Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „LIETAUS MIESTAS“ ieškinį atsakovui UAB „Argoras“ dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Nustatyta, kad 2010-04-22 tarp ieškovo UAB „LIETAUS MIESTAS“ ir atsakovo UAB „Argoras“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2010-04, pagal kurios 2.1. punktą ieškovas įsipareigojo atsakovui suteikti laikinai už užmokestį valdyti ir naudoti pastato negyvenamąsias 117,53 m² ploto patalpas, esančias adresu Žvejų g. 9, Klaipėdoje, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos bei kitus mokesčius sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (b. l. 3-8). Remiantis nuomos sutarties 3.1. punktu, sutartis buvo sudaryta trejų metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo patalpos perdavimo nuomininkui dienos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas patalpas, esančias adresu Žvejų g. 9, Klaipėdoje, perdavė atsakovui 2010-04-23 negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktu, o atsakovas minėtas patalpas priėmė (b. l. 9). Vadovaujantis nuomos sutarties 3.2 punktu, nuomos termino pasibaigimo dieną atsakovas privalėjo perduoti patalpas ieškovui pagal perdavimo-priėmimo aktą, pasirašomą abiejų šalių, kuriame būtų įvertinta išnuomotų patalpų būklė. Remiantis tuo, nuomos sutartis turėjo galioti iki 2013-04-23.

Atsakovas 2010-12-28 prašymu informavo ieškovą, kad nuo 2011-01-10 nutraukia nuomos sutartį (b. l. 10). Ieškovas 2011-01-04 raštu informavo atsakovą, kad su nuomos sutarties nutraukimu nesutinka ir nurodė, kad toks sutarties nutraukimo pagrindas nuomos sutartyje nėra numatytas, todėl jis laikytinas nepakankamu ir netinkamu (b. l. 11). Atsakovas 2011-01-11 priėmimo-perdavimo aktu perdavė patalpas ieškovui (b. l. 12).

Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.479 straipsnio 1 dalimi, nuomos sutartis gali būti terminuota ir neterminuota. Termino reikšmė sutartiniuose santykiuose daugialypė, o nuomos santykiams reikšminga dėl skirtingos terminuotos ir neterminuotos sutarties nutraukimo tvarkos bei privalomumu nurodyti sutarties nutraukimo pagrindą (terminuotos sutarties atveju) ar tokio pagrindo nenurodant (neterminuotos sutarties atveju). Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas. <...> Negyvenamųjų patalpų komerciniai nuomos santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-430/2008). Vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalys gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Nuomos sutarties 11.5 punkte numatyta, kad šalys gali nutraukti nuomos sutartį suėjus dvejiems metams nuo sutarties pasirašymo dienos, įspėjusios kitą šalį prieš 3 mėnesius. Pažymėtina, kad nuo sutarties iki atsakovo prašymo dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo pateikimo ieškovui dveji metai praėję nebuvo. Nuomos sutarties 11.2 punktas numato, kad atsakovas turi teisę atitinkamai įspėjęs ieškovą ir išnaudojęs sutarties 11.3 punkte numatytas išankstines neteisminio ginčo sprendimo priemones, vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, kai ieškovas tyčia trukdo naudotis patalpomis pagal jų paskirtį arba kai patalpos ne dėl atsakovo kaltės tampa netinkamomis naudotis. Taigi nuomos sutartyje nebuvo numatytas vienašališkas atsakovo nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, pagal kurį atsakovas galėtų nutraukti nuomos sutartį, nes įmonė nebevykdo veiklos atitinkamoje vietoje. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo 2010-12-28 pranešimas dėl 2010-04-22 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2010-04 nutraukimo pripažintinas neteisėtu.

Nuomos sutarties 10.3 punktas numato, jei atsakovas be sutartyje numatyto pagrindo nutraukia sutartį prieš terminą, tokiu atveju atsakovas privalo sumokėti ieškovui 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Pagal nuomos sutarties 8.1.1 punktą šalys susitarė, kad mėnesinis patalpų nuomos mokestis pirmiems nuomos metams už bendrą patalpų plotą yra 2 350,60 Lt. Taigi už tris 3 mėnesius nuomos mokestis sudarytų 7 051,80 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinas 7 051,80 Lt nuomos mokestis.

Remiantis nuomos sutarties 8.1.4 punktu, perdavus patalpas atsakovui, ieškovas pateikia atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodytas mokėtinas nuomos mokestis už einamąjį mėnesį ir mokesčiai už komunalines paslaugas už praėjusį mėnesį. Atsakovas įsipareigojo visiškai apmokėti tokias ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos. Pagal nuomos sutarties 8.2.1 punktą, atsakovas įsipareigojo per 10 darbo dienų sudaryti tiesiogiai sutartis su komunalinių ir ryšių paslaugų tiekėjais ir mokėti laiku už šias paslaugas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sudaręs sutartis su komunalinių ir ryšių paslaugų tiekėjais ir laiku mokėjęs už šias paslaugas, nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas už UAB „Argoras“ neapmokėtą likutį už elektros energiją iš viso sumokėjo 2 240,53 Lt (b. l. 13-14), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2 240,53 Lt skola už sunaudotą elektros energiją.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ir atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškinio reikalavimus ieškovas iš viso turėjo sumokėti 418 Lt žyminio mokesčio (9 292,33 Lt x 0,03 proc. = 279 Lt; 279 Lt + 139 Lt = 418 Lt) ieškovui iš atsakovo priteistinos 418 Lt bylinėjimosi išlaidos (b. l. 16, 29).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Remiantis tuo, valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos 7,91 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo 2010-12-28 pranešimą dėl 2010-04-22 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2010-04 nutraukimo neteisėtu.

Priteisti ieškovui UAB „LIETAUS MIESTAS“, juridinio asmens kodas 141800185, Žvejų g. 9, Klaipėda, iš atsakovo UAB „Argoras“, juridinio asmens kodas 300047330, Literatų g. 5, Vilnius, 7 051,80 Lt (septynis tūkstančius penkiasdešimt vieną Lt aštuoniasdešimt ct) nuomos mokestį, 2 240,53 Lt (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt Lt penkiasdešimt tris ct) skolą už sunaudotą elektros energiją ir 418 Lt (keturis šimtus aštuoniolika Lt) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.