Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams. Nuteistojo A. B. bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Liko atlikti (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą (duomenys neskelbtini) dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 2 dalimi, jam dar negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi atliktos bausmės dalis neatitinka minimalios bausmės dalies, numatytos BVK 82 straipsnio 2 dalyje, tačiau, kaip jau minėta, BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Atsižvelgiant į tai, jog A. B. prašo, kad būtų jam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, yra formalus pagrindas svarstyti šį klausimą, tačiau lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Nuteistojo vertinimu ir Skunde nurodytais argumentais, jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų taikant intensyvią priežiūrą, ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš esmės sieja su tam tikrais savo pozityviais veiksmais atliekant bausmę, tai yra tuo, jog jis išklausė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas programas, be to, papildomai baigė ir kitas resocializacijos programas. Nuteistasis pažymi, jog nuo (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), tuo išsiskirdamas iš kitų nuteistųjų. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje A. B. iš tiesų stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Tai pažymėjo ir Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą, tai yra glaustai paminėjo visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Pritartina Komisijos pozicijai, kad A. B. elgesys yra toks, koks ir privalo būti kiekvieno nuteistojo, o pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia tik tai, kad šiuo atveju jam taikoma bausmė yra efektyvi. Atitinkamai teismas nepritaria nuteistojo Skunde nurodytam argumentui, jog jis savo elgesiu išimtinai išsiskiria iš kitų nuteistųjų. Atkreiptinas dėmesys, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo (duomenys neskelbtini), tai rodo, kad jis stokoja savarankiškų iniciatyvų resocializacijos procese ir elgiasi tik taip, kaip ir turi elgtis kiekvienas nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje.

A. B. Skunde nurodo, jog Komisija, konstatuodama alkoholio vartojimo problemą, vadovavosi ankstesniais teistumais, tačiau paskutinio nusikaltimo padarymo priežastis nebuvo alkoholio vartojimas. Teismo vertinimu, nors Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje ir nurodyta, jog ,,byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis A. B. veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai įtakojo jo nusikalstamus veiksmus“, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vertinimo metu nuteistasis pripažino, kad teisės pažeidimus dažniausiai daro būdamas neblaivus, beveik visus nusikaltimus įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, bendravimas su bloga kompanija ir alkoholio vartojimas galėjo turėti įtakos nusikaltimų darymui, teigė, kad, nors alkoholį vartodavo retai, tačiau dideliais kiekiais, dėl to konfliktuodavo ir smurtaudavo. Ir nors nuteistasis bausmės atlikimo metu ėmėsi šios problemos sprendimo (dalyvavo ir baigė (duomenys neskelbtini)), tačiau turimi duomenys neleidžia teigti, jog nuteistajam alkoholio vartojimo problema nėra būdinga ir ji jau yra pakankamai minimalizuota. Teismas vertina ir tai, jog Komisija (duomenys neskelbtini) nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos rekomendavo dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose bei savitarpio pagalbos grupių veikloje, sprendžiant psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, tačiau A. B. (duomenys neskelbtini) informavus apie (duomenys neskelbtini) veikiantį (duomenys neskelbtini), kuriame galima spręsti priklausomybės problemą, jis poreikio spręsti šią problemą neišreiškė. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam nustatyta (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir tai, kad jam tarp kitų kriminogeninių dinaminių veiksnių yra nustatomi ir tokie kaip smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, akivaizdu, jog šiuos veiksnius A. B. dar turi ir gali mažinti/valdyti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese, tačiau minėtos aplinkybės neįrodo paties nuteistojo sąmoningo ir tikslingo nusiteikimo siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką, susijusią su alkoholio vartojimu.

Skunde nuteistasis nurodo, jog nesutinka su Komisijos teiginiu, kad jis nepripažįsta padaręs paskutinįjį nusikaltimą, kadangi nukentėjusiajam yra padengęs visus turtinius ir neturtinius nuostolius (pateikė tai patvirtinančius banko sąskaitos išrašus). Teismo vertinimu, tai neįrodo A. B. prisipažinimo, o tik patvirtina teismo nuosprendžio vykdymą, kadangi turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas paskutiniuoju nuosprendžiu ir ji atlyginta tik po jo įsiteisėjimo. Be to, A. B. nurodytas argumentas dėl kaltės pripažinimo kelia abejonių dar ir dėl to, kad žalos atlyginimas įvykdytas ne iš jo paties, o iš S. B. banko sąskaitos. Pažymėtina ir tai, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis, nors ir nepateisina nusikaltimų, tačiau ,,į kai kuriuos iš jų žvelgė gan atlaidžiai, minimalizuoja pasekmes. Nuteistasis nepateisina smurto, tačiau pats jį ne kartą naudojo. Linkęs sumenkinti savo vaidmenį nusikaltime“. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nuteistasis dar negeba prisiimti visiškos atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus.

Teismas vertina ir tai, jog A. B. pastarąjį nusikaltimą įvykdė kartu su nusikaltimo bendrininku. Nuteistasis ir pats bendravimą su bloga kompanija pažymėjo kaip turėjusią įtaką jo nusikalstamumui. Ir nors nuteistasis nurodo, kad nuo kai kurių draugų ir pažįstamų atsiribojo, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia teigti, kad laisvėje nuteistasis sugebės atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis.

Teismas vertina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra reikšmingas, kadangi nuteistasis šiuo metu yra atlikęs tik (duomenys neskelbtini) jam paskirtos 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir likusi bausmės dalis yra (duomenys neskelbtini) (Nutarimo priėmimo dieną). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Teismas vertina ir tai, jog paskutinis įvykdytas nusikaltimas yra sunkesnis, lyginat su ankstesniais, ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant užkirsti kelią galimų naujų nusikalstamų veikų padarymui, juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamumo rizika bei daugybė kriminogeninių dinaminių veiksnių – smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos, A. B. netikslinga daryti išvadą, jog jis toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, A. B. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Teismas sutinka su Skunde nuteistojo nurodytu teiginiu, jog jis yra teistas (duomenys neskelbtini) kartus ir kad laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), ir nors Komisija, priimdama Nutarimą, nurodė, jog jis teistas (duomenys neskelbtini) kartus, tačiau teismas, įvertinęs tiek Komisijos posėdžio protokole esančią informaciją, tiek Nutarime nurodytas aplinkybes, šio netikslumo nelaiko aplinkybe, galėjusia įtakoti nepagrįstą Komisijos sprendimą.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. B. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. B. Skundas dėl Nutarimo panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.