Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-1233/2010

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.25.4.3.;

2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.

2010 m. gruodžio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo K. G. apeliacini skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteistas 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu nukentejusiajam E. D. neturtinei žalai atlyginti priteista: iš draudimo kompanijos „If P & C Insurance AS“ Lietuvos filialo 3452,80 Lt, iš nuteistojo K. G. 16547,20 Lt, iš viso 20000 Lt.

Aprašomoji dalis

nustate:

K. G., vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide Keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent:

2009 m. rugsejo 8 d., apie 8 val., ryte, K. G. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausanti automobili Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeide Keliu eismo taisykliu 158 p. (nelygiareikšmiu keliu sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelia transporto priemonems, artejancioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir padare autoavarija, t.y. sankryžoje, išvažiuodamas iš šalutinio kelio i pagrindine Vilniaus gatve, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio dviratininko E. D., su kuriuo susidure, ji partrenkdamas, ko pasekoje ivykusio eismo ivykio metu nukentejusiajam E. D. buvo padarytos muštines žaizdos nosies ir dešines blauzdos srityse, kraujosruva dešineje šlaunyje, kaklo VI/VII tarpslankstelinio disko plyšimas ir nugaros smegenu kaklines dalies sumušimas, t.y. nukentejusiajam E. D. del nugaros smegenu sumušimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais K. G. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Skunde nurodoma, kad teismas neanalizavo ir nevertino nukentejusiojo E. D. sveikatos bukles iki ivykio. E. D. medicinineje asmens korteleje yra duomenys, kad E. D. iki ivykio persirgo 3 insultus. Baudžiamojoje byloje yra nukentejusiojo E. D. sunaus A. D. prašymas leisti atstovauti teva E. D., nes tevas po 3 insultu yra neveiksnus, negali atsakyti i klausimus. Teismas, priimdamas nuosprendi, vertino aplinkybes, kad yra ilenktas automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines dešines puses sparnas, taciau teismas netyre ir nevertino aplinkybiu, kad jo automobilio priekines dešines puses sparnas buvo ilenktas ankstesnio ivykio, ivykusio Kalvariju g., Vilniuje, metu. Ivykio, ivykusio 2009-09-08, automobilio kontakto su nukentejusiuoju E. D. nebuvo.

Teismo posedžio metu nuteistasis K. G. ir jo gyneja prašo nuteistojo apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore ir nukentejusiojo atstovas pagal igaliojima prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo K. G. apeliacinio skundo argumentus, daro išvada, kad Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 29 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, ji naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyre byloje esancius irodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu ir tinkamai kvalifikavo K. G. nusikalstama veika pagal LR BK 281 str. 3 d. bei paskyre adekvacia jo padarytam nusikaltimui bausme.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pripažista savo kalte del jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, taciau nurodo, kad eismo ivykis ivyko ir del paties nukentejusiojo E. D. kaltes, todel prašo sumažinti nukentejusiajam priteistinos neturtines žalos dydi iki 7000 Lt.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad bylos faktiniais duomenimis visiškai irodyta, jog K. G. pažeide Keliu eismo taisykliu 158 punkto (nelygiareikšmiu keliu sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelia transporto priemonems, artejancioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir padare autoavarija, t.y. sankryžoje, išvažiuodamas iš šalutinio kelio i pagrindine Vilniaus gatve, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio dviratininko E. D., su kuriuo susidure ji partrenkdamas, del ko nukentejusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistojo K. G. kalte padarius jam inkriminuota nusikalstama veika irodyta šiais bylos faktiniais duomenimis: ivykio vietos apžiuros protokolu, Eismo ivykio vietos schema, Automobilio Audi 100 apžiuros protokolu, Dviracio apžiuros protokolu, nukentejusiojo E. D. parodymais, liudytoju A. S., V. K. parodymais bei paties nuteistojo K. G. parodymais. Kaip matyti iš K. G. pirmosios apklausos protokolo (b.l. 26), K. G. pripažino, kad jis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio i pagrindini kelia nepastebejo pagrindiniu keliu važiavusio dviratininko, nes jam matomuma užstojo beržas, todel dviratininka pamate tik susidurimo metu. Be to, K. G. pripažista, kad jis savo automobilio dešiniu priekiniu sparnu užkliude dviratininka, kuris nugriuvo nuo dviracio. Taigi šios nurodytos aplinkybes patvirtina, kad kontaktas tarp automobilio ir dviratininko buvo. Juolab, kad automobilio ir dviracio kontakta patvirtina tai, jog po ivykio lužo dviracio vairo ašis ties apatine sandura. Be to, automobilio Audi 100 apžiuros metu buvo nustatyta, kad yra ilenktas automobilio priekinis dešines puses sparnas, t.y. butent ta automobilio vieta, kuria vairuotojas trenkesi i dviratininka. Ta apklausos metu tvirtino pats automobilio vairuotojas K. G.. Tai, kad galimai K. G. vairuojamas automobilis galejo prieš ši eismo ivyki dalyvauti ir kitame eismo ivykyje, Vilniuje, kurio metu galejo buti apgadintas jo automobilis, kaip nurodo apeliaciniame skunde K. G., nesudaro pagrindo manyti, jog šio eismo ivykio metu, kuriame buvo partrenktas dviratininkas, automobilio ir dviratininko kontakto nebuvo, o dviratininkas pats nukrito nuo dviracio ir susižalojo. Be to, net ir tuo atveju, jei tiesioginio transporto priemones ir dviracio kontakto nebutu buve, o eismo ivykio metu automobilis butu atsitrenkes i pati dviratininka (o ne i dvirati), tai neeliminuotu automobilio vairuotojo K. G. kaltes, kadangi vairuotojas, ivažiuodamas iš šalutinio kelio i pagrindini, neturi trukdyti pagrindiniu keliu važiuojantiems eismo dalyviams.

Nuteistasis K. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad dviratininkas E. D. vairavo dvirati be atšvaito, nesilaike KET 103 p., veže 2 pieno bidonelius: viena bidoneli uždejes ant dviracio vairo, o kita ant dviracio bagažines, t.y. nesilaike KET 110.5 p., kadangi veže krovini, kuris galimai trukde vairuoti. Be to, E. D. važiavo dviraciu ties skiriamaja kelio linija, priešais eisma, o privalejo važiuoti kelkrašciu, pagal eismo krypti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo ivykis ivyko 2009 m. rugsejo 8 d., apie 8 val., ryte. Taigi, eismo ivykio metu buvo šviesu, eismo salygos geros, todel, kolegijos nuomone, atšvaitai ant dviracio negaletu tureti esmines reikšmes, kad vairuotojas laiku pamatytu važiuojanti dviratininka. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme parode, kad jam i akis šviete saule, matomuma ribojo beržas, jis dviratininka pamate tik jo partrenkimo metu, todel, kolegijos nuomone, tai, kad dviratis eismo ivykio metu galimai buvo be atšvaitu, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad dviratininkas pažeide Keliu eismo taisykliu 103 punkto reikalavimus.

Kolegija pažymi, kad nukentejusiojo dviratininko veiksmai, nors galimai ir neatitike Keliu eismo taisykliu reikalavimu (važiavimas keliu ties skiriamaja kelio linija, bidoneliu vežimas ant dviracio), patys savaime nebutu sukele kokiu nors pasekmiu, jeigu Keliu eismo taisykliu nebutu pažeides ir vairuotojas K. G., ivažiuodamas i pagrindini kelia iš šalutinio. Butinoji padariniu kilimo salyga nustatoma sprendžiant, ar eismo ivykis butu ivykes, jeigu nebutu pažeistos Keliu eismo taisykles, t.y. eliminuojant iš eismo ivykio priežastingumo grandines Keliu eismo taisykliu pažeidima. Šiuo atveju, jei vairuotojas K. G. nebutu pažeides Keliu eismo taisykliu, eismo ivykis nebutu ivykes. Dviratininko galimai padaryti Keliu eismo taisykliu pažeidimai negalejo sukelti nusikalstamu pasekmiu, nes baudžiamoji atsakomybe už savo paties žalojimasi nekyla. Tuo tarpu automobilio vairuotojo veiksmai sukele Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatytas nusikalstamas pasekmes. Todel, kolegijos nuomone, pagrindine autoavarijos kilimo priežastimi yra vairuotojo K. G. padaryti Keliu eismo taisykliu 158 punkto reikalavimu pažeidimai.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ivertines visu byloje išaiškintu aplinkybiu visuma, pagristai pripažino, kad vairuotojo K. G. padarytas Keliu eismo taisykliu 158 punkto pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su paciu kilusiu eismo ivykiu ir jo sukeltomis pasekmemis, t.y. eismo ivykio metu nukentejusiajam E. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis K. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2009-09-08 buvo pareikštas itarimas pagal LR BK 281 str. 1 d. – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jam pareikštame itarime del eismo ivykio nukentejusiajam padaryti sužalojimai nenurodyti. Kadangi jam buvo paaiškinta, kad tai eismo ivykis be sunkiu pasekmiu, jis ikiteisminio tyrimo metu advokato atsisake. Veliau, t.y. 2010-01-20 del eismo ivykio jam buvo pareikštas itarimas pagal LR BK 281 str. 3 d. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas vienpusiškai ir neobjektyviai, baudžiamojoje byloje surinkti tik kaltinantys ji irodymai.

Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad butu pagrindas naikinti teiseta ir pagrista nuosprendi. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. G. ikiteisminiame tyrime atsisake advokato pagalbos, nurode, kad savo teises gins pats. Tai jis patvirtino parašu (b.l. 27). Pažymetina, kad K. G. pareiškiant itarima del nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d. padarymo, dar nebuvo tiksliai nustatytas dviratininko sužalojimo laipsnis, taciau, eismo ivykio kilimo aplinkybes (autoavarijos mechanizmas) buvo žinomas, vairuotojas negincijo savo kaltes del kilusio eismo ivykio. Todel vien ta aplinkybe, kad nustacius tikslu nukentejusiojo sužalojimo laipsni keitesi ir nusikalstamos veikos kvalifikacija, t.y. K. G. veiksmai perkvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 3 d., nesudaro pagrindo manyti, kad del šios priežasties (del dviratininkui nustatyto sveikatos sutrikdymo laipsnio) galejo pasikeisti ir paties eismo ivykio kilimo priežastis. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas vienpusiškai ir neobjektyviai, baudžiamojoje byloje surinkti tik kaltinantys ji irodymai, jis nepateikia jokiu itikinamu argumentu, del kuriu, jo manymu, ikiteisminis tyrimas galejo buti atliekamas neobjektyviai, tendencingai, šališkai, pažeidžiant jo teises. Be to, jei K. G. abejojo ikiteisminio tyrimo objektyvumu ir nešališkumu, jis galejo galimai netinkamus ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmus apskusti prokuraturai, taciau byloje tokiu duomenu, kad K. G. ikiteisminio tyrimo metu butu kreipesis i prokuratura del netinkamai atliekamo ikiteisminio tyrimo, byloje nera. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam nebuvo pateikta pasirašyti eismo ivykio schema, nebuvo atliktas jam dalyvaujant parodymu patikrinimas vietoje, nenubraižyta eismo ivykio schema pagal jo duotus parodymus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir šališkai. Pažymetina, kad del atliekamu ikiteisminio tyrimo veiksmu susipažistant su visa bylos medžiaga K. G. ikiteisminio tyrimo metu nereiške jokiu prašymu ir pastabu, papildyti ikiteismini tyrima nepraše (b.l. 57-58). Be to, galimo ikiteisminio tyrimo neišsamumo ir neobjektyvumo klausimo K. G. nekele ir pirmosios instancijos teisme, visiškai pripažindamas savo kalte del eismo ivykio. Taigi, kolegijos nuomone, vairuotojo K. G. apeliacinio skundo argumentai, kad del eismo ivykio kilimo yra kaltas ir pats dviratininkas, tera automobilio vairuotojo K. G. siekis sumenkinti savo kaltes laipsni, kad butu sumažintas nukentejusiajam E. D. priteistinas iš jo neturtines žalos dydis.

Kiti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jam nebuvo pateikta pasirašyti eismo ivykio schema, tai, kad nukentejusiojo atstovas A. D. pasiraše už nukentejusiji E. D. 2009-09-08 eismo ivykio schemoje dar nesant nutarimo apie A. D. dalyvavima, be to, atstovas už nukentejusiji E. D. pasiraše grafoje – vairuotojas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas nepilnai, neišsamiai ir neobjektyviai, del ko buvo priimtas neteisetas ir nepagristas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Kolegijos nuomone, šie nuteistojo nurodyti galimi procesiniai pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminio tyrimo metu, neturi esmines reikšmes vairuotojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Be to, kaip jau mineta, byloje nera jokiu duomenu, kad tokius ikiteisminio tyrimo veiksmus K. G. istatymo nustatyta tvarka skunde prokurorui.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo atlikta teismo medicinine ekspertize, tikslu išsiaiškinti, ar nukentejusiajam E. D. del autoivykio metu padarytu sužalojimu pasekmes butu buve tokios pacios, jeigu jis iki ivykio nebutu persirges 3 insultus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusysis E. D. ikiteisminio tyrimo metu parode, kad iki ivykio jautesi gerai, jokiu sveikatos sutrikimu nebuvo (b.l. 24-25). Jo atstovas pagal igaliojima R.Ryliškis teismo posedžio apeliacines instancijos teisme metu parode, kad nukentejusysis iki ivykio jautesi gerai, ukininkavo, galejo pasirupinti tiek pats savimi, tiek ir savo sutuoktine. Po ivykio nukentejusysis E. D. tapo visiškai nedarbingas, negali pasirupinti net pats savimi, sunkiai gali judeti. Iš Specialisto išvados Nr. G 396/09 (14) matyti, kad E. D. nustatytos muštines žaizdos nosies ir dešines blauzdos srityse, kraujosruva dešineje šlaunyje, kaklo VI/VII tarpslankstelinio disko plyšimas, nugaros kaklines dalies sumušimas. Sužalojimai galejo buti padaryti dvieju trauminiu poveikiu rezultate. Nukentejusiajam del nugaros smegenu sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 46-48). Kolegijos nuomone, nukentejusiojo iki eismo ivykio patirti insultai negalejo tureti esmines reikšmes tokiai nukentejusiajam eismo ivykio metu padarytu sužalojimu lokalizacijai ir sveikatos sutrikdymo sunkumui, kadangi eismo ivykio metu nukentejusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ne del kokiu nors galvos smegenu pažeidimu sutrenkus galva, bet del nugaros smegenu sumušimo butent eismo ivykio metu. Be to, pirmosios instancijos teismo posedžio metu apklaustas specialistas R.Laurinavicius parode, kad jei nukentejusysis E. D. nebutu persirges insultu, po ivykio sveikatos stovis del sužalojimu butu tas pats. Smegenyse buvo insultas, o ivykio metu ivyko stuburo tarpslanksteliniu disku plyšimas. Kaklines dalies traumos yra pavojingos, nes sutrikdoma kvepavimo, širdies veikla. Specialistas patvirtino, kad nugaros smegenu trauma yra visai kas kita, nei smegenu infarktas. Taigi, kolegijos nuomone, šios nurodytos aplinkybes patvirtina, kad nukentejusiojo iki eismo ivykio persirgtos ligos negalejo itakoti po eismo ivykio nukentejusiojo patirtu traumu sunkumo.

Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, nustatydamas E. D. priteistinos neturtines žalos dydi, pažeide Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. suformuota reikalavima, neivertino to, kad jis iš karto po ivykio pasirupino nukentejusiuoju suteikdamas jam pirmaja pagalba.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nukentejusiajam priteisdamas neturtines žalos atlyginima, atsižvelge i bendruosius neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: kaltinamojo turtine padeti, kaltes forma (samoningai nesieke sukelti nukentejusiajam fiziniu kanciu, dvasiniu išgyvenimu), veikos pasekmes (nukentejusysis iki šiol jaucia patirtos traumos pasekmes, sunkiai juda).

Kolegija pažymi, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausiu, nesunkiai pažeidžiamu ir ne visada atkuriamu vertybiu, todel turi buti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydi asmens sužalojimo atveju ivertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobudis, trukme, pasveikimo galimybe, liekamieji reiškiniai, asmens turetu galimybiu praradimas. Pasekmes vertinamos ne vien ivykusio fakto, bet ir ateities požiuriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesni nukentejusiojo gyvenima. Jeigu pasekmes susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtu sužalojimu sukelimu, kentejimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo del sveikatos ateityje, jeigu jos susije su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kunui del pasekmiu šalinimo (operacijomis, specialiomis proceduromis ir kt.), tai yra esminis neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentejusiajam E. D. 20000 Lt neturtines žalos atlyginimo (3452,80 Lt iš draudimo bendroves ir 16547,20 Lt iš nuteistojo K. G.), Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. reikalavimu nepažeide, nenukrypo nuo teismu praktikos šios kategorijos bylose (BK 281 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas butent tokio dydžio neturtines žalos atlyginima nukentejusiajam, išsamiai išdeste tokio sprendimo motyvus, pagristai atsižvelgdamas tiek i nukentejusiajam padarytu kuno sužalojimu sunkumo laipsni ir ju sukeltas pasekmes, kurias nukentejusysis E. D. jaucia ir šiuo metu, tiek i K. G. kaltes forma – neatsarguma, kaltinamojo turtine padeti, kaltinamojo šeimynine padeti, jo gera valia sumoketos žalos dali patirtoms išlaidoms atlyginti.

Šioje byloje nustatyta, kad del K. G. nusikalstamos veikos nukentejusiajam E. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, del ko nukentejusysis del patirtu sužalojimu negali savarankiškai apsitarnauti, iki šiol patiria nepatogumus del negalejimo gyventi pilnavercio gyvenimo laisvai judant, be patirto fizinio skausmo jis išgyvena ir del išliekamuju sužalojimo padariniu. Esant tokioms veikos pasekmems, pirmosios instancijos teismas pagristai nustate 20000 Lt neturtines žalos dydi.

Kolegijos nuomone, nuteistojo prašoma nukentejusiajam priteistina neturtines žalos suma - 7000 Lt, laikytina pernelyg maža, kad butu igyvendintas sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra tik 800 Lt, jo sutuoktine yra neigali, jos gaunama pašalpa tik 300 Lt, kolegijos nuomone, mažinti nukentejusiajam E. D. priteistinos neturtines žalos dydi, atsižvelgiant i nuteistojo nurodytus apeliacinio skundo argumentus, nera pagrindo, juolab, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas butent tokio dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, jau atsižvelge i kaltinamojo turtine bei šeimynine padeti, kaltinamojo gera valia.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija daro išvada, kad Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 29 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, keisti ji nuteistojo K. G. apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, t.y. sumažinti iš jo nukentejusiajam priteistinos neturtines žalos dydi, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo K. G. apeliacini skunda atmesti.

Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo.