- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-118-290-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Gytis Večerskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-290/2013
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. vasario 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Rimkevičiūtės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį vieneriems metams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su 2009 m. liepos 29 dienos nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta vieneri metai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 15 valandų su 12 MGL (1560 Lt.) bauda. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas pagal BK 286 straipsnį už tai, kad jis 2010 m. birželio 17 d. apie 1 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo sustabdytas vairuojantis automobilį ,,Hyundai Accent“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsisakė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, nelipo iš automobilio, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir įspyrė Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės mobilaus būrio patruliui A. A. į pilvą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti sulaikymo, aktyviais veiksmais pasipriešino savo pareigas vykdantiems Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės patruliams, o būtent: patruliams bandant jėga ištraukti iš automobilio, ranka sudavė patruliui A. R. į krūtinės sritį, o vyr. patruliui R. G. įspyrė į pilvo sritį, kairės rankos alkūne sudavė jam į krūtinės sritį, tik panaudojus specialiąsias priemones jo atžvilgiu, sutiko išlipti iš automobilio, tačiau iškritęs iš jo ir atsikėlęs nuo žemės, tęsė savo nusikalstamą veiką ir ranka sudavė Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės apskaitos ir analizės grupės specialistui G. L. į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Aušra Rimkevičiūtė skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl A. K. neteisingai paskirtos bausmės ir prašo jį pakeisti, paskiriant 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrinti su 2009 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams su 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodoma, jog teismas nuteistajam A. K. BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą lengviausios bausmės rūšį paskyrė nepagrįstai, kadangi tokia pirmos instancijos teismo paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, kad bausmės dydis yra nepakankamai individualizuotas nuteistojo atžvilgiu, o paskyrus tokią bausmę, bausmės tikslai nebus pasiekti. Teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, neatsižvelgė į tai, jog A. K. nuteistas 8 kartą, veiką padarė teistumui neišnykus, kas rodo nusikaltimų recidyvą, praeityje teistas už analogiškas veikas, susijusias su smurto panaudojimu prieš kitus asmenis, taip pat 2 kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, nevedęs. Darytina išvada, jog jis yra nusikalsti linkusi asmenybė ir nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus lengviausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas laisvės atėmimo bausmės, o paskyręs švelnesnę bausmės rūšį nei to prašė prokuroras, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimą - paskirtąja bausme užtikrinti, kad kaltas asmuo būtų teisingai nubaustas ir paveiktas taip, kad atlikęs bausmę, ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat būtų įgyvendintas teisingumo principas. Bausmė yra paskirta neteisingai, dėl ko skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės prašymą apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Prokurorė neskundžia nusikalstamų veikų kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.
Nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys. Nuosprendyje išdėstęs bausmės skyrimo motyvus, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai A. K. gali būti pasiekti neskiriant jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės ir skyrė jam viešuosius darbus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka ir konstatuoja, jog apylinkės teismas A. K. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, prieštaraujančią teisingumo ir proporcingumo principams.
Nors bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis) bei kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat įtakos turi konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime nurodė, kad „konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas“. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame numatyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A–331/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-420/2006).
Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino visas su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, dėl ko parinko neteisingą, bausmės tikslų neatitinkančią ir aiškiai per švelnią bausmės rūšį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje „Dėl teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad BK 61 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatos išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Minėto straipsnio dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, konstatavo, jog atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę (praeityje teistas už analogiškas veikas, atliekant inkriminuojamą veiką teistumas nebuvo išnykęs), tačiau apeliacinis teismas konstatuoja, jog teismas nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl nuteistajam parinko BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį.
Žemesnės instancijos teismas
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K., teisingai konstatavo, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau, sutinkamai su prokurorės skundu, apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai dėl byloje esančių duomenų apie A. K. turimą faktinę šeimą ir oficialų pragyvenimo šaltinį, niekuo nepagrįsti ir nagrinėjamu atveju neturi reikšmės bausmės individualizavimui. Prokurorė apeliaciniame skunde pagrįstai pažymi, jog teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į bylos duomenis, iš kurių matyti, kad nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas jau aštuntą kartą, praeityje buvo teistas už analogiškas veikas, susijusias su smurto panaudojimu prieš kitus asmenis, kad iki šiol nėra sumokėjęs ar pradėjęs mokėti paskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudos, nors ir turėjo oficialų pragyvenimo šaltinį. Be to, jis yra du kartus baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, už kuriuos paskirtų baudų taip pat nemoka. Tai, kad A. K. sistemingai daro teisės pažeidimus, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, apibūdina jį kaip pavojingą visuomenei asmenį, nenorintį gyventi pagal visuomenėje pripažintas normas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam paskirti viešieji darbai yra aiškiai per švelni bausmė, akivaizdžiai neproporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Įvertinus šių aplinkybių visumą kolegija daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams - nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų – pasiekti, A. K. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu kolegija
nusprendė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį:
A. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2009 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės ir 12 MGL (1560 litų) dydžio baudą.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.