Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. J. (O. J.) pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama G. J. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėtis J. J. (J. J.). (Duomenys neskelbtini) pareiškėjo mama G. J. ir pareiškėjo tėtis J. J. sudarė santuoką. Santuokos metu jie įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Po pareiškėjo mamos mirties pareiškėjas gyveno minėtame gyvenamajame name ir jį prižiūrėjo. 2024 m. kovo 13 d. pareiškėjas nuvyko pas notarę ir priėmė palikimą po tėčio mirties. Notarė nurodė, kad reikia nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė ir mamos palikimo dalį, kad pareiškėjas po tėčio mirties galėtų paveldėti visą turtą. Po pareiškėjo mamos mirties niekas jos palikimo nepriėmė. Nagrinėjamu atveju paminėtinos šios aplinkybės: i) po pareiškėjo mamos mirties daugiau nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo; ii) pareiškėjui siekiant paveldėti visą turtą po tėčio mirties, pareiškėjas turi būti tinkamai priėmęs palikimą po mamos mirties; iii) pareiškėjas turtu visuomet rūpinosi ir jį prižiūrėjo; iv) dėl šio juridinio fakto nustatymo jokiam trečiajam asmeniui nekils jokių neigiamų pasekmių.

4. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

6. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai – įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių, ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. J. ir J. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Sutuoktinių vaikai – S. J. (S. J.), kuris (duomenys neskelbtini) mirė, A. J. (A. J.), kuris (duomenys neskelbtini) mirė, ir O. J. Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, kad G. J. (toliau – palikėja) (duomenys neskelbtini) mirė. Remiantis viešosios įstaigos Visagino ligoninės išduotu medicininiu mirties liudijimu, J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. gegužės 15 d. išrašo matyti, kad J. J. vardu registruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas žemės sklypas buvo įgytas G. J. ir J. J. santuokos metu (1995 m.), laikytina, kad palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė sutuoktinio J. J. vardu registruoto žemės sklypo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal VĮ Registrų centro Testamentų registro 2024 m. birželio 14 d. išrašą palikėjos vardu įregistruotų testamentų ar palikimo priėmimo faktų nėra.

8. Po palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini)) jos sūnus O. J. liko gyventi gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o kartu – ir palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje žemės sklypo, kuriame stovi minėtas gyvenamasis namas, dalyje, taigi ir rūpinosi palikėjai priklausiusia žemės sklypo dalimi, kaip savo turtu. Minėtą aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro 2024 m. birželio 12 d. pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad pareiškėjas nuo 1988 m. birželio 27 d. iki dabar savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini).

9. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų daryti išvadai, kad pareiškėjas O. J. rūpinosi turtu, kuris liko po jo motinos G. J. mirties. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad O. J. priėmė palikimą po motinos G. J. mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. (O. J.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po jo motinos G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.