Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmesti skundai dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis V. M. ir išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Audrius Cibulskas padavė skundus dėl antstolio V. M. veiksmų, kuriais prašė panaikinti antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 priimtus patvarkymus: 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymą, registracijos Nr. S2-56659, ir patenkinti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 7 d. reikalavimus, taip pat panaikinti antstolio 2015 m. spalio 13 d. patvarkymą, registracijos Nr. S2-55778. Nurodo, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 7 d. pateikė antstoliui prašymą dėl antstolio 2015 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių, registracijos Nr. S2-51633, atidėjimo arba sustabdymo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 str. 1 d. ir 2 d. Antstolis padarė nepagrįstą išvadą, jog minėtas skolininko prašymas pateiktas pakartotinai ir atsisakė jį nagrinėti, nes prašymas pateiktas ne pakartotinai, o pirmą kartą. Pagal CPK 626 str. 2 d. 3 p. antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, nes galioja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 sustabdymas, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Kreditorius siekia iš skolininko išieškoti kelis kartus didesnę sumą, nei likusi skola, siekia nupirkti įkeistą turtą per savo dukterines ar susijusias įmones nesąžiningai maža kaina, todėl pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 31 d. pateikė teismui ieškinį dėl sutarties vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo ir sutarties sąlygų dėl delspinigių ir prašė teismo sutarties sąlygas dėl delspinigių pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ex officio.

Antstolis su skundais dėl antstolio veiksmų nesutiko ir 2015 m. spalio 8 d. bei 2015 m. spalio 27 d. patvarkymais nutarė juos atmesti bei perduoti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas savo nutartyje nepagrįstai sprendė, kad skolininko teisė apskųsti antstolio veiksmus buvo realizuota. Priešiningai nei sprendė teismas, antstolis tinkamai neišnagrinėjo visų skolininko skundų (prašymų) dėl antstolio veiksmų, jis nepriėmė dėl visų jų motyvuotų patvarkymų ir, netenkinęs visų pareiškėjo skundų, neperdavė jų nagrinėti teismui. Pareiškėjas pateikė antstoliui savo 2015.09.07 dienos prašymą dėl 2015.08.07 patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmų varžytinių 2015-08-07 vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 atidėjimo arba sustabdymo. Antstolis 2015.09.09 procesiniu dokumentu informavo pareiškėją, kad pareiškėjo 2015.09.07 prašymas dar kartą nebus nagrinėjamas, jo visiškai neišnagrinėjo ir nepatenkinęs neperdavė teismui, todėl buvo akivaizdu, kad antstolis jau ne pirmą kartą veikė neteisėtai ir piktnaudžiavo savo teisėmis, nes antstolis laiku neišnagrinėjo (visiškai ignoravo) šio pareiškėjo prašymo, ir todėl tokia teismo išvada buvo netinkama ir neteisėta. Teismas savo nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-31112-933/2015 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė, ir tai paneigė pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemones galiojo skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo metu. Tačiau šių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė tik 2015-10-15, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-13 nutartis sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, kol bus išnagrinėtas jo skundas dėl antstolio veiksmų, tuo metu vis dar galiojo (galiojo nuo 2015-07-13 iki 2015-10-15), nes 2015-11-09 atsakovas per EPP sistemą gavo antstolio 2015-11-05 prašymą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išregistravimo, kuriuo antstolis prašė teismo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl teismo 2015-07-13 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro (nuo 2015-07-22 iki 2015-11-10 teismo nutarties pagrindu buvo įregistruotas juridinis faktas - įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui). Todėl buvo privalomojo įstatymo nustatyto pakankamas pagrindas antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus, taip pat antstolis turėjo pakankamą pagrindą stabdyti vykdymo veiksmus byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0240/14/03883 ir šios civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013 dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 195 008,38 EUR skolos, 142,00 EUR žyminio mokesčio ir 11 proc. metinių palūkanų nuo 2013 m. kovo 29 d. iki visiško skolos padengimo išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą - priverstinai parduodant iš varžytinių hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkui (įkaito davėjui) A. C.. Antstolis V. M. 2015-08-07 patvarkymu dėl turto realizavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių nutarė skelbti pirmąsias pirmiau nurodyto įkeisto turto varžytynes (vykd. bylos t. I, b. l. 326). Dėl šio patvarkymo skolininkas Audrius Cibulskas 2015-08-14 pateikė skundą, prašydamas sustabdyti jo vykdymą ir jį panaikinti (vykd. bylos t. I, b.l. 340-329). Tačiau antstolis 2015-08-14 patvarkymu šį skundą atsisakė nagrinėti, kaip neatitinkantį reikalavimų ir kaip iš esmės pakartotinį, nes skolininko keliami klausimai jau buvo antstolio išnagrinėti ir reikalavimai patenkinti – 2015-06-26 patvarkymas dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių panaikino (vykd. bylos t. I, b. l. 342). Skolininkas 2015-08-25 pakartotinai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų dėl 2015-08-07 patvarkymo, prašydamas sustabdyti 2015-08-07 patvarkymo vykdymą ir jį panaikinti, taip pat skundą dėl 2015-08-14 patvarkymo atsisakyti nagrinėti skundą (vykd. byla t. I, b. l. 346-366). Antstolis 2015-09-01 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą dėl 2015-08-14 patvarkymo atsisakyti nagrinėti skolininko skundą ir nutarė persiųsti jį teismui (vykd. b. t. I, b. l. 373-375). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-38474-141/2015, skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, konstatavęs, kad antstolio veiksmai, 2015-08-14 patvarkymu atsisakant nagrinėti skolininko skundą, atitiko įstatymo reikalavimus (vykd. b. t. I, b. l. 472-475); ši nutartis įsiteisėjo (CPK 179 str. 3 d.). Skolininkas antstoliui 2015-09-07 pateikė prašymą atidėti ar sustabdyti 2015-08-07 patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmų varžytynių vykdymą (vykd. bylos t. I, b. l. 376-377). Antstolis 2015-09-09 raštu atsisakė tenkinti šį skolininko prašymą, nustatęs, kad šiuo prašymu skolininkas iš esmės pakartotinai prašo stabdyti jam priklausančio turto realizavimo veiksmus, tačiau atsisakymo stabdyti turto realizavimo veiksmus motyvai skolininkui jau buvo išdėstyti ankstesniame 2015-09-01 patvarkyme (vykd. b. t. I, b. l. 378). Dėl šio rašto skolininkas pateikė skundą, prašydamas antstolio 2015-09-09 raštą panaikinti ir patenkinti jo 2015-09-07 prašymo reikalavimus - atidėti ar sustabdyti 2015-08-07 patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmų varžytynių vykdymą, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymą iki bylų išnagrinėjimo pabaigos (civ. b. l. 5-14). Antstolis 2015-10-08 patvarkymu atsisakė tenkinti šį skolininko skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui (civ. b. l. 1-30), o teismas skundžiama nutartimi skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teismas neįsigilino į tai, kad skolininko prašymas nebuvo pakartotinis, kad antstolis 2015-09-09 procesiniu dokumentu informavo pareiškėją, kad pareiškėjo 2015-09-07 prašymas dar kartą nebus nagrinėjamas, jo visiškai neišnagrinėjo ir nepatenkinęs neperdavė teismui, todėl akivaizdu, kad antstolis jau ne pirmą kartą veikė neteisėtai ir piktnaudžiavo savo teisėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiems apelianto argumentams negali pritarti. Nors antstolis, išnagrinėjęs skolininko prašymą, ir nepriėmė dėl jo patvarkymo, o atsakė skolininkui 2015-09-09 raštu, tačiau tokiu procesiniu veiklos trūkumu skolininko teisių nepažeidė, nes, kaip matyti iš anksčiau paminėtų bylos duomenų, skolininko daugkartiniai prašymai stabdyti 2015-08-07 patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmų varžytynių vykdymą buvo išnagrinėti, o 2015-09-01 patvarkyme išdėstyti išsamūs motyvai atsisakymo stabdyti turto realizavimo veiksmus. Taigi vykdomosios bylos Nr. 0240/14/03883 medžiaga patvirtina, kad skolininko teisė apskųsti antstolio veiksmus, priimant ginčijamus patvarkymus, kuria skolininkas aktyviai naudojosi, iš esmės buvo realizuota - nors 2015-09-07 skolininko prašymo antstolis netenkino 2015-09-09 raštu, tačiau dėl šio rašto paduotą skundą antstolis priėmė, jo netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui, todėl jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, varžant skolininko teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų, šiuo atveju antstolis, priešingai nei teigia apeliantas, neatliko, o išsamūs motyvai atsisakymo stabdyti turto realizavimo veiksmus buvo išdėstyti ankstesniame 2015-09-01 patvarkyme, todėl antstolis pagrįstai jų nenagrinėjo.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo privalomojo įstatymo nustatyto pagrindo antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus, priimant pareiškėjo skundžiamą patvarkymą dėl turto realizavimo iš antrųjų varžytynių, nes nebegaliojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis, kuria buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883. Apeliantas teigia, kad ši nutartis galiojo, nes tik 2015-11-10 nutartimi teismas nutarė tenkinti antstolio prašymą išregistruoti įrašą apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-31112-933/2015 nutarė pareiškėjo A. C. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo A. C. skundas dėl antstolio V. M. veiksmų (dėl 2015-06-26 patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių). Taigi 2015-07-13 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo nurodytas jų galiojimo terminas – iki bus išnagrinėtas pareiškėjo A. C. skundas dėl antstolio V. M. veiksmų. Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo išnagrinėtas paties antstolio 2015-07-13 patvarkymu ( vykd. b. t. I, b. l. 301), kuriuo nutarta iš dalies patenkinti pareiškėjo skundą, taip pat patvarkymu, kuriuo nutarta panaikinti pareiškėjo skundžiamą antstolio 2015-06-26 patvarkymą bei atšaukti skolininkui A. C. nuosavybės teise priklausančio turto pirmąsias varžytines (vykd. b. t. I, b. l. 300). Tai, kad teismo 2015-07-13 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas baigėsi, buvo konstatuota apylinkės teismo 2015-08-10 nutartyje bei Vilniaus apygardos teismo 2015-10-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2216-656/2015. Apelianto minima Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarta tik išregistruoti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašą apie jau nebegaliojančias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ne panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą. Tai paneigia apelianto argumentus, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-31112-933/2015, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo metu (2015-10-13). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nebuvo privalomojo įstatymo nustatyto pagrindo antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus, taip pat antstolis turėjo pagrindą tęsti vykdymo veiksmus, priimant pareiškėjo skundžiamą 2015-10-13 patvarkymą dėl turto realizavimo iš antrųjų varžytinių. Šių išvadų pagrįstumą paneigiančių įrodymų apeliantas teismui nepateikė.

Kiti apelianto argumentai nėra tiesiogiai susiję su apeliacijos šioje byloje objektu, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenis, teisingai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai netenkino skolininko A. C. skundo dėl antstolio veiksmų, priėmėm pagrįstą ir teisėtą nutartį. Apeliantas šios nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo neįrodė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teismas taip pat tenkina suinteresuoto asmens išieškotojo Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašymą pakeisti ginčo teisinio santykio šalį jos teisių perėmėju, nes kartu su prašymu pateikti duomenys tvirtina, kad 2015-12-09 sutartimi dėl verslo dalies perleidimo nuo 2016-06-04 perleido kredito įstaigai „Swedbank“, AB visas savo, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas, kylančias iš kredito sutarties Nr. BS1133040103, su kuria yra susijęs nagrinėjamas teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. 2S-773-275/2016, sudarytos tarp Danske bank A/S ir ieškovo A. C.. Kadangi minėtos sutarties pagrindu „Swedbank“, AB nuo 2016-06-04 sandoryje visiškai pakeitė Danske Bank A/S materialiuose teisiniuose santykiuose su skolininku, ginčo teisinio santykio šalis Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, keistina jo teisių perėmėju „Swedbank“, AB ir civilinėje byloje Nr. 2S-773-275/2016 (CPK 48 str., 302 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48, 302, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Prašymą dėl ginčo šalies pakeitimo jos teisių perėmėju patenkinti ir civilinėje byloje Nr. 2S-773-275/2016 pakeisti ginčo teisinio santykio šalį Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, jo teisių perėmėju „Swedbank“, AB.