Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai – teismo šaukimas atsakovui įteiktas 2019 m. spalio 17 d., neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, 2019-10-01 raštu prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. Byloje nėra pareikštas prašymas atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje priimti sprendimą už akių. Teismas perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 231 straipsnio 5 dalis) ir bylą išnagrinėjo šalims teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. S. vairavusio transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, vykdydamas 2002-03-29 paslaugų teikimo sutartį Nr. 11 bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo ir atlygino atsakovo padarytą žalą, išmokėdamas 568,35 Eur draudmo išmoką. Tuo tarpu, ieškovas draudimo kompanijai kompensavo išmokėtą 568,35 Eur draudimo išmoką.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o minėtame punkte numatyta, kad ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Ieškovas 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. vasario 13 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlyginti ieškovui 568,35 Eur dydžio nuostolius. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovui jo išmokėtą draudimo išmoką, nėra (CPK 176-179 straipsniai), atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 568,35 Eur nuostolių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (568,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 17 Eur žyminis mokestis.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 14,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsakovo prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmestinas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog negali mokėti visos ieškiniu prašomos sumos iš karto, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1, iš kurios matyti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. kas mėnesį gavo po 217,80 Eur šalpos neįgalumo pensijos. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prašymą bei 2019 m. spalio 1 d. pranešimu dėl nedalyvavimo teismo posėdyje prašė atsakovo prašymo dėl mokėjimo išdėstymo dalimis netenkinti.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.

Atsakovas savo prašymui pagrįsti pateikė tik informaciją apie savo gaunamą šalpos neįgalumo pensiją, nepateikė duomenų apie savo vardu valdomą nekilnojamąjį turtą, duomenų apie savo valdomas transporto priemones bei turimas lėšas banko sąskaitose. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovui buvo pasiūlyta šiuos įrodymus pateikti, tačiau atsakovas tokių duomenų į bylą nepateikė. Nesant galimybės nustatyti realios atsakovo turtinės padėties, taip pat atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad jo materialinė padėtis yra itin sunki ir kad ji yra nuolatinio ilgalaikio pobūdžio (CPK 178 straipsnis), be to, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, mokėjimo išdėstymas nagrinėjamu atveju suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui bei nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-93 straipsniais, 270-271 straipsniais, 284 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (juridinio asmens kodas 125709291, buveinė adresas Algirdo g. 38, Vilnius) 568,35 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 35 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (568,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17 Eur (septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 14,40 Eur (keturiolika eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovo A. S. prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.