- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- 1S-162-581/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- L. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios L. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. B. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 2 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 2 d. Nuteistoji 2018 m. liepos 26 d. atliko daugiau nei 1/3 paskirtosios bausmės, faktiškai atliko vienerius metus šešis mėnesius 24 dienas paskirtosios bausmės.
2. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajai L. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šį nutarimą pateikė Panevėžio apylinkės teismui patvirtinti.
3. Skundžiama nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas nutartyje nurodė, jog nuteistoji L. B. anksčiau buvo teista už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, jai buvo taikytas švelnesnis įstatymas – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistosios tai nesulaikė nuo vėliau įvykdytų naujų nusikalstamų veikų padarymo; šiuo metu nuteistoji atlieka bausmę už vieno tyčinio sunkaus nusikaltimo ir vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimų padarymą, kurių įvykdymo metu teistumas nebuvo išnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nebuvo panaikintas, veikas įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Toks nuteistosios elgesys ją neigiamai charakterizuoja, parodo jos atsainų požiūrį į įstatymų bei jai skiriamų įpareigojimų laikymąsi, polinkį nusikalsti bei tokio jos elgesio pavojingumo nemažėjimą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į pakartotinio nusikalstamumo riziką, kuri yra 40 balų ir kuri nepasikeitė nuo paskutinio Komisijos svarstymo dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs visas socialinio tyrimo išvadoje nurodytas nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti taikant lygtinį paleidimą, todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 01/7–2930 nepatvirtino.
4. Nuteistoji L. B. skundžia Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jos atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
4.1. Nurodo, kad yra priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, atliko vienerius metus 6 mėnesius ir 24 dienas paskirtosios bausmės. Bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose adaptacijos bei pataisos programose, įvairiuose užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius su mama ir seserimi. Bausmės atlikimo metu du kartus skatinta už gerą elgesį. Nors ir turi neįgalumą, tačiau nuo 2017–10–18 dirba ūkio darbus, taip pat vykdo 2018 m. sausio 11 d. Komisijos rekomendaciją lankyti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimus, pasiryžusi nevartoti alkoholio. Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog Komisija nurodė, jog ji įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pažanga nusikalstamo elgesio rizikoje – sumažėjo nuo 46 iki 40 balų ir yra žema. Teigia, jog jos elgesys yra pasikeitęs, noriai laikosi pataisos namų taisyklių, darbuotojų nurodymų ir tai įrodo, kad pasikeitė į teigiamą pusę – laikysis įstatymų ir nebenusikals, sugebės atsispirti alkoholiui ir nusikalstamam elgesiui, o taikoma probacija pasieks tikslą.
4.2. Pažymi, jog Komisija, vertindama objektyviai ir nešališkai, įžvelgė jos teigiamus asmenybės pasikeitimus.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
5.1. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog nuteistasis atliko privalomą paskirtos bausmės dalį, nes įstatymu numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik formalusis pagrindas, kad paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau, be paminėto, taip pat turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas, t. y. teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir k.t.
5.2. Išnagrinėjęs nuteistosios L. B. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą teismui pateiktą medžiagą – nuteistosios asmens bylą Nr. 6317 – teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
5.3. Panevėžio apylinkės teismas, spręsdamas L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai nei teigia nuteistoji, tinkamai atsižvelgė į visas nuteistąją tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinos nusikalstamumo rizikos laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistoji L. B. negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos.
5.4. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistoji L. B. bausmės atlikimo metu dalyvavo pataisos bei integracijos į visuomenę programose, baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turinčioms nuteistosioms; aktyviai dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimuose. Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta, du kartus skatinta už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Socialinius ryšius palaiko su motina ir seserimi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; piktnaudžiavimas alkoholiu; problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių trūkumas; naujo nusikaltimo įvykdymas lygtinio paleidimo metu. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, nuteistosios pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema (40 balų).
5.5. Aukščiau paminėti duomenys rodo, kad nuteistosios L. B. elgesyje yra tam tikrų korekcijos požymių (dalyvavimas įvairiose programose, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemones, dirba), tačiau atsižvelgus į ją charakterizuojančių aplinkybių visumą, paminėtos aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis nuteistajai L. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.
5.6. Aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad L. B. anksčiau ne kartą teista, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka ne pirmą kartą, teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajai L. B. teigiamos įtakos neturėjo, ji ir toliau elgėsi neatsakingai, įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Teismo nuosprendžiu, pagal kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteista už sunkaus (BK 180 straipsnio 2 dalis) ir vieno nesunkaus (BK 178 straipsnio 1 dalis) tyčinių nusikaltimų padarymą; be to, paskirta bausmė buvo bendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Nustatyta, jog L. B. neatlikusi 1 metų 4 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal 2015–04–16 nuosprendį už analogišką sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis), būdama lygtinai paleista iš pataisos įstaigos (iš pataisos namų paleista 2015–09–24) nepraėjus nė pusei metų vėl padarė analogišką nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę šiuo metu. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąją L. B..
5.7. L. B. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistosios nusikalstamumo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0–40 balų, įvertinta 40 balais. Visiškai pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas per visą bausmės atlikimo laiką sumažėjo nežymiai ir yra artimas vidutiniam, o po paskutinio Komisijos svarstymo nepasikeitė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2018 m. sausio 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. SR 1–36 nuteistosios nusikalstamumo elgesio rizika buvo 40 balai, o 2018 m. birželio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. SR 1 – 609 nusikalstamumo elgesio rizika nustatyta tokia pati (asmens bylos lapai 30–32, 38–40). Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Šiuo aspektu vertinant nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje L. B., nors ir dalyvaujančiai visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; piktnaudžiavimas alkoholiu; problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių trūkumas; naujo nusikaltimo įvykdymas lygtinio paleidimo metu. Aukštesnysis teismas pažymi, jog net 20 balų pakartotinio L. B. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro kintamieji (dinaminiai) veiksniai, kuriuos nuteistoji pati turi galimybę mažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys L. B. kriminogeniniai veiksniai yra nurodyti piktnaudžiavimas alkoholiu, problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių trūkumas. Nuteistosios L. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nežymiai, kas rodo, jog nuteistoji rodo polinkį taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad L. B. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistosios atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
5.8. Atsižvelgus į nuteistosios nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumą visuomenei, ankstesnį veikų pakartotinumą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus nėra pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos namų nuteistąją L. B. ji laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo ir nuteistosios skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,
nutaria:
nuteistosios L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.