- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- e2-4285-940/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02101-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Jurgitai Varanauskienei, Jurgitai Jankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. R., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. B. jo nepilnametės dukros A. P. atžvilgiu. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovui D. B. Panevėžio apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu laikinai apribojo tėvo valdžią dukros atžvilgiu, nes teismas nenustatė tėvo elgesyje visiško nesirūpinimo ir ypatingos žalos daromos nepilnametei A. P.. Po motinos mirties A. P. apsigyveno sesers T. R. šeimoje. Su savo dukra atsakovas kartais bendraudavo, t. y. pasiimdavo ją į namus. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, per šešis metus, atsakovas nedėjo jokių realių veiksmų siekiant susigrąžinti dukrą į savo šeimą.
2. Atsakovas gyvena su sutuoktine R. B.. Šeimai nuo 2014 m. yra teikiamos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos. 2018 m. iš atsakovo žmonos buvo paimti du globojami mažamečiai vaikai ir nebegrąžinti į šeimą. Atsakovas su biologine dukra A. P. ryšio nepalaiko, jos auklėjime ir ugdyme nedalyvauja. Nėra glaudaus bendravimo ir su dukros globėja T. R.. Bendruomenės teigimu atsakovo šeimoje vartojamas alkoholis. Po laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovas su dukra bendrauja labai minimaliai. Atsakovas dirba, tačiau dukrą finansiškai išlaiko tik tiek, kiek yra priteistas išlaikymas. Dukros sveikata, mokslais nesidomi. Pats dukros nelanko.
3. A. P. nori toliau gyventi sesers šeimoje ir savo gyvenamosios vietos keisti nenori, kadangi santykiai su tėvu praktiškai yra nutrūkę ir yra labai minimalūs.
4. Laikinas tėvo valdžios apribojimas teigiamo rezultato nedavė. Atsakovas nerodo iniciatyvos ir siekio keistis, nebuvo aktyvus ir padedant socialiniams darbuotojams, neišnaudojo jam siūlomų galimybių susigrąžinti ir savarankiškai auginti savo nepilnametę dukrą. Atsakovas savo pareigų dukros atžvilgiu nevykdo dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms. Kadangi situacija atsakovo gyvenime per šešerius metus nepasikeitė, manytina, kad ji nesikeis ir ateityje, todėl tikslinga atsakovui apriboti tėvo valdžią neterminuotam laikotarpiui.
5. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo. Jokių prašymų, prieštaravimų neteikė. Tai rodo jo abejingumą dėl nagrinėjamos bylos.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. R., teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nededa jokių pastangų, kad susigrąžintų dukrą į šeimą, ja nesirūpina ir jos nelanko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
7. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
8. Atsakovas D. B. yra nepilnametės dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. A. P. motina R. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 11 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1133 A. P. nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta T. R. (ankstesnė pavardė – P.), A. P. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėja. Panevėžio apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu laikinai apribojo tėvo valdžią D. B. nepilnametės dukros A. P. atžvilgiu, nustatė A. P. globą, jos globėja bei turto administratore paskyrė T. R. ir nustatė A. P. gyvenamąją vietą su globėja T. R..
9. Atsakovas gyvena su sutuoktine R. B., šeimai teikiama socialinė pagalba. Atsakovo sutuoktinė R. B. neteko galimybės globoti savo sesers vaikus dėl smurto prieš vaikus. Tėvas D. B. dukters A. P. auklėjime ir ugdyme nedalyvauja, nesidomi savo biologine dukra, nėra glaudaus bendravimo su dukters globėja. A. P. su tėvu retai bendrauja, kartais apsilanko jo namuose, kartais pabendrauja telefonu, bendravimas minimalus. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: informacija apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą, vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas, paaiškinimai, globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Krekenavos seniūnijos raštas bei buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
10. Iš 2020 m. gegužės 14 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 2070-ANR_I-159-2020 matyti, jog atsakovas ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus.
11. Duomenų apie tai, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas davė teigiamą rezultatą nėra, atsakovas nerodo iniciatyvos keistis, nesiekia susigrąžinti ir savarankiškai auginti savo nepilnametę dukrą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).
13. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvas negali vykdyti savo pareigų. Konstatuotina, kad atsakovas savo pareigų dukrai nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, nededa pastangų susigrąžinti ir savarankiškai auginti savo dukrą, nesirūpina dukros sveikata, mokslu, jos auklėjimu.
14. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas D. B. nevykdo savo, kaip tėvo pareigų nepilnametei dukrai A. P. – jos neauklėja ir neprižiūri, nesudaro sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nesistengia keisti gyvenimo būdo, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas ketina keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu ar siektų jį susigrąžinti į šeimą. Atsakovo elgesys vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi, duomenų apie padėties pagerėjimą nėra. Konstatuotina, kad atsakovo kaltė įrodyta, nes jis vengia tinkamai atlikti savo pareigas auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.
Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo, vaiko globėjo, gyvenamosios vietos nustatymo
15. Dėl A. P. globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas, kadangi šie klausimai išspręsti 2014 m. kovo 24 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
16. Žyminis mokestis nepriteistinas, kadangi šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-406 straipsniais, 496 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnametės dukros A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.