Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro (toliau tekste – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 51 MGL (1920,66 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta J. V. galutinė bausmė – 34 MGL (1280,44 Eur) dydžio bauda be automobilio „OPEL ZAFIRA“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, paskirta J. V. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

J. V. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017-11-21 apie 12.30 val. Šalčininkų r., Jašiūnų sen., Saulėtoji – M. B. gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.56 ‰ promilių elito alkoholio.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį – vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti J. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prokuroro teigimu J. V. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri buvo tiesiogiai panaudota nusikalstamai veikai padaryti, todėl pirmosios instancijos teismas, netaikęs automobilio „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, jog vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, BK 72 straipsnis numato imperatyvią pareigą teismui taikyti turto konfiskavimą visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. Taip pat nurodo, jog pagal teismų formuojamą praktiką, turto konfiskavimas nėra taikomas tik išimtinais atvejais, prieš tai kruopščiai įvertinus visas turto savininko asmenybę ir turtinę padėtį apibūdinančias aplinkybes ir nustačius, kad minėtos įstatymo nuostatos taikymas aiškiai pažeistų proporcingumo principą. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro skundas tenkintinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

4.1. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nustatytos veikos faktinės aplinkybės, jų teisinė kvalifikacija, tad šiais klausimais teisėjų kolegija išsamiau nepasisakys.

4.2. Prokuroras skunde kelia tik nepagrįstai netaikyto BK 72 straipsnio klausimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiuo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuteistajam buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

4.3. Apylinkės teismas sprendimą netaikyti automobilio konfiskavimo motyvavo tuo, kad turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Nurodė ir tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra įmanomas tik vairuojant transporto priemonę, todėl jos panaudojimas nagrinėjamu atveju nepalengvina nusikalstamos veikos padarymo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad J. V. skirtina viena baudžiamojo poveikio priemonė, kuri kartu su bausme yra pakankama bausmės tikslams pasiekti. Automobilio vidutinės rinkos vertė nėra maža – 1710 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, poveikio priemonės taikymas būtų perteklinis.

5. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės (tokia teismų praktika dažna, pavyzdžiui, kontrabandos nusikaltimų bylose). Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju yra situacija, kuomet nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas.

5.1. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje.

5.2. Byloje neginčytinai nustatyta, kad J. V. vairavo jam priklausantį automobilį „OPEL ZAFIRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.56 promilių etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.

5.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas yra privalomas. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui skirti mažesnį baudos dydį ar baudos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-942/2016). Taip pat teismo sprendimas nekonfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės negali priklausyti ir nuo jos vertės, kuri nagrinėjamu atveju yra 1710 eurų. Taigi atsižvelgiant į tai, kad J. V. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui; minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę; ją naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, transporto priemonė konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra.

6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti J. V. priklausantį turtą – automobilį „OPEL ZAFIRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę, o laikiną J. V. nuosavybės teisių į automobilį OPEL ZAFIRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą panaikinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.