- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-01
- Bylos Nr.
- 2YT-6693-359/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00157-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus atstovei I. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM bei VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, A. L., po savo sesers P. M. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė L. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. L. sesuo P. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jos vardu registruotas turtas: 1/3 dalis pastatų (duomenys neskelbtini),1/2 dalis 9,03 ha žemės sklypas, ½ dalis 0,20 ha žemės sklypo, 324/747 dalys 7,47 ha žemės sklypo esančių (duomenys neskelbtini). P. M. sutuoktinis A. M. mirė dar (duomenys neskelbtini) , o jų vaikai: sūnus G. M. mirė (duomenys neskelbtini), o sūnus E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos tėvai yra mirę dar anksčiau, o vaikaičių palikėja P. M. neturėjo todėl po jos mirties neliko nei pirmos, nei antros nei trečios paveldėtojų pagal įstatymą. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad po P. M. mirties yra likęs tik vienas ketvirtosios eilės įpėdinis pagal įstatymą- mirusiosios brolis A. L. (pareiškėjas), o kiti keturi broliai jau yra mirę. Pareiškėjas savo pareiškime ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad P. M. iki mirties prižiūrėjo ir ją palaidojo jos brolis pareiškėjas A. L., jis po P. M. mirties paėmė jos asmeninius daiktus, prižiūrį namus bei žemės sklypus, kuriuos padedamas šeimos narių tvarko, moka mokesčius, t.y. faktiškai perėmė visą likusį turtą faktiškai jį valdydamas. Pareiškėjas po sesers mirties dėl turto paveldėjimo nustatyta tvarka į notarą nesikreipė dėl nesupratimo, neišprusimo. Prašo nustatyti juridine reikšmę turinti faktą jog jis tokiais savo veiksmais faktiškai priėmėm palikimą. Toks fakto nustatymas jam reikalingas, kad būtų galima gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, nes kitų įpėdinių nėra.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus atstovas I. P. teismo posėdžio metu neprieštaravo tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Nurodė, kad esant pateiktiems duomenims, kad kitų įpėdinių nėra, o pareiškėjas faktiškai po palikėjos mirties rūpinasi likusiu turtu toks faktas nustatytinas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjo A. L. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant (b.l.48-49).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta: P. M. (iki santuokos sudarymo L.) susituokė su A. M. (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. 4) (b.l.21). P. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.19). P. M. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą ir iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). (b.l.28). P. M. sutuoktinis A. M. mirė anksčiau už ją-(duomenys neskelbtini). (b.l.22) P. M. turėjo du vaikus: sūnų G. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų E. M., gim (duomenys neskelbtini), kurie jau yra mirę: atitinkamai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). (b.l. 23-24,25-26) G. M. ir E. M. nebuvo sudarę santuokų ir vaikų neturėjo. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad pareiškėjo A. L. ir mirusiosios palikėjos P. M. broliai: J. L. mirė- (duomenys neskelbtini), A. L. mirė- (duomenys neskelbtini), J. L. mirė- (duomenys neskelbtini), A. L. mirė- (duomenys neskelbtini). (b.l. 10,12,14,16-17). Iš pateiktų duomenų matyti, kad yra likęs tik vienintelis gyvas mirusiosios P. M. ketvirtosios eilės įpėdinis pagal įstatymą (LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas)- jos brolis A. L. (pareiškėjas), pirmesnės eilės mirusiosios P. M. įpėdinių nėra.
Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. 2018 m. gruodžio 10 d. liudijime Nr. 175 nurodyta, kad po P. M. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono savivaldybės notaro biure nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (b.l. 27).
Iš byloje esančio valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo duomenų banko išrašų matyti, kad mirusiosios P. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1/3 dalis pastatų (duomenys neskelbtini),1/2 dalis 9,03 ha žemės sklypas, ½ dalis 0,20 ha žemės sklypo, 324/747 dalys 7,47 ha žemės sklypo esančių (duomenys neskelbtini). (b.l. 29-34)
Pareiškėjo A. L. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad po jos sesers P. M. mirties jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti priėmė pareiškėjas patvirtina teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. M. parodymai, kad tik likęs gyvas brolis A. L. rūpinosi seserimi P. M. iki jos mirties, ją prižiūrėjo, palaidojo, padėjo tvarkyti jos sodybą, tvarkyti žemę, o po jos mirties pats vienas prižiūrėjo namus, nuomojo žemę, prižiūrėjo sodybą, mokėjo mokesčius. Tas aplinkybes patvirtino ir pats pareiškėjas A. L. savo rašytiniame pareiškime teismui., kuriame nurodė, kad prižiūrėjo seserį esant jai gyvai, rūpinosi ja, jai mirus palaidojo, prižiūri kapą, paėmė jos asmeninius daiktus, buities daiktus, prižiūri namą bei žemę.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjos P. M. mirties (duomenys neskelbtini), jos brolis A. L., kaip vienintelis gyvas įpėdinis (4 eilės įpėdinis) priėmė mirusiosios vardu atsiradusi palikimą, nes visu likusiu palikėjo turtu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju naudojosi, jį tvarkė ir valdė, prižiūrėjo namus bei žemę, mokėjo būtinus mokesčius ir tokiu būdu likusį turtą tvarkė kaip savo, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą –per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Palikėjos P. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. L. mirusios sesers P. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui po mirusiosios P. M. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. L. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė sesers P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.