remontuoti tol, kol neįsigyta nauja įranga.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos dalyvaujančių byloje asmenų prašymu tam, kad būtų apsaugoti ieškovo ar kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, o priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, jį būtų galima realiai įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Konkrečioje byloje gali būti taikoma tik tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuri atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Parinkta laikinoji apsaugos priemonė turi maksimaliai užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovui nepadaryti nuostolių arba nuostoliai turi būti minimalūs.

Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be to, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) yra numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kuris taikytinas, kai perkančioji organizacija gauna tiekėjo pretenziją arba teismui pateikiamas tiekėjo ieškinys (VPĮ 93 str. 1 d. 1p.). Tiesa, ši norma nustato, kad gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, pirkimo procedūros nestabdomos, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas. Tokiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas pirkimo procedūrų sustabdymą taikyti kaip laikinąją apsaugos priemonę ieškovo pareikštų reikalavimų galimam įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas šį klausimą, teismas itin didelę reikšmę turi skirti ekonomiškumo principui (VPĮ 95 str. 5 d.). Tiekėjo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu. Tačiau, kaip minėta, šioje teisės normoje numatyta laikinoji apsaugos priemonė turi būti taikoma vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų teismo būsimo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimo ribų (CPK 145 str. 2 d.). Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.

Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-658/2007).

Nagrinėjamu atveju, vyksta ginčas dėl supaprastinto atviro konkurso ,,Palydovinio ryšio ir balso perdavimo interneto tinklais įrangos 2010 m. pirkimas“ procedūrų nutraukimo dėl galimai diskriminuojančio pobūdžio konkurso sąlygų. Viešasis interesas reikalauja užtikrinti, kad viešasis juridinis asmuo, šiuo atveju Lietuvos kariuomenė, galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Lietuvos kariuomenės funkcijų vykdymas yra tiesiogiai susijęs ir su tinkamo kominukacijos tarp kariuomenės vadovybės ir Lietuvos kariuomenės padalinių, esančių užsienyje, palaikymo, tačiau sprendžiant ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje bus neekonomiškas ir pažeis viešąjį interesą, būtina nustatyti ar paslaugos pirkėja Lietuvos kariuomenė, neįsigijusi palydovinio ryšio ir balso perdavimo interneto tinklais įrangos arba ją įsigijusi pavėluotai, galės tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu apelianto argumentą, jog Lietuvos kariuomenė nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės neigiamos įtakos kariuomenės vykdomoms funkcijoms, t.y. neįrodė, jog 5 komplektai palydovinio ryšio įrangos bei 1 balso siųstuvas turės neigiamos įtakos kariuomenės vykdomoms funkcijoms. Kita vertus, viešasis interesas reikalauja, jog iš valstybės biudžeto perkamos prekės ir paslaugos būtų įsigyjamos racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tik nevaržomos konkurencijos sąlygos viešajame pirkime, t.y. nediskriminavimo principo taikymas viešuosiuose pirkimuose, gali užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog šio pirkimo sustabdymas iki bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, nepažeis viešojo intereso, t.y. sustabdžius konkurso procedūras, viešasis interesas nenukentės, nebus sutrikdytas ir Lietuvos kariuomenės funkcijų vykdymas. Juolab, kad ir pats atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pripažįsta, kad pirkimas nėra susijęs su slapta informacija, įrenginys nėra techniškai sudėtingas ar vienetinis, kad jį perkant turėtų būti taikomos išimtinės procedūros, be to, Lietuvos kariuomenė minėtų funkcijų vykdymui turi reikiamą įrangą, nors jai ir reikalingas remontas ir profilaktika.

Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, atsakovas galėtų tęsti supaprastintą konkursą, sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, todėl iš esmės pasunkėtų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba jį įvykdyti taptų neįmanoma. Būtent dėl to, kad nebūtų sudaryta pirkimo sutartis ir ieškovo reikalavimai neprarastų teisinės prasmės, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsta, todėl naikinama.

Atsakovui išaiškinama, jog ateityje iš esmės pasikeitus situacijai bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, atsakovas bet kurioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje gali reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Be to, atsakovas, matydamas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis įpareigotų ieškovą užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčius kilti atsakovo nuostolius.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė įstatymų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Belam telekomunikacijos“ (į/k 110723520, Statybininkų g. 8/Gaižiūnų g. 3, Kaunas) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Sustabdyti atsakovo Lietuvos kariuomenės (į/k 188732677, Šv. Ignoto g. 8/29, Vilnius) vykdomo supaprastinto atviro konkurso ,,Palydovinio ryšio ir balso perdavimo interneto tinklais įrangos 2010 m. pirkimas“ procedūras.

Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.