Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-10/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-07
Bylos Nr.
2-10/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
Pareiškėjas
L. J., R. J.
Ieškovas
L. J., R. J.
Atsakovas
UAB ,,Palangos statyba“
Trečiasis asmuo
A. K.
Civilinė byla Nr. 2-10/2010Procesinio sprendimo kategorija 72 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1484-370/2009 pagal ieškovų L. J. ir R. J. ieškinį atsakovui UAB ,,Palangos statyba“, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. K. , dėl sutarties nutraukimo ir įpareigojimo grąžinti lėšas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai 2009 m. gegužės 11 d. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas UAB ,,Palangos statyba“ pažeidė 2007 m. birželio 29 d. sudarytą preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį, pripažinti, kad minėta sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų tokiai sutarčiai, kad ji nustojo galioti 2008 m. liepos 2 d., bei įpareigoti atsakovą ieškovams grąžinti sumokėtus 103 777 Lt prievolei užtikrinti, 21 000 Lt buto apdailos darbų išlaidų, 10 000 Lt baudą už neįvykdytą prievolę laiku parduoti butą, 3 696 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentų metines palūkanas. Nurodė, kad su atsakovu per jos atstovą A. K. , kuris, kaip vėliau paaiškėjo, neturėjo tinkamų įgalinimų, 2007 m. birželio 29 d. sudarė preliminariąją būsimo daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 78-56, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovams pastatyti ir parduoti statomą butą adresu Kretingos g. 78-56, Klaipėdoje. Vykdydami sutartinius įsipareigojimus jie atsakovui sumokėjo 103 777 Lt. Be to, A. K. pasiūlius, jie pasiėmė buto raktus ir atliko buto apdailos darbus už 21 000 Lt. Atsakovas iki 2008 m. kovo 1 d. turėjo užbaigti statybos darbus, o iki 2008 m. birželio 2 d. sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau iš atsakovo negavo jokių oficialių pranešimų dėl sandorio įforminimo ar sutarties pratęsimo. Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovai įgijo teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas sumas. Be to, atsakovas 2008 m. rugsėjo mėnesį jiems pasiūlė minėtą butą įsigyti už 400 000 Lt, o spalio mėnesį – už 370 000 Lt, 2009 m. vasario mėnesį – už 350 000 Lt. Kai apsvarstė situaciją ir 2009 m. balandžio 4 d. ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl 350 000 Lt kainos patvirtinimo, 2009 m. balandžio 15 d. gavo atsakymą, kad su jais sutartis nutraukta nuo 2009 m. vasario 21 d.

Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys sudarė ir pasirašė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi šį prašymą tenkino, patvirtino taikos sutartį, grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, civilinę bylą nutraukė, panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taikos sutartis patvirtinta tokiomis sąlygomis: 1. UAB ,,Palangos statyba“ pripažįsta ieškovų reikalavimus dėl 70 000 Lt skolos ir šią sumą sumoka ieškovams ją pervesdamas į R. J. atsiskaitomąją sąskaitą per 12 mėnesių, sumokėdamas po 5 833 Lt kiekvieno mėnesio 13 d.; 2. Ieškovai atsisako savo reikalavimo dėl 68 473 Lt skolos priteisimo bei kitų ieškinyje nurodytų reikalavimų.

Šalys nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 293 straipsnyje bei 294 straipsnyje, joms yra tinkamai išaiškintos ir žinomos. Teismas nurodė, kad iš pateiktos 2009 m. spalio 13 d. tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų matyti, kad jos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, šalys susitarė dėl taikaus sprendimo bei jo teisinių pasekmių, todėl yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 5 p.).

Šalies argumentai

Ieškovai L. J. ir R. J. atskiruoju skundu prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą dėl taikos sutarties sąlygų perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino projektinę, neaiškią, su klaidomis ir trūkumais šalių pasirašytą taikos sutartį, dėl kurios įvykdymo ateityje gali kilti neaiškumų. Apeliantai paaiškino, kad 2009 m. spalio 13 d. jie su atsakovu UAB ,,Palangos statyba“ nutarė sudaryti taikos sutartį, šios sutarties parengiamąją versiją sudarė parengiamojo teismo posėdžio metu ir įteikė Klaipėdos apygardos teismui kaip įrodymą apie ketinimus ginčą išspręsti taikiai, tačiau šios sutarties tvirtinti dar nebuvo galima, nes ji buvo tik projektinė, sudaryta skubotai, ieškovams nepasikonsultavus su teisininkais. Apeliantų nuomone, taikos sutartis neatitinka tikrovės ir imperatyvių teisės aktų normų dėl šių priežasčių:

Sutartis pasirašyta atsakovo UAB ,,Palangos statyba“ direktoriaus, tačiau nepatvirtinta bendrovės antspaudu.Sutarties 1 punkte kalbama, kad UAB ,,Palangos statyba“ pripažįsta ieškovų reikalavimus dėl 70 000 Lt skolos, nors ieškovai su atsakovu nesusiję paskoliniais santykiais. Sutarties 2 punkte kalbama, kad ieškovai atsisako UAB ,,Palangos statyba“ 68 473 Lt skolos, nors vėlgi ieškovai nėra paskolinę atsakovui nei lito. Sutarties 1 punktas prieštarauja 2 punktui, t. y. 1 punktu pasakoma, kad ieškovams priklauso 70 000 Lt, o 2 punktu atsisako 68 473 Lt. Šios dvi sąlygos gali būti vertinamos nevienareikšmiškai, teigiant, kad ieškovai vienu punktu sutiko priimti pinigus, o kitu punktu atsisakė.Šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidas apmoka lygiomis dalimis, tačiau nenumatyta, kada UAB ,,Palangos statyba“ ieškovui tas bylinėjimosi išlaidas sumokės.Sutarties aprašomojoje dalyje nurodoma, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra priteisti 103 777 Lt, sumokėtų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui, nors iš tikrųjų ieškovai atsakovui sumokėjo tik 103 554 Lt bei dėl neapsižiūrėjimo sumokėjo 223 Lt per daug.Šalys nesusitarė, kaip bus ieškovams kompensuota, jei bus devalvuotas litas arba įvestas euras. Taip pat nėra numatyta, kad atsakovas pateiktų ieškovams kaip prievolės užtikrinimą banko arba draudimo bendrovės garantiją (laidavimą). Toks laidavimas, atsižvelgiant į tai, kad dabar bankrutuoja šimtai statybos bendrovių, yra privalomas.Sutartyje nepasisakoma kokia kompensacija priklauso ieškovams dėl vykstančių infliacijos procesų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą, atsakovas UAB ,,Palangos statyba“ prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad:

Nesant pagrindo manyti, kad sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešėjam interesui, nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, negali būti panaikinta. Įstatymai nenumato imperatyvaus reikalavimo taikos sutartį tvirtinti bendrovės antspaudu.Apeliantai klaidingai interpretuoja skolos sąvoką.Apeliantai, pasirašydami taikos sutartį, nereiškė jokio noro tikslinti ar koreguoti sutarties sąlygų, todėl darytina išvada, kad atskirajame skunde sąmoningai klaidingai interpretuoja atitinkamas taikos sutarties formuluotes, siekdami sudaryti įspūdį, jog taikos sutartis neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.Prievolių įvykdymo terminų principai, esant nenustatytam jų vykdymo terminui, numatyti CK 6.53 straipsnyje.Nutartis negali būti naikinama dėl to, kad šalys nesusitarė dėl šalių atsiskaitymo tuo atveju, jei pasikeis Lietuvos nacionalinė valiuta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patvirtino taikos sutartį byloje.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Tokios sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.). CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK yra nustatyta ne tik šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi, bet ir teismo pareiga išaiškinti šalims taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teismo nutartimi procesines pasekmes – taikos sutarties sąlygų privalomumą, ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimumą. Be to, teismas privalo patikrinti, ar pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK6.985 str.). Sistemiškai aiškinant CPK normas, reguliuojančias šalių teisę baigti bylą taikos sutarties sudarymu, darytina išvada, kad šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantų motyvais, jog teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Apeliantai nurodo, kad sutartis buvo negalutinė, sudaryta skubotai. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2009 m. spalio 13 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu derėjosi dėl ieškovų pareikštų reikalavimų patenkinimo apimties ir, ieškovei L. J. sutikus, kad atsakovas ieškovams per metus sumokėtų 70 000 Lt, teisėja pasiūlė iki 16 val. padaryti pertrauką, kad šalys apsvarstytų galimybę sudaryti taikos sutartį. Šalys sutiko, kad pertrauka būtų sudaryta iki 15 val. (t. 1, b. l. 189). Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys nusprendė, jog trumpesnis negu teismo pasiūlytas laiko tarpas yra pakankamas taikos sutarties sąlygoms aptarti. Pažymėtina, kad po pertraukos susirinkusios šalys teismui pateikė nepasirašytą taikos sutartį, nes ieškovams nebuvo aiškios CPK 293 ir 294 straipsnių nuostatos. Teismui išaiškinus taikos sudarymo ir bylos nutraukimo sąlygas ir ieškovams jas supratus, tiek atsakovas, tiek ieškovai taikos sutartį teismo akivaizdoje pasirašė (t. 1, b. l. 190). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų, jog ieškovams būtų kilę kitų neaiškumų dėl taikos sutarties sąlygų iki jos pasirašymo, ar kad ieškovai būtų traktavę teismo posėdžio metu pasirašytą sutartį kaip projektinį variantą (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliantų motyvais, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatytos prieštaraujančios viena kitai sąlygos. Apelianto motyvai grindžiami tuo, kad pirmu taikos sutarties punktu pasakoma, kad ieškovams priklauso 70 000 Lt, o antru punktu ieškovai atsisako 68 473 Lt. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš šalių pasirašytos taikos sutarties, tiek iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad bendra ieškovų pareikštų reikalavimų suma yra 138 473 Lt, todėl ieškovams sutikus, kad jiems atsakovas per vienerius metus sumokėtų 70 000 Lt, dėl likusios sumos (68 473 Lt) ieškovai savo reikalavimų atsisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantai, pirmoji ir antroji taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir vienareikšmiškos. Pažymėtina dar ir tai, kad į 138 473 Lt bendrą sumą yra įtraukta ir ieškovų permokėta 223 Lt suma, todėl negalima laikyti, jog į reikalavimą dėl šios sumos nebuvo atsižvelgta.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai, kaip teisingai pažymėjo atsakovas UAB ,,Palangos statyba“ neteisingai traktuoja skolos sąvoką, teigdami, kad jie atsakovui nėra skolinę jokių sumų. Pažymėtina, kad ginčo byloje nėra dėl to, jog tarp šalių paskoliniai santykiai nebuvo susiklostę. Tačiau patenkinus ieškinį, atsakovui kiltų prievolė sumokėti ieškovams tam tikras pinigų sumas, taigi atsakovas jas ieškovams būtų skolingas. Kaip jau minėta, ieškovams sutikus, kad jų reikalavimas būtų patenkintas iš dalies (70 000 Lt), atsakovas liko šią sumą skolingas pagal patvirtintą taikos sutartį. Kita vertus, net laikant, kad terminas ,,skolos“ pirmame ir antrame taikos sutarties punktuose nėra tiksliai atspindintis pareikštus ieškinio reikalavimus, tai nesudarytų pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, nes ieškovai sutiko su esminėmis sąlygomis bei ieškinio reikalavimų sumų paskirstymu, užfiksuotu taikos sutartyje. Pažymėtina, kad su pareikšto reikalavimo patenkinimo sumažinimu iki 70 000 Lt ieškovė sutiko dar iki taikos sutarties patvirtinimo (t. 1, b. l. 189).

Nesant pagrindo daryti išvadą, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, apelianto argumentai, kad taikos sutartis buvo patvirtinta joje nenustačius sąlygų, susijusių su lito devalvavimu, nacionalinės valiutos pakeitimu ar infliacijos, bei garantijos (laidavimo) pateikimu, laikytini nepagrįstais ir nepaneigiančiais skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes tokios sąlygos nėra būtinos ir privalomos tvirtinant taikos sutartį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad termino, iki kada apeliantams atsakovas atlygins bylinėjimosi išlaidas, nenustatymas, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti teismo patvirtintą taikos sutartį, nes įsipareigojimo vykdymo bendri terminai yra nustatyti įstatymu (CK 6.53 str.). Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovas nepatvirtino taikos sutarties bendrovės antspaudu, taip pat nesudaro pagrindo laikyti įgaliojimus tam turinčių asmenų pasirašytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį negaliojančia, nes imperatyvios teisės normos nenumato, kad toks dokumentas privalo būti patvirtintas antspaudu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir remdamasi išdėstytais argumentais, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, jog teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ar pažeidžia trečiojo asmens interesus (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas bei įvertino faktines bylos aplinkybes. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta bei teisėta, ji atitinka civilinio proceso tikslus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovų skundo motyvai nesudaro pagrindo ją keisti arba naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas