- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e1-338-1004/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00009-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Kaltinamasis
- R. M.
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Mindaugo Rimkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (Užsieniečio ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 292 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis R. M., neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, o būtent: 2024 metų vasario 9 dieną, iš Estijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės ir Latvijos Respublikos valstybės sieną, automobiliu „H. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos registracija), vairuojamu R. M. gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat reikiamų vizų neturintį užsienietį - (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. L., gim. (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 metų vasario 9 d., apie (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini), juos atvykusius iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką sulaikė Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis R. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio mėn. atvyko į (duomenys neskelbtini). Susitvarkė visus dokumentus dėl gyvenimo ir iki šios dienos gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos būklės, nėra karo prievolininkas. (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini). Išsinuomojo butą ir ten gyvena. Jis dirba su krovininiu transportu, po Europą perveža įvairius krovinius. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jis buvo kaimynai su A. draugės M. tėvais. Jie yra pažįstami, dažnai bendraudavo. (duomenys neskelbtini) matė kelis kartus ir A., bet su juo ryšių jokių nepalaikė. 2023 m. vasario mėn. M. emigravo į (duomenys neskelbtini), nes ten lengviau buvo galima gauti leidimą gyventi. Jos tėvai jo prašė, kad jai padėtų įsitvirtinti, susitvarkyti dokumentus. Todėl kaip ir buvo atsakingas už ją. Iš U. M. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su A. ir po neilgo laiko išvažiavo kartu į (duomenys neskelbtini). Dar būnant U. M. ir A. jam skambino ir klausė, kur geriau vykti prašyti leidimo gyventi į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad į (duomenys neskelbtini), nes ir kalbą mokės ir lengviau bus įsitvirtinti negu (duomenys neskelbtini). Tačiau A. jo nepaklausė, jis pirmas išvažiavo į (duomenys neskelbtini). A. V. parašė prašymą dėl prieglobsčio, tačiau atvykus M. į (duomenys neskelbtini), ir nesulaukęs sprendimo iš (duomenys neskelbtini), be asmens dokumentų - pasų atvyko pas M. į (duomenys neskelbtini). Po to negrįžo atgal į (duomenys neskelbtini), jie iš karto išvyko į (duomenys neskelbtini). M. susitvarkė visus dokumentus, leidimą gyventi ir jau gauna išmoką. O kadangi A. neturėjo ir neturi jokių asmens dokumentų, įsidarbinti niekur negalėjo ir negalėjo gauti leidimo gyventi E. Jis (duomenys neskelbtini) gavo dokumentą, patvirtinantį, kad jis pasiprašė prieglobsčio (duomenys neskelbtini), o kitose šalyse jis negalioja. Jam (duomenys neskelbtini) pasakė, kad turimas dokumentas yra negaliojantis (duomenys neskelbtini). Todėl jis nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) susitvarkyti dokumentus. 2024 m. vasario 6 d. jis nuvyko pas M. ir A. į svečius. A. jo jau seniai buvo prašęs pagalbos, kad padėtų (duomenys neskelbtini) susigrąžinti dokumentus. Jis bijojo, kad jie nedingtų (duomenys neskelbtini). Jis paskambino (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) ambasadą ir papasakojo, kad jaunas vaikinas neturi dokumentų, paklausė ar įmanoma jam padėti. Jie pasakė, kad galima, jis turi atvykti ir jam išduos kelionės dokumentą - laikiną pasą, su kuriuo galės išvykti į savo kilmės šalį (duomenys neskelbtini), o ten būtų susitvarkęs savo dokumentus. Jis A. pasakė, kad yra tokia galimybė, bet jis pasakė, kad nori vykti į (duomenys neskelbtini) ir iš ten pasiimti savo asmens dokumentus. Žinodamas, kad A. neturi asmens dokumentų, nusprendė jam padėti, nuveždamas jį iki (duomenys neskelbtini). Kur būtų jam nupirkęs autobuso bilietą į (duomenys neskelbtini). Supranta ir žino, kad padarė nusikalstamą veiką, kad vežė Lietuvos Respublikoje A. be asmens dokumentų, dėl savo poelgio labai gailisi, bet norėjo padėti vaikinui. Automobilį „H. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo iš A. K. įmonės, savininkas L. K. iki 2024 m. gegužės 3 d. Dėl padarytos veikos savo kaltę pripažįsta, labai gailisi, prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Ir paskirti kuo mažesnę baudą. Ir baudos mokėjimo dydį išskaidyti per 12 mėnesių (el. b. l. 69-71).
3. Be kaltinamojo R. M. visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje, jo kaltę pagrindžia liudytojų A. L., T. K. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga:
3.1. Iš liudytojo A. L. apklausos protokolo matyti, kad 2023 m. rudenį iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), su savimi tuo metu turėjo asmens pasą ir vidaus pasą. Kadangi norėjo pasilikti (duomenys neskelbtini), pasiprašė prieglobsčio. Nuvažiavo į prieglobsčio prašytojo centrą, ten prabuvo apie tris dienas. Sutvarkė dokumentus dėl prieglobsčio prašymo. Tada jį nuvedė į kitą kabinetą, kur buvo policija, paėmė dokumentus, padarė paso kopiją ir sakė laukti. Gavo dokumentą, patvirtinantį jo tapatybę. Turėjo sulaukti, kada bus priimtas sprendimas dėl buvimo (duomenys neskelbtini). Jį siuntinėjo iš vieno miesto į kitą. Norėjo gauti išmoką, bet negavo. (duomenys neskelbtini) prabuvo apie 2 mėnesius, jam pasakė, kad perveš į kitą šalį, o į kokią nežino. Į (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi jo draugė, norėjo su ja susitikti, todėl išvažiavo jos pasitikti. (duomenys neskelbtini) pas jo pažįstamą prabuvo apie 1 savaitę, o po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pažįstami pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) lengviau gauti dokumentus. Jo draugė M. E. gavo laikiną leidimą gyventi, o jis negalėjo gauti, nes neturėjo su savimi jokių asmens dokumentų, tik pažymą, kad prašėsi prieglobsčio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pragyveno apie 1 metus, dirbo smulkius darbus nelegaliai. R. M. į (duomenys neskelbtini) pas draugės tėvus atvažiavo 2023 m. rudenį, kažkur praėjus 1 mėnesiui po jų atvykimo į Estiją. Jis yra pažįstamas su draugės tėvais. R. M. į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs 5 kartus. Jis atvažiuodavo pasisvečiuoti. 2024 m. vasario 7 d. atvyko pas juos į svečius. Išėjo kalba, kad jis negali įsidarbinti, kadangi neturi originalių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pasas liko (duomenys neskelbtini), todėl norėjo nuvažiuoti ir jį pasiimti iš policijos. (duomenys neskelbtini) kai ėjo ieškoti darbo, pasakė, kad turimas dokumentas (duomenys neskelbtini) yra negaliojantis. Tada ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) yra nelegaliai. Suprato, kad jo pažįstamas R. M. jį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vežė nelegaliai. Būtų nuvažiavę iki jo namų. Jei būtų jį išleidę iš darbo būtų nuvežęs net iki (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad turi dokumentą, kuriame yra nurodyti jo visi duomenys, o R. daugiau nieko ir neklausė. Jis R. M. pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) važiuoja pasiimti savo asmens paso ir vidaus paso. Jis apie tai žinojo, kad jis jų neturi ir taip pat žinojo, kad neturi leidimo gyventi nei (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini). Jis R. sakė, nes ir važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti paso, kad (duomenys neskelbtini) galėtų gauti leidimą gyventi. Jis (duomenys neskelbtini) jokio nusikaltimo nepadarė. Jis žino, kad jo asmens dokumentus pasiėmė policija (el. b. l. 38-40);
3.2. Iš liudytojo pareigūno T. K. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. vasario 9 d. 13.20 val., (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini), vykdant pasienio sargybą „Patrulis“ kartu su jaunesniuoju specialistu M. P., patikrinimui sustabdė automobilį „H. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija). Transporto priemonę vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis R. M., kuris pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Kartu kaip keleivis vyko (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. L., gimęs (duomenys neskelbtini) d., kuris pateikė negaliojantį (išdavimo data 2023 m. vasario 3 d., galiojo iki 2023 m. kovo 2 d.), V. F. Respublikoje A. L., vardu išduotą prieglobsčio prašytojo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykį informavo Šiaulių pasienio užkardos pamainos vyresnįjį. Automobilio vairuotojas R. M., transporto priemonė ir kartu kaip keleivis vykęs A. L. pristatyti į Šiaulių pasienio užkardą tolimesniam tyrimui. Sulaikius asmenis paklausė kur jie vyksta, keleivis atsakė, kad į V(duomenys neskelbtini) pasiimti asmens dokumentus - pasą, o vairuotojas pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) kur gyvena ir veža keleivį iki (duomenys neskelbtini), kuris važiuoja į (duomenys neskelbtini) pasiimti savo paso (el. b. l. 86-88)
3.3. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. vasario 9 d. 13.20 val., Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai, (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdė automobilį „H. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija). Transporto priemonę vairavo Ukrainos pilietis R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) kuris pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu kaip keleivis vykęs asmuo pateikė negaliojantį (išdavimo data 2023 m. vasario 3 d., galiojo iki 2023 m. kovo 2 d.), V. F. Respublikoje A. L., gimusio (duomenys neskelbtini) d., vardu išduotą prieglobsčio prašytojo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 3-8);
3.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas automobilis „H. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija), jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis – 1 vnt. mobiliojo ryšio telefonas „MIUI Global M2006C3LG“, IMEI: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1-2);
3.5. Iš nutarimo matyti, kad automobilis „H. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija), jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis – 1 vnt. mobiliojo ryšio telefonas „MIUI Global M2006C3LG“, IMEI: (duomenys neskelbtini), grąžinti R. M. (el. b. l. 76-78);
3.6. Iš internetinės svetainės http://www.emprekis.lt/ duomenų matyti, kad pagal transporto priemonės techninius duomenis, nustatyta transporto priemonės - automobilio „H. T.“, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 2960 eurų (su PVM) (el. b. l. 98);
Motyvuojamoji dalis
4. Pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu.
5. Visų aukščiau aptartų įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalį pagrįsti. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo R. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką jokių abejonių nekelia. R. M. veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, o būtent: 2024 metų vasario 9 dieną, iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės ir Latvijos Respublikos valstybės sieną, automobiliu „H. T.„ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija), vairuojamu R. M., gimusio (duomenys neskelbtini) d., neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat reikiamų vizų neturintį užsienietį - (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., iki kol 2024 metų vasario 9 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini) atvykusius iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką sulaikė Valstybės sienos apsaugos pareigūnai.
6. Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam R. M. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 72-75, 82-83).
7. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
8. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalį yra apysunkis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis).
9. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad R. M. Lietuvos Respublikoje neteistas (el. b. l. 118-119), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas (el. b. l. 120-121), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, duomenų, kad būtų registruotas psichiatrinėje įskaitoje byloje nėra, jo paties žodžiais galvos traumų neturėjęs, priklausomybių ligų kabinete nesilanko neregistruotas (el. b. l. 69-71). Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, taip pat byloje nėra. Todėl už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 1-2 dalys, 3 dalies 3 punktas, 5 dalis). Kaltinamajam prokuroras prašo skirti artimą minimaliai ir švelniausią – baudos bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti R. M. skiriant šią bausmę. Kaltinamasis su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Pagrindo skirti mažesnę bausmę negu siūlo prokuroras nėra, kadangi kaip minėta kaltinamajam prokuroras prašo skirti artimą minimaliai ir švelniausią - baudos bausmę – 102 MGL dydžio baudą. Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 4000 G. T. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą, nustato ilgesnį terminą – 1 metus, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalis).
10. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
11. Byloje nustatyta, kad R. M. Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas išnuomotą automobilį „H. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija). Akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti, todėl ji laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Prokuroras pareiškime, dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „H. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 960 Eur ir tam nustatyti 1 metų terminą. Teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, kad automobilis „H. T.„ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija), priklauso ne kaltininkui, tai, kad transporto priemonė grąžinta, tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo, racionalumo kriterijais, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti transporto priemonės, sprendžia, kad automobilis nekonfiskuotinas, o iš R. M. konfiskuotina automobilio „H. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija), vertę atitinkanti pinigų suma – 2960 eurų (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5-6 dalys).
12. Kaltinamajam 2024 m. vasario 12 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 94-97) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1 dalis).
13. Kaltinamasis R. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu 2024 m. vasario 9 d. 13.20 val. buvo laikinai sulaikytas (el. b., b. l. 20-24), o paleistas 2024 m. vasario 10 d. 14.03 val. (el. b., b. l. 79-81). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaičiuotinos dvi paros išbūtos laikinajame sulaikyme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 102 MGL (5100,00 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę bausmę – 68 MGL (3400,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas 2 (dvi) paras ir laikyti R. M. atlikusiu 4 MGL (200,00 Eur (dviejų šimtų eurų)) dydžio baudą.
Likusią neatliktą 64 MGL (3200,00 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų)) dydžio baudą dydžio baudą R. M. įpareigojamas savanoriškai sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų raštinei (Maironio g. 4, Biržai).
Išaiškinti, kad per nustatytą laiką savanoriškai nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir iš R. M. konfiskuoti automobilio „H. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos registracija) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 960 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt eurų).
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti, ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs R. M. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 357 straipsniuose nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.