Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą padavusio asmens E. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2026 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2026 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

E. J., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti, tai yra, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pakeisti Institucijos nutarimą ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba, teismo nuožiūra, skirti kuo trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam teisė vairuoti buvo atimta 2019 m. dėl padaryto administracinio nusižengimo, kurio jis neginčijo ir su juo sutiko, paskirtą baudą sumokėjo ir nutarimu nustatytą terminą nevairavo transporto priemonių. Praėjus teisės vairuoti atėmimo terminui pareiškėjas vėl pradėjo vairuoti ir vairavo nuo 2019 m. iki pat 2026 m. vasario 6 d., iki kol buvo sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų. Pažymi, kad tyčia nusižengimo nepadarė, visa situacija susidarė dėl nežinojimo ir, jo nuomone, dėl tinkamo neinformavimo.

Pareiškėjas nurodo, kad jo niekas neinformavo apie tai, kad reikalinga baigti kursus ir kad reikia kreiptis į akcinę bendrovę (toliau – AB) „Regitra“ po teisės vairuoti atėmimo termino pabaigos. Sprendime, kuriuo jam buvo taikytas teisės vairuoti atėmimas, nebuvo nurodyta jokia informacija apie papildomų kursų baigimą. Mano, kad jis buvo suklaidintas, kadangi jeigu būtų žinojęs, jog jam reikia pabaigti kursus ir kreiptis į AB „Regitra“, būtų kreipęsis ir tikrai nebūtų vairavęs neturėdamas tam teisės. Dabar supranta, kad visą šį laiką jis vairavo neturėdamas tam teisės ir tai buvo netyčinis veiksmas, nulemtas nežinojimo, nors tuo pačiu supranta, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Vis dėlto mano, jog policijos pareiga, taikant apribojimus, turėtų asmenį informuoti apie tinkamą apribojimų įvykdymą. Taigi, pareiškėjas prašo atsižvelgti į nusižengimo aplinkybes, nusižengimą vertinant pavojingumo prasme.

Skundu atkreipiamas dėmesys į tai, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino, kad įstatymų leidėjas formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Mano, kad Institucija netinkamai atsižvelgė į tai, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. O skirti švelnesnę nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, kai straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Šiuo atveju, svarbu atsižvelgti į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimas, kaip rūšinis gali būti vertinamas kaip pavojingesnis nusižengimas, tačiau toliau skunde nurodomos aplinkybės tik patvirtina, kad galimai padaryto nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą.

Pareiškėjas patvirtina, kad jis sutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Vis dėlto, jo įsitikinimu, Institucija, paskyrusi nuobaudą visiškai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kadangi skirdama administracinę nuobaudą neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis remiantis yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas.

Skunde pažymima, kad apie negaliojančią turimą teisę vairuoti, pareiškėjas sužinojo tik tuomet, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Jeigu jis nebūtų buvęs sustabdytas, jis ir toliau nebūtų žinojęs, kad jo teisė vairuoti negalioja, nes neįvykdė susigrąžinimo sąlygų, apie kurias dabar jau žino. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas kelyje elgėsi saugiai ir užtikrintai savo vairavimu, nes išmano Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Jo manymu, jo veika yra visiškai nepavojingas administracinis nusižengimas, lyginant su transporto priemonės vairavimu apskritai neturint teisės vairuoti transporto priemones, kadangi tokiu atveju vairuojantis asmuo tikrai žino, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai ir neišmano KET. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis puikiai išmano KET ir pagrįstai tikėjosi, kad pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui gali drąsiai važiuoti be jokių papildomų sąlygų, apie kurias jis ir nebuvo informuotas. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nevengia atsakomybės dėl šio formalaus nusižengimo, kadangi jau sumokėjo jam paskirtą baudą.

Pareiškėjas skunde išdėstė jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tai yra, kad jis praeityje nėra teistas, o tai rodo, kad jis nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių ar pažeidinėti įstatymus. Taip pat niekada nėra sėdęs už vairo būdamas neblaivus, nevartoja psichotropinių medžiagų, nėra smurtaujantis, nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių nesilaikantis asmuo. Apskritai, iki šio įvykio nėra turėjęs problemų su teisėsaugos institucijomis. Pareiškėjas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei techniko-elektriko specialybę, nors šiuo metu dirba tinkuotoju pagal individualios veiklos pažymą. Kadangi darbo vieta periodiškai keičiasi, priklausomai nuo vykdomų objektų, akivaizdu, kad objektams pasiekti yra būtina turėti teisę vairuoti bei automobiliu vežiotis darbui reikalingus įrankius. Nurodė, kad laisvalaikiu mėgsta žvejoti, daug laiko praleidžia su šeima. Pareiškėjas nevedęs, tačiau jau 18 metų gyvena su sugyventine ir kartu augina du vaikus. Sūnus lanko krepšinio treniruotes, iš kurių pirmadieniais jį reikia pasiimti. Vaikų mama dirba 0,5 etatu, nes dėl sūnaus sveikatos (nustatytas neįgalumas) negali dirbti pilnu krūviu. O taip pat ji neturi teisės vairuoti ir niekada neturėjo, todėl pareiškėjas yra vienintelis šeimoje galintis vairuoti.

Pareiškėjas supranta ir sutinka, kad nesąmoningai ir nepiktybiškai pažeidė KET. Tačiau teisės vairuoti praradimas bet kokiam laikotarpiui, jam sukelia didelius nepatogumus, kadangi bus neįmanoma atlikti darbų ar veiksmų kasdieninėje veikloje. Nurodo, kad jo darbo, neturint teisės vairuoti, dirbti neįmanoma, nes tuomet nebus galimybės pasiekti objektą bei vežtis darbui reikalingus įrankius. Tuo labiau, jo amžiuje susirasti kitą darbą gana problematiška.

Mano, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks keliamus tikslus. Patikina, jog jam pritaikius atsakomybę švelninančią teisės normą, nuobaudų tikslai bus pasiekti ir tikrai jam bus pamoka ateičiai. Pabrėžia, jog tai yra vienkartinis nesusipratimas, kuris nepasikartos. Tai parodo, jog jis nėra piktybinis ir nėra linkęs važinėti neturėdamas specialiosios teisės vairuoti. Prašo teismo juo patikėti ir suteikti pasitikėjimą.

Apibendrindamas, nurodo, kad šioje byloje nurodytą administracinį nusižengimą padarė manydamas, kad 2019 m. atėmus specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) tuo metu teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimui nereikėjo nieko papildomai daryti. Specialioji teisė jam buvo atimta nuo 2019 m. birželio 19 d. ir jos terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 28 d. Ir pareiškėjas atkreipia dėmesį į tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Tai yra, tuo metu galiojusioje ANK 686 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad asmenims, kurie sutiko su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu laiku įvykdydami administracinį nurodymą sumokėti baudą, šios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. 2019 m. surašant administracinio nusižengimo protokolą ir tą kartą atėmus specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones), jam nebuvo išaiškinta tokios teisės susigrąžinimo tvarka. Todėl pareiškėjas pagrįstai manė, kad turėdamas vairuotojo pažymėjimą, kuris nebuvo paimtas, ir pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui bei nesant reikalavimo perlaikyti vairavimo egzaminą, savaime bus atgauta teisė vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju, byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad dėl informacijos trūkumo pareiškėjas galėjo klaidingai manyti, kad 2019 m. pasibaigus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminui jis savaime atgaus teisę vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. J. pateiktą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2019 m. jam buvo atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones). Tuo metu, jis buvo sustabdytas ir jam buvo išrašyta bauda, kaip jam buvo paaiškinta, kad kai jis susimokės baudą, tuomet jam įsigalios specialiosios teisės atėmimas. Jam niekas nebuvo išaiškinta, kad po to, kai sueis atėmimo terminas reikės praeiti kursus. Taigi, praėjus 3 mėnesiams jis ir vėl pradėjo vairuoti toliau. Ir tuos 6 metus jis vairavo realiai neturėdamas teisės vairuoti. Tai yra, sustabdytas buvo tik tiek, kiek tikrindavo blaivumą, tačiau niekuomet neprašydavo jokio dokumento. Jam KET yra žinomas, o taip pat ir Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – SEAKĮ), kurį galbūt kažkiek primiršęs, bet pagrindinius dalykus žino. Suėjus 3 mėnesių terminui, jis nepasidomėjo teisės vairuoti susigrąžinimo tvarka, nes manė, kad jeigu jau jis yra nusižengęs, gaus kokią nors žinutę ar skambutį dėl teisės vairuoti susigrąžinimo, tačiau nieko nesulaukė, o pats šiuo klausimu nepasidomėjo. Jam teisė vairuoti yra svarbi dėl darbo, nes važinėja tarp objektų, kuriuose dirba. Kartu dirba su kolega, kuris neturi teisės vairuoti, todėl nebūtų, kas jį vežiotų. Taip pat jis sūnų pasiima iš būrelių, tad teisė vairuoti reikalinga ir dėl sūnaus poreikių tenkinimo. Sugyventinė teisės vairuoti neturi įgijusi. Pažymi, kad paskirtą baudą jau yra sumokėjęs, o taip pat jau yra išklausęs kursus ir kreipęsis į AB „Regitra“ dėl teisės vairuoti atstatymo.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į pareiškėjo E. J. skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašo jo netenkinti bei palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos priimtą nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad E. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl to, kad jis 2026 m. vasario 6 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai po atėmimo šios teisės nesusigrąžino, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir jam buvo paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams.

Remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenis, pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 1 d. Minimoje byloje pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu ir pasiūlyta sutikti su specialiosios teisės atėmimu, laiku sumokant paskirtą baudą. Pareiškėjas įvykdė administracinio nurodymo sąlygas, tai yra sumokėjo paskirtą baudą ir sekančią dieną nuo sumokėjimo įsiteisėjo specialiosios teisės atėmimas. Pažymėtina, kad minimoje byloje procesiniai dokumentai, tai yra administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir įteiktas pareiškėjui dalyvaujant – 2019 m. birželio 14 d.

Pažymėtina, kad pagal 2019 metais galiojančias SEAKĮ nuostatas buvo reglamentuota, kad vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų yra privalomas papildomas vairuotojų mokymas. Pagal pažeidimo padarymo metu galiojusią SEAKĮ redakciją, 24 straipsnio 3 dalyje buvo aiškiai nurodyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Atitinkamai pastarojo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka. Todėl Institucija mano, kad aptariamuoju atveju pareiškėjo skundo argumentai niekuo nepagrįsti, kad jis buvo suklaidintas, kad jo niekas neinformavo, jog jis turi susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. SEAKĮ 12 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. Todėl būtent ši aplinkybė rodo pareiškėjo aplaidumą. Institucija laikosi pozicijos, kad Institucija neprivalo informuoti vairuotojo apie pareigą, kurią jis pats turi žinoti.

Atsižvelgiant į įstatyminio reglamentavimo nuostatas, Institucija mano, jog akivaizdu, kad asmuo siekiantis susigrąžinti teisę vairuoti turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Akivaizdu, kad pagrindas AB „Regitra“ darbuotojui, pradėti teisės vairuoti grąžinimo procedūrą yra asmens gautas prašymas. Būtent šioje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas po specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo iki šio aptariamo nusižengimo padarymo dienos būtų kreipęsis su prašymu į bet kurį AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodantį padalinį ir nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonių, taip pat neišklausė privalomų papildomų vairuotojų mokymų dėl padaryto KET pažeidimo. Visas šias privalomas sąlygas pareiškėjas įvykdė tik jau po šio padaryto nusižengimo, dėl, kurio jis traukiamas atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Institucija pabrėžia, jog transporto priemonių vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti transporto priemones bei jais domėtis nuolatos, teisės aktai yra viešai skelbtini ir visiems prieinami. Vairuotojai turi patys būti aktyvūs ir domėtis įstatymais, bei privalo žinoti savo pareigas.

Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes. Atitinkamai Institucija mano, kad jokie pagrindai ir aplinkybės dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pareiškėjo atžvilgiu neegzistuoja, taip pat skunde nepateikiama jokių išskirtinių aplinkybių viseto, komplekso dėl ko jo atžvilgiu turėtų būti skiriamas trumpesnis teisių atėmimo terminas nei tas, kuris numatytas minimalus. Todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Institucija teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės, nėra, tačiau skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, tai yra, prašoma neskirti sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės arbą ją sumažinti, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su E. J. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu.

Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos nustatyta, kad 2026 m. kovo 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Rasa Girdauskienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo E. J. pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. E. J. buvo nubaustas už tai, kad 2026 m. vasario 6 d. 07.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

ANK 424 straipsnio 3 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, jog už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Pagal minėtą įstatymo nuostatą teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiui, šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkte numatyta, jog pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tokia pati nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, jog E. J. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 1 d. dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. E. J., kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl padaryto teisės pažeidimo ir kuris neįvykdė įstatyme numatytų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, negali būti laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones. Institucija pagrįstai nustatė, kad E. J. 2026 m. vasario 6 d. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius asmenims vairuoti transporto priemonę neturint šios teisės, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Tačiau pareiškėjas E. J. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 2019 m. jam paskirtą teisės vairuoti atėmimą žinojo ir visą laikotarpį, tai yra, 3 mėnesius nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 1 d. nevairavo ir galvojo, kad praėjus terminui, jis vėl gali vairuoti. Nurodė, kad jis nežinojo apie tai, kad jam reikia pereiti papildomus kursus ir apsilankyti AB „Regitra“, jam niekas šios tvarkos neišaiškino ir jo neinformavo, savo iniciatyva apie tai taip pat nesidomėjo.

Skundą padavusiam asmeniui E. J. skirta ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda bei minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalyje – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Šiuo atveju pažymėtina, kad paskirtą 300 Eur baudą asmuo jau susimokėjo, paties nusižengimo neginčijo, todėl kyla klausimas tik dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Įvertinus visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad E. J. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė, tą patvirtina iš karto sumokėta paskirta bauda. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat pasibaigė ir privalomus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimui reikalingus pasibaigti kursus, kas taip pat patvirtina, jog jis pasimokė iš savo klaidos ir dabar suvokia atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nei jos nevengia.

E. J. nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl jo darbo pobūdžio, kadangi dirba pagal individualią veiklą tinkuotoju. Dėl darbo jis turi lankytis po įvairius objektus, kartu vežtis reikalingus darbui įrankius. Nors dirba kartu su kolega, tačiau pastarasis neturi įgijęs teisės vairuoti, todėl negalėtų vežioti pareiškėjo po objektus. Pažymėtina tai, kad jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, kadangi jo sugyventinė dirba tik 0,5 krūviu. Kartu su sugyventine pareiškėjas augina du vaikus, vienas iš jų yra neįgalus, todėl jam reikia ypatingos priežiūros. Taip pat sūnų pareiškėjas vežioja į būrelius ir tą daryti gali tik jis, kadangi sugyventinė neturi įgijusi teisės vairuoti. Taigi, akivaizdu, jog šeimoje kasdienes funkcijas, kurios reikalauja turėti vairuotojo pažymėjimą, gali atlikti tik jis.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad E. J. šį nusižengimą padarė ne dėl tyčios, o dėl nežinojimo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, kadangi nepasidomėjo tuo, kad norint naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, po to, kai ji buvo prarasta, reikalinga baigti kursus. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nustatytų byloje aplinkybių visumą, paskirta administracinio poveikio priemonė (jos terminas), teismo vertinimu, nėra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Todėl, teismo vertinimu, net ir minimalaus termino specialiosios teisės atėmimo terminas – 6 mėnesiai, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus ne tik padarytą administracinį nusižengimą, tačiau ir ypatingas aplinkybes, susijusias su administracinį nusižengimą padariusiu asmeniu, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisingas.

Be to, įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (žala nebuvo padaryta, nekilo avarinių situacijų, nebuvo nustatyta jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, jog pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – neatitinka padaryto teisės pažeidimo pavojingumo bei E. J. asmenybės. Be to, byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti jam už jo padarytą administracinį nusižengimą sutrumpinant administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo laikotarpį.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, E. J. skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2026 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – sutrumpintinas iki 4 mėnesių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo E. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 4 mėnesių.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.