Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. J. yra kaltinamas padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija, jog jo vairuojamas automobilis galėjo kliudyti ir apgadinti kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tačiau apeliantas neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, teigia, kad jo veiksmuose nėra šio pažeidimo sudėties, kadangi jis nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesąmoningai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007; N63-2972/2010; N62-5002/2010 ir t. t.). Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė apelianto kaltės formos, nors, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tai vienas iš esminių ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties elementų. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio apelianto paaiškinimo matyti, kad jis teigia nepamatęs apgadinimų, todėl iš įvykio vietos nuvažiavęs (b. l. 10). Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje tirtos nebuvo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).

Teisėjų kolegija nustatė, kad vieninteliai įrodymai, esantys byloje, liudijantys eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų mastą bei pobūdį – eismo įvykio vietos schema (b. l. 5) ir transporto priemonių techninės apžiūros aktai (b. l. 6-7), iš kurių galima spręsti, kad automobiliui Rover tik nubraukti dažai, o automobiliui VW Golf – nubraukti dažai ir išdaužtas atšvaitas, t. y. akivaizdu, kad smūgis nebuvo stiprus, todėl nesurinkus papildomų įrodymų, neįmanoma nustatyti, ar smūgis buvo toks, kad asmuo privalėjo suprasti, jog apgadino kitą automobilį. Iš byloje esančio nukentėjusiojo paaiškinimo matyti, kad eismo įvykį matė dvi mergaitės (b. l. 9), tačiau apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių nei nustatyti jų tapatybėms, nei apklausti patį nukentėjusįjį. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartys administracinėse bylose Nr. N575-1192/2009, N63-1533/2010, N575-5014/2010) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.

Taip pat teisėjų kolegija pastebi, jog versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju tokia pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta. Iš skundžiamo nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus davė atsakomybėn traukiamas asmuo ir ar buvo tiriama jo nurodyta įvykio versija. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismo posėdyje jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, apklausti norimus liudytojus. Pažymėtina, jog byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti apeliacinio skundo teiginių dėl teismo posėdžio metu galbūt padarytų procesinių pažeidimų – nesuteikimo teisės pateikti paaiškinimus, apklausti liudytojus ir pan.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, netirdamas administracinėn atsakomybėn paraukto asmens iškeltos versijos ir jos nepaneigdamas, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes bei pažeidė kaltinamo asmens teisę užduoti klausimus jį kaltinantiems liudytojams, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimą A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.