Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo R. G. pripažintas kaltu: pagal administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 130² str. ir paskirta 25 parų administracinis areštas su transporto priemonės - automobilio SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) konfiskavimu; pagal ATPK 130 str. 1 d. – paskirta 20 parų administracinis areštas su transporto priemonės automobilio, SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu; pagal ATPK 127 str. 3 d. - paskirta 10 parų administracinis areštas su transporto priemonės, SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, R. G. nustatyta galutinė nuobauda – 25 parų administracinis areštas su transporto priemonės – automobilio, SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo remiantis apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad R. G. už pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 130 str. 1 d. ir 127 str. 3 d., nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus arešto nuobaudą. Ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudą (parinkdamas nuobaudos rūšį ir nustatydamas jos trukmę) apylinkės teismas atsižvelgė į ATPK 30 str., reglamentuojančio bendrąsias nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisykles, reikalavimus. Buvo atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, jo asmenybė, į tai, kad anksčiau ne kartą baustas už tos pačios rūšies pažeidimus. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidėjas padarė grubius teisės pažeidimus. Be to, kad nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio dėl ko atsitrenkė į pakelės griovį, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,96 promilių girtumas. Tokiu elgesiu sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Šiuos pažeidimus pažeidėjas padarė sąmoningai ir tyčia. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog už anksčiau padarytus pažeidimus jam jau buvo skirtos piniginės baudos, tačiau šiomis paskirtomis nuobaudomis administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 str., nebuvo pasiekti. Šios aplinkybės pažeidėją iš esmės charakterizuoja kaip neigiamą ir pakankamai pavojingą visuomenei asmenybę ir rodo, kad jis išvadų dėl ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo nedaro, jis nesitaiso ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia ir pateikė laikinojo darbo sutartį, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. pradėjo dirbti UAB „duomenys neskelbtini“ ir turės galimybę sumokėti jam paskirtą baudą, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti paskirtą nuobaudą. Apygardos teismas pažymi, kad paskirtųjų baudų mokėjimas nėra privilegija valstybei ar institucijai, kuri pastarąją paskyrė. Tai yra R. G. pareiga už padarytus pažeidimus prisiimti atsakomybę, pasireiškiančią tam tikrų teisių bei laisvių apribojimu. Tai, kad paskirtas administracinis areštas gali lemti darbo praradimą, apsunkinti šeimos gyvenimą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. R. G. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu (nutartis administracinėje byloje Nr. N6-1199/2006).

Aukštesnysis teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskyrus griežčiausią nuobaudą – administracinį areštą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo metu manyti, kad paskyrus pažeidėjui švelnesnę rūšimi ar trukme administracinę nuobaudą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai, nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltę pripažįsta dėl pažeidimo padaryto, suvokia pažeidimo reikšmę ir pavojingumą aplinkiniams ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi, aukštesnės instancijos teismas vertina kaip pažeidėjo norą sušvelninti jam paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad R. G. pažeidimo padarymo metu kaltės nepripažino, nurodė, jog vairavo draugas. Tik po nutarimo priėmimo pažeidėjas nurodė, jog prisipažįsta ir gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo yra tada, kai asmuo laisva valia pripažįsta padaręs pažeidimą, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti savo priešingo teisei elgesio padarinius.

Dėl to, kad į teismo posėdį pavėlavo ir negalėjo išsakyti savo pozicijos, pažymėtina, kad apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai, todėl pažeidėjas norėdamas išsakyti savo poziciją turėjo elgtis rūpestingai ir laiku atvykti į bylos nagrinėjimą.

Byloje nėra jokių, daugiau ar mažiau įtikinamų faktinių duomenų, dėl ko pažeidėjas negalėtų atlikti jam skirto arešto įprasta tvarka. Tokių duomenų pažeidėjas kartu su apeliaciniu skundu teismui nepateikė. Apygardos teismas taip pat jų nenustatė. Apylinkės teismo paskirta nuobauda, apeliacinės instancijos teismo nuomone, savo rūšimi ir trukme yra teisinga, ji atitinka pažeidėjo asmenybę ir nėra aiškiai per griežta, todėl keisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.