- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-557-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00257-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- G. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G. T. pareiškimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. T. skundą dėl notarės L. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. T. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų, juo prašė įpareigoti Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarę L. M. skubos tvarka išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.
2. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos rajono trečiajame notarų biure yra pradėtos paveldėjimo bylos dėl A. J. T. ir J. T. palikimo priėmimo, šias bylas veda notarė L. M. Pareiškėja yra pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kurį, be kita ko, sudaro uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Notarė pareikalavo pateikti papildomus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimo pagrindus. Minėti duomenys notarei pateikti 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. sausio 16 d. raštais, tačiau iki šiol notarė paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė, apie ketinimą jį išduoti neinformavo, papildomų duomenų ar dokumentų nepareikalavo ir Notariato įstatymo nustatyta tvarka įforminto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nepateikė. Pareiškėjos teigimu, tokie notarės veiksmai pažeidžia pareiškėjos interesus, nes negavusi paveldėjimo teisės liudijimo, ji negali įregistruoti nuosavybės teisės į paveldimą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjos pareiškimą Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarė L. M. pradėjo paveldėjimo bylą bei nurodė pareiškėjai pateikti papildomus duomenis apie paveldimą turtą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimo pagrindus. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 18 d. pateikė raštą su priedais, kuriame nurodė akcijų įsigijimo aplinkybes. 2020 m. sausio 6 d. pareiškėja kreipėsi į notarę informacijos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei teiravosi, kada galėtų atvykti dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Notarė pareiškėjai telefonu nurodė, jog trūksta duomenų apie akcijų įsigijimą. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 15 d. pareiškėja notarei išsiuntė papildomus duomenis ir prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei kitą jos paveldimą A. J. T. ir J. T. turtą, arba įstatymų nustatyta tvarka pateikti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, tačiau notarė į prašymą pareiškėjai neatsakė.
5. Teismas atsižvelgė į tai, kad notarė pareiškėjai nurodė, jog trūksta duomenų dėl paveldimo turto, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo pagrindo ir prašė juos pateikti tam, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog notarė neatsisakė atlikti notarinio veiksmo, priešingai, ji nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas į konkretų mirusiųjų turtą gali būti išduodamas surinkus visus duomenis apie paveldimą turtą. Teismas konstatavo, kad notarė nėra priėmusi galutinio savo sprendimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – atsisakyti išduoti pavedėjimo teisės liudijimą. Kadangi notarė nėra atlikusi notarinio veiksmo arba atsisakiusi jį atlikti, teismas padarė išvadą, jog nėra skundo objekto, kuris galėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta tvarka ir nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, todėl pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja G. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir nepagrįstai nurodė, jog notarei reikalinga papildoma informacija paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Apeliantės teigimu, notarės reikalaujami duomenys jai buvo pateikti 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. sausio 16 d. raštais, tačiau praėjus jau daugiau nei mėnesiui nuo šių duomenų pateikimo, notarė nenurodo, kokių dar papildomų duomenų ar dokumentų reikia notariniam veiksmui atlikti.
6.2 Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2020 m. sausio 16 d. pateiktu prašymu buvo prašoma raštu išdėstyti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, jeigu šį veiksmą notarė atsisakytų atlikti, tačiau praėjus pakankamai ilgam terminui, notarė nei atliko notarinį veiksmą, nei per įstatyme nustatytą 10 dienų terminą raštu išdėstė atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastis, nei pareikalavo pateikti papildomos informacijos. Apeliantės teigimu, formaliais pagrindais atsisakęs priimti skundą, teismas pažeidė pareiškėjos interesus ir sudaro sąlygas notarei vilkinti notarinio veiksmo atlikimą.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. balandžio 15 d. gautas pareiškėjos pareiškimas dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo. Pareiškime nurodoma, kad po atskirojo skundo pateikimo notarė atliko dalį notarinių veiksmų, todėl apeliantė nebeturi suinteresuotumo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantė pareiškė, jog atsisako nuo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties ir patvirtino, jog atskirojo skundo atsisakymo teisinės pasekmės jai yra žinomos.
9. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios.
10. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu apelianto atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui yra žinomi atsisakymo nuo skundo teisiniai padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-302/2017).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktas atskirojo skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pareiškėja patvirtino, jog atskirojo skundo atsisakymo teisinės pasekmės jai yra žinomos, todėl pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo priimtinas, o apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Išaiškintina, kad asmuo, atsisakęs atskirojo skundo, nebeturi teisės pakartotinai jį paduoti (CPK 308 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
priimti pareiškėjos G. T. atsisakymą nuo atskirojo skundo ir nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos G. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties.