- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-25
- Bylos Nr.
- I-1591-505/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00009-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui R. P., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 31 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Pažymėjo, jog buvo patalpintas į 11 korpuso 102 kamerą. Teigė, jog kreipėsi į ligoninės administraciją dėl buitinių dalykų, kurių pareiškėjui nebuvo suteikta, todėl mano, jog patyrė moralinę žalą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 36-41) nurodė, kad ginčui aktualiu laiku buvo gydomas nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 102 (gyvenamasis plotas 31,47 kv. m, 1,43 kv. m. sanitarinio mazgo kabina, 4 lovos).
Ligoninėje pacientai laikomi tik teisės aktų nustatyta tvarka licencijuotose gydomųjų skyrių gyvenamosiose patalpose, kurios yra įrengtos ir aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal teisės aktų reikalavimus ir atitinka tuo metu galiojančių higienos normų reikalavimus. Ligoninėje kamerų tipo patalpos (palatos) įrengtos laikantis Higienos normos HN 47:2011 11 punkto reikalavimų. Visose Ligoninės naujai įrengtose ar remontuotose gydomųjų skyrių gyvenamosios patalpose, vadovaujantis 21 punktu „kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti“. Atkreipė dėmesį, kad džiovyklos, stalai bei kėdės nenumatomos ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015). Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 102 yra stalo aukščio spintelė asmeniniams daiktams laikyti, kurios viduje lentynose pareiškėjas galėjo laikyti savo drabužius, spintelė yra su plačiu stalviršiu, pagamintu iš kietos medžiagos, ant kurios pareiškėjas galėjo valgyti ar rašyti laiškus ir kitus raštus. Galimybės džiovinti rankšluosčius sudarytos ant nenaudojamų lovų atlošų.
Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose būtinuoju ir papildomu kietuoju inventoriumi (kabykla, taburetėmis) aprūpinama atsižvelgiant į jose gydomų pacientų psichinę sveiktos būklę ir jos sąlygojantį elgesį.
Ligoninės pasivaikščiojimo kiemai įrengti ir eksploatuojami, vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, reikalavimais. Teisės aktai nenumato privalomų pakabų įrengimo pasivaikščiojimo kiemuose.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau Taisyklės) 57¹ punktu, laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į Ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą leidžiama pasiimti greitai gendančių maisto produktų ir šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Vadovaujantis Taisyklių 76 punktu, nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Pagal bendrą tvarką elektrinio virdulio, jei gydymo Ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų turėti su savimi neleidžiama. Pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas 6 lovadienius, todėl jam nepriklausė turėti elektrinį virdulį, todėl karštas (virintas) vanduo į gyvenamąją patalpą buvo pateikiamas tris kartus per dieną pagal nustatytą grafiką (nuteistųjų maitinimo metu).
2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) neįpareigoja išduoti naują minkštąjį inventorių. Pasibaigus minkštojo inventoriaus naudojimo terminui, Ligoninės atsakingi darbuotojai įvertina minėtų daiktų tolimesnio naudojimo tinkamumą. Tik įvertinus, kad daiktai yra susidėvėję, jie keičiami kitais, tinkamais naudoti. Ligoninės gydomųjų skyrių gyvenamųjų patalpų minkštasis inventorius yra atnaujintas ir sukomplektuotas, čiužiniai lovoms ir pagalvės yra nauji, tinkami naudoti. Vadovaujantis HN 134:2015 41 punktu čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Pagal HN 134:2015 42 punktą naudoti, tačiau dezinfekuoti, išskalbti (išvalyti) čiužiniai ir pagalvės gali būti perduodami kitiems asmenims. Į Ligoninę atvykusiam pacientui išduodamas švarios patalynės komplektas. Švarios patalynės Psichiatrijos skyriuje yra pakankamai. Pacientui išvykus, Ligoninėje visi naudoti čiužiniai ir pagalvės dezinfekuojami dezinfekavimo kameroje ir fiksuojami registracijos žurnale.
Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių reikalavimais, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (16.10 p.). Psichiatrijos skyriuje yra įrengta dviejų tipų mechaninė patalpų vėdinimo sistema: oro pritekėjimo - gyvenamojoje patalpoje, oro šalinimo - kiekvienos gyvenamosios patalpos sanitarinio mazgo kabinoje, todėl šių patalpų nebūtina vėdinti per langus. Dėl tyčinio turto gadinimo langai dažnai gadinami ir remontuojami. Šiuo metu vykdomos viešojo pirkimo procedūros langų remonto paslaugai įsigyti.
Psichiatrijos skyriuje įrengta dviejų vietų dušo patalpa nuteistiesiems ir suimtiesiems. Dušo grindys su nuolydžiu, po dušo kabinų durimis įrengti slenksčiai, todėl nėra galimybės vandeniui patekti į koridorių. Kabyklos rankšluosčiams ir drabužiams įrengtos prie dušo persirengimo patalpoje (prieangyje). Kabyklos drabužiams įrengtos duše, nes prie jo nėra persirengimo patalpos. Pastebėjo, kad HN 134:2015 ir HN 47:2011 dušų įrengimo reikalavimų nereglamentuoja. Dušo patalpos įrengiamos ir aprūpinamos inventoriumi pagal Ligoninės finansines galimybes. HN 134:2015 44 punktas nustato, kad asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Ligoninėje pacientai maudosi po dušu vieną kartą per savaitę pagal Ligoninė direktoriaus patvirtintą maudymosi grafiką.
Eksploatavimo taisyklės numato, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (16.9 p.). Kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. <...> (16.9 p.). HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Patikrinimo akte konstatuojama, kad Operatyviosios kontrolės metu patikrinus Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 102 dirbtinę apšvietą nustatytas pažeidimas, kadangi apšvietos vertė siekė 47 +/- 8 lx.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad gyvenamose patalpose neveikia iškvietimo mygtukai. Prižiūrėtojo iškvietimo sistemos įrengimą kamerų tipo patalpose ir gyvenamose patalpose reglamentuoja Eksploatavimo taisyklės. Eksploatavimo taisyklių 13.10 punktas numato, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose turi būti įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir 16.11 punkte, kuris reglamentuoja kamerų įrengimą: kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pareiškėjo skunde minimu laikotarpiu iškvietimo sistemoje sutrikimų neužregistruota, iškvietimo mygtukai veikiantys.
Patikrinus Nuteistųjų, suimtųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, adresuotų Ligoninės direktoriui apskaitos žurnalą, duomenų, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar netinkamų sveikatos priežiūros specialistų veiksmų būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 31 d. nėra.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl skunde reiškiamų pretenzijų tiesiogiai į įstaigos administraciją nesikreipė, todėl Ligoninės manymu, pareiškėjas tuo metu jokių nepatogumų dėl skundžiamų aplinkybių nejautė. Pareiškėjas nedetalizavo, kokią konkrečiai žalą jam sukėlė galimi kalinimo sąlygų pažeidimai, o tik abstrakčiai teismui teiktame skunde nurodo, kad kreipėsi į Ligoninės administraciją dėl buitinių dalykų, kurių jam nebuvo suteikta, todėl mano, kad patyrė žalą. Įvertinus medicininę dokumentaciją, nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala.
Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 1500,00 Eur neturtinės žalos suma. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau ir – LAVL, Ligoninė) netinkamomis, antisanitarinėmis, orumą žeminančiomis sąlygomis.
Iš byloje pateiktų įrodymų (b. l. 16-17, 44-45) matyti, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš šių netinkamų kalinimo sąlygų: 102 kameroje netinkamas apšvietimas; čiužiniai ir pagalvės neaptraukti specialiais užvalkalais; duše neįrengtas persirengimo kambarys, pakabos pačiame duše; kameroje nebuvo stalo, kėdžių, nėra kur pasikabinti rūbų ir rankšluosčių; pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengtos rūbų kabyklos; neveikia pareigūnų iškvietimo mygtukai; netiekiamas verdantis vanduo, kada pareiškėjas jo nori; blogai atsidaro langai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad LAVL 102 kameroje jam nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, blogai atsidaro langai, jie sulaužyti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 14 punkte reglamentuota, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., o 17 punkte numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 16.9 punktas numato, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas.
Iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. 2.2.22-562(17.2.338. 2.22), kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 20 d. skundą, reg. Nr. AP.2-265(17.2.338. 2.22) ir iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto Nr. PA. 2-1476(17.2.338 2.22) (toliau – Patikrinimo aktas) matyti, jog 2017 m. gruodžio 4 d. LAVL buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimo pažeidimas: išmatuota dirbtinė apšvieta 102 palatoje buvo 47+8 lx (norma ne mažesnė kaip 200 lx) (b. l. 3-4, 24-27). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 102 buvo apgyvendintas nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 31 d., todėl pripažintinos pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl netinkamo apšvietimo. Taip pat nustatyta, kad 102 palatoje buvo rastas techniškai netvarkingas vieno lango rėmas, kuris sandariai neužsidarinėjo (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), dėl to buvo tikimybė aplinkos drėgmei patekti į gyvenamąsias patalpas.
Pareiškėjas skundėsi, jog čiužiniai ir pagalvės neaptraukti specialiais užvalkalais.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punkte numatyta, jog čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas).
Patikrinimo akte konstatuota, kad LAVL dauguma čiužinių ir pagalvių dar nėra su užvalkalais iš nelaidaus skysčiams ir atsparaus valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio, tačiau jie yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis dezinfekavimo kameroje. Buvo pateiktas pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma daiktų dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimas, dezinfekuotojo parašas. Nenustatyti atvejai, kad laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuoti čiužiniai ir pagalvės būtų perduoti kitiems asmenims (b. l. 24-27). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šioje dalyje nekonstatuoti.
Pareiškėjo teigimu, duše neįrengtas persirengimo kambarys, pakabos pačiame duše.
Patikrinimo akte nustatyta, kad LAVL 11 korpuso 1 aukšte nuteitiems pacientams praustis yra įrengti du dušai. Šiuose dušuose įrengtos kabyklos drabužiams, drabužiai nėra kabinami dušo patalpoje, nes pagalbinėje patalpoje yra įrengtos kabyklos asmenims drabužiams pasikabinti. Pastebėtina, jog Higienos norma HN 134:2015 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 47:2011) nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįsti.
Pareiškėjas skundėsi, kad kameroje nebuvo stalo, kėdžių, nebuvo kur pasikabinti rūbų ir rankšluosčių.
LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetine įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011. Šios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Atkreiptinas dėmesys, jog higienos normoje HN 134:2015 nenumatomas džiovyklų, stalų bei kėdžių įrengimas patalpose.
Patikrinimo akte nustatyta, kad vadovaujantis higienos normos HN 47:2011 21 punkto reikalavimu ir LAVL 2017 m. vasario 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-39 patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių 19.1 punkto reikalavimais, į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova , daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis ar kabykla) asmeniniams daiktams laikyti. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad LAVL 11 korpuso102 palatoje kiekvienam pacientui išvardintas inventorius buvo, išskyrus drabužių spintą (jos dalį ar kabyklą) asmeniniams daiktams laikyti (Lietuvos higienos normos HN 47:2011 21 punkto pažeidimas). Minėtuose teisės aktuose palatoje stalas kaip privalomas inventorius nėra nurodytas (b. l. 24-27). Atsižvelgiant į išdėstyta, teigtina, jog pareiškėjo teiginiai dėl kietojo inventoriaus kamerose trūkumo yra pagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengtos rūbų kabyklos.
Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog Ligoninės pasivaikščiojimo kiemai įrengti ir eksploatuojami, vadovaujantis Eksploatavimo taisyklėmis ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. Kadangi teisės aktai nenumato privalomų pakabų įrengimo pasivaikščiojimo kiemuose, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl neįrengtų rūbų kabyklų pasivaikščiojimo kiemeliuose.
Pareiškėjas skundėsi, kad palatoje neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai.
Eksploatavimo taisyklių 13.10 punkte numatyta, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Analogiška nuostata įtvirtinta ir 16.11 punkte, kuris reglamentuoja kamerų įrengimą ir numato, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo laikotarpiu iškvietimo sistemoje sutrikimų neužregistruota, iškvietimo mygtukai buvo veikiantys (b. l. 40). Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas dėl minėto pažeidimo būtų kreipęsis į atsakovės atstovą, todėl teigtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl neveikiančių pareigūnų iškvietimo mygtukų nepagrįsti.
Pareiškėjas skundėsi, jog ginčo laikotarpiu jis negalėjo, kada panorėjęs gauti verdančio vandens.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57¹ punktu, laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į Ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą leidžiama pasiimti greitai gendančių maisto produktų ir šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Vadovaujantis Taisyklių 76 punktu, nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Pagal bendrą tvarką elektrinio virdulio, jei gydymo Ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų turėti su savimi neleidžiama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas 6 lovadienius (nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 31 d., b. l. 56), todėl jam nepriklausė turėti elektrinį virdulį. Kaip nurodė atsakovės atstovas, karštas (virintas) vanduo į gyvenamąją patalpą buvo pateikiamas tris kartus per dieną pagal nustatytą grafiką (nuteistųjų maitinimo metu) (b. l. 55), todėl konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas nejuto tokios didelės, ypatingai jį slegiančios skriaudos, kurią būtų galima įvertinti prašoma priteisti 1 500 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Teismas sprendžia, kad, įvertinus Laisvės atėmimo vietų ligoninės padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimo lygį ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama (teisinga) satisfakcija pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. P. (gim. (duomenys neskelbtini) .) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo, higienos sąlygų).
Kitos skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.