- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- 1-1831-1033/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, susituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. 2018 m. lapkričio 30 d., apie 13.51 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, <...> neblaiviems <...>, bei 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų <...> keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. <...>“, t. y. būdama neblaivi (nustatytas 1,35 promilių girtumas), vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės buvo neatsargi ir neatidi, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą perėją ir partrenkė jos važiavimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę pusę ėjusią pėsčiąją J. J. ir ją sužalojo, padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji J. K. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad iš vakaro ji vartojo alkoholį, o 2018 m. lapkričio 30 d. ryte išgėrė apie 200 g brendžio, nes neplanavo vairuoti, buvo išeiginė diena, tačiau staiga prireikė važiuoti. Automobilį vairuodavo nedažnai, nors turi didelį vairavimo stažą. Tuo keliu važiavo ne pirmą kartą, važiavo tiesiai, į akis labai švietė saulė, atsispindėjo nuo sniego, todėl nepastebėjo kelio ženklo ir einančių mergaičių. Akinių nuo saulės nedėvėjo. Negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko, bet ne dėl neblaivumo. Tai pirmas jai toks atvejis, dėl alkoholio problemų nėra turėjusi. Jai pačiai sunku suprasti savo poelgį. Vairavo savo vyro automobilį, su ja važiavo du mažamečiai anūkai. Į greitį nežiūrėjo, bet prieš įkalnę buvo apie 50-60 km/val. Išgirdusi stuktelėjimą sustojo. Mergaitė pasakė, kad rusiškai nekalba, paskui atėjo mergaitės tėtis. Liudytojams ji pasakė, kad patrauks automobilį nuo pėsčiųjų perėjos ir pavažiavusi keletą metrų į šalį atėjo atgal. Jai atėjus, po 5 minučių atvažiavo greitoji pagalba ir policija, kuriuos iškvietė kiti vairuotojai. Nustatytas 1,35 promilės neblaivumas ją labai nustebino, nes jautėsi normaliai. Po įvykio skambino mergaičių tėčiui, klausė apie mergaitės sveikatą, norėjo susitikti, bet jai buvo pasakyta, kad nereikia. Galvojo, kad susitikusi atsiprašys. Dėl savo poelgio labai gailisi, nukentėjusių atsiprašo. Ji sumokėjo 1 200 eurų draudimui. Vairavimo teisės jai gali būti atimtos visam laikui, nes daugiau automobilio nevairuos. Kaltės jausmas liks visam laikui, kiek beatsiprašinėtų. Savo poelgį vertina neigiamai, daugiau tai nepasikartos.
Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą A. J. teisme parodė, kad jo dukrai įdėti metalai, bus operacija, reikės juos išimti. Gydytojai sakė, kad yra pasikeitusi dukros laikysena, bet turi pagerėti. Šiuo metu mergaitė vaikšto, turėjo mokytis namuose, atsiliko nuo mokslų, ką parodo jos metinis įvertinimas. Gydymas vyksta gerai, tačiau koks bus rezultatas neaišku. J. K. jam skambino, norėjo susitikti, kalbėjo apie savo nelaimes, klausė kaip sekasi mergaitei, bet atsiprašymo iš jos neišgirdo. Advokatą pasisamdė dėl draudimo. Šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia, aiškinasi su draudimu, ateityje gal reikš ieškinį atskirai. Teismo sprendimai nesugrąžins to, kas įvyko, tačiau gal užkardys tokių įvykių kilimą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji J. K. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d., apie 13.50 val., vairavo techniškai tvarkingą savo vyro V. K. automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, greitis buvo apie 50 km/val., kartu važiavo 8 ir 5 metų anūkai, kurie sėdėjo automobilio gale. Važiuojamoji dalis buvo sausa, saulė švietė į akis, stogelio nusileidusi nebuvo. Jos važiavimo kryptimi buvo įkalnė. Važiuojant pajautė smūgį į automobilio priekinę dalį, tiksliau nurodyti negali. Po smūgio sustojo ir išlipusi pamatė kairėje pusėje dvi mergaites, viena stovėjo, o kita sėdėjo ant šaligatvio. Priėjusi prie mergaičių paklausė, kaip jos jaučiasi, viena mergaitė atsakė, kad nesupranta rusų kalbos. Šalia buvę vyrai paklausė mergaitės lietuviškai, mergaitė pasakė, kad skauda koją, bet akivaizdžių sužalojimų ant kūno nesimatė. Automobilį ji nuvairavo į aikštelę prie kapinių ir vėl atėjo į įvykio vietą. Kas iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, nežino. Atvykusi greitoji pagalba išvežė mergaitę į ligoninę. Važiuodama kitų automobilių prie pėsčiųjų perėjos nepastebėjo, taip pat nematė kelio ženklo ir pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Kaip mergaitės ėjo per pėsčiųjų perėją, iš kurios pusės ir kokia kryptimi ėjo nematė ir nurodyti negali. Ji sustojo tuo metu, kai pajuto smūgį į automobilį. Iš pradžių net nesuprato, kas atsitiko, tik išlipusi pamatė, kad partrenkė mergaitę. Eismo įvykio išvakarėse vartojo alkoholį, taip pat ryte išgėrė apie 200 g degtinės, nes neplanavo važiuoti. Apie 13.00 val. jautėsi gerai, manė, kad gali vairuoti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 74).
Nukentėjusioji nepilnametė J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po pamokų ėjo iš mokyklos kartu su sese, buvo apie 14.00 val. Prie perėjos pažiūrėjo į abi puses, vienas automobilis kitoje perėjos pusėje jau buvo sustojęs, jos buvo ant šaligatvio. Sesė ėjo pirma, o ji ėjo iš paskos. Beveik nepastebėjo, kaip privažiavo automobilis, kuris važiavo greitai. Pamačiusi automobilį paspartino žingsnį, bet vidury gatvės automobilis stipriai trenkė į koją, kurios ji nespėjo patraukti. Ji ant vienos kojos nušokinėjo iki šaligatvio. Sesuo buvo dviem, trim žingsniais toliau nuėjusi. Pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kuris ją užkabino, kai buvo prie pat kelio vidurio linijos. Jai nušokinėjus ant šaligatvio priėjo viena moteris, atrodo rusė, sakė jai nesiremti ant kojos. Paskui atėjo vyras. Vėliau atvyko policija ir greitoji. Ją vežė į ligoninę. Ligoninėje buvo ilgai, po to buvo namuose, į mokyklą nėjo apie mėnesį laiko. Nežino, kaip tada jautėsi. Dabar jaučiasi gerai (b. l. 30-32).
Liudytoja nepilnametė M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su seserim stovėjo prie perėjos, pradėjo eiti ir pamatė atvažiuojantį automobilį, tada ji pradėjo eiti greičiau ir sesuo J. irgi pradėjo eiti greičiau, tada J. nutrenkė automobilis, tačiau ji nematė, nes buvo priekyje. Šalia buvo sustoję trys automobiliai, kurie jas praleido. Tada iš automobilio išlipo vyras, kuris yra buvęs policininkas. J. pasakė jam mamos telefono numerį ir tas vyras paskambino mamai, o po to mama paskambino tėčiui, kuris pas jas atbėgo. Ta perėja yra šalia jų namų. Trys iš eilės automobiliai buvo sustoję. Ji jau buvo pradėjusi eiti, kai pamatė tą automobilį, buvo jau arčiau šaligatvio, beveik perėjos gale. Pamačiusi automobilį, pradėjo eiti sparčiau ir galvojo, kad J. ateis paskui ją. Atsisukusi pamatė J., kuri truputį tūpčiojo, daugiau nelabai atsimena. Automobilis, partrenkęs J., buvo žalios spalvos. Jokių garsų prieš partrenkiant sesę negirdėjo, nematė, kad automobilis būtų stabdęs. Sesė buvo šalia jos, kai partrenkė, sesė už jos užsikabino, kai atsisuko, sesė stovėjo ant vienos kojos (b. l. 45-47).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. jam paskambino žmona ir pasakė, kad dukra J. partrenkta netoli namų esančioje perėjoje, o dukrai M. viskas gerai. Atbėgęs į įvykio vietą pamatė greitosios pagalbos automobilį ir policijos pareigūnus. J. buvo greitosios automobilyje, kitą dukrą M. rado verkiančią prie namų. Grįžęs į įvykio vietą su dukra J. važiavo kartu į ligoninę. Kaip partrenkė dukrą J., jis nematė ir nurodyti negali. Mergaitės sakė, kad ėjo per perėją, nebėgo, automobilis atvažiavo labai greitai. M. ėjo pirma, paskui ją per žingsnį atsilikusi ėjo J. (b. l. 49).
Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d., apie 13.50 val. vairavo automobilį „VW Cady“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link geležinkelio stoties. Privažiuojant nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, priešais važiavęs automobilis sustojo, jis taip pat sustojo už šio automobilio. Stovinčių prie perėjos ar einančių perėja, nematė. Sustojęs už automobilio pamatė, kad pėsčiųjų perėjos ribose ant asfalto krenta vaikas, automobilis nesustojęs važiuoja toliau. Iš karto įjungė avarines šviesas ir išlipo iš automobilio, pamatė, kad vaiką partrenkęs automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo maždaug 30-40 metrų už perėjos, (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, iš automobilio išlipo vyresnio amžiaus moteris. Partrenkta mergaitė nukrito važiuojamosios dalies viduryje, pėsčiųjų perėjos ribose, mergaitė pati atsikėlė ir nušlubčiojo į kelkraštį. Šalia buvo dar viena mergaitė. Paklausė mergaitės kas skauda ir pamatė, kad mergaitė laiko koją, kuri pradėjo tinti. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Bendraujant su automobilio „Peugeot“ vairuotoja, ši pasakė, kad mergaitės staiga išbėgo į perėją, o vairuotoją apakino saulė. Su vairuotoja bendravo per atstumą, alkoholio kvapo nejautė. Mergaitę partrenkęs automobilis „Peugeot“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo stoties pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Mergaitė padiktavo mamos telefono numerį ir jis paskambino mamai, pranešė apie įvykį (b. l. 51).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 30 d. 13.50 val. pranešėjas informavo, jog automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė 8 metų amžiaus mergaitę. Mergaitė sąmoninga, kojos trauma (b. l. 4).
Vyriausiojo patrulio E. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotos įvykio aplinkybės, kurios buvo nustatytos jam atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą 2018 m. lapkričio 30 d. (b. l. 5).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarytas eismo įvykio vietos planas, eismo įvykio vieta užfiksuota fototonuotraukose. Nustatyta, kad kelio dangos tipas, būklė – asfaltas, sausas; duomenys apie kelią – važiuojamosios dalies plotis – 7,2 m, šaligatvio dešinėje ir kairėje pusėje plotis – 1,5 m; kelio ženklai galiojimo zonoje – kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, Nr. 533, 534 „Pėsčiųjų perėja“, greitis 50 km/val.; duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą – kelio paženklinimas Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“, Nr. 1.5 „Siaura brūkšninė linija“, 1.13- 1.13.1 „Zebras“; kelio aplinka – pastatai, medžiai. Transporto priemonių stabdymo žymių, padangų pėdsakų nėra (b. l. 6-9).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad ant automobilio matosi rūdys, apibraižytas priekinis kairės pusės sparnas ir priekinis bamperis, atšokusi priekinio bamperio kairėje pusėje apdailos detalė (juostelė), įskilę priešrūkiniai žibintai. Daugiau išorinių automobilio sugadinimo požymių nenustatyta (b. l. 13-16).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų, registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilio „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas V. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 18).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad automobilis „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju draudimu. Po apžiūros transporto priemonė grąžinta (b. l. 11).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto išvada patvirtina, kad specialistė, susipažinusi su pateiktais J. J. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, nustatė, kad J. J. nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešinėje blauzdoje ir čiurnoje su dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžiais. Sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis buvo į dešinės blauzdos sritį (b. l. 20).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad J. K. 2018 m. lapkričio 30 d. 14.12 val. nustatytas 1,42 promilės girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad prietaisas tinkamas naudoti, paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 56-57).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11891/2018(01) konstatuota, kad J. K. kraujyje (paimtame 2018-11-30 14.50 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 1,35 promilės etilo alkoholio (b. l. 59).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akte Nr. 296, pateikta išvada, kad J. K. yra neblaivi, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 60).
J. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 30 d., apie 14.00 val., vairuodama automobilį „Peugeot 406“, ji važiavo iš centro (duomenys neskelbtini) gatve 50 km/val. greičiu. Privažiavusi pėsčiųjų perėją nepastebėjo, kaip iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje išbėgo mergaitė. Pristabdė, tačiau buvo per vėlu, kliudė mergaitę. Saulė stipriai švietė į veidą, stogelio nuleidusi nebuvo. Alkoholį vartojo iš vakaro ir ryte apie 08.00 val. (b. l. 61-62).
Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacijos nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-57007-18 draudimo bendrovei buvo išsiųsta pretenzija Nr. 955 dėl 1 201,34 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios J. J. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje po 2018 m. lapkričio 30 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pretenzija Nr. R19/ 0019988 J. K. patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 30 d. eismo įvykio metu automobilio „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“, todėl draudimo bendrovė dėl šio įvykio išmokėjo 1 201,34 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio metu paaiškėjo, kad eismo įvykio kaltininkė vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Mokėjimo kvitai patvirtina, kad turtinė žala AAS „BTA Baltic Insurance Company“ yra atlyginta (b. l. 53, 114-115).
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamoji J. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d., apie 13.51 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 ir 30 punktų reikalavimus, būdama neblaivi (nustatytas 1,35 promilių girtumas), vairavo V. K. priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), artėdama prie nereguliuojamos sankryžos buvo neatsargi ir neatidi, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų paretėja“, įvažiavo į pažymėtą perėją ir partrenkė pėsčiąją J. J.. Dėl sukelto eismo įvykio nukentėjusioji J. J. buvo sužalota, jai nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamosios kaltę patvirtina įvykio registracijos kortelės duomenys, apžiūros protokolai, specialistų išvados, alkotesterio rodmenys, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios parodymai, taip pat pačios kaltinamosios paaiškinimas ir parodymai.
J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi bei pažeidė kelių eismo saugumo taisyklės, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino padarytą turtinę žalą draudimo bendrovei (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, pasekmes (padarytas nesunkus nusikaltimas, buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisyklės, automobilį vairavo būdama neblaivi, į nustatytą neblaivumo laipsnį, sužalojo ir nesunkiai sutrikdė mažametės sveikatą, padarė žalą, kurią atlygino draudimo bendrovei), į kaltinamosios asmenybę (63 metų amžiaus, dirba, turi 22 metų vairavimo stažą, neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, bauda sumokėta, nuobauda negalioja, už kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra bausta), į tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą atsiprašė, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į tai, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamosios amžių, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji savo kaltę pripažino, todėl jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
J. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, leidžiančia vairuoti transporto priemones, todėl, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisė vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. sausio 23 d. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 0(duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 77-79) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2 vokai su CD laikmenomis, kuriose nepilnamečių apklausos įrašai, prisegti prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, paliktini saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. sausio 23 d.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti į VĮ „Regitra“.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dvi CD laikmenas su nepilnamečių apklausos įrašais – palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.