Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini)., ištekėjusi, dirba UAB (duomenys neskelbtini) mėsos cecho darbininke, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. kaltinama tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji, 2024 m. balandžio 13 d. apie 09:00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 34, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,27 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. S. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji R. S. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, jo esmę suprato, visiškai pripažįsta savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos. Parodymus duoti sutinka. Visiškai prisipažįsta, kad 2024 m. balandžio 13 d., apie 09:00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo jai priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi. Dėl šio fakto nori paaiškinti, kad 2024 m. balandžio 13 d. ryte ji susibarė su vyru ir nusprendė išgerti alkoholio. Ji išgėrė nemažai degtinės, kiek išgėrė, pasakyti negali, nes neprisimena. Praėjus pusantros valandos po to, kai ji vartojo degtinę, ji nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Parduotuvė yra apie 2 km atstumu nuo jos namų. Ji atsisėdo už vairo, kadangi jautėsi gerai ir buvo įsitikinusi, kad vairuodama negali kam nors sukelti pavojaus. Parduotuvėje buvo apie 09:00 val., nusprendė nusipirkti pakuotę sausainių ir išgerti. Padavė pardavėjai savo banko kortelę, tačiau pardavėja pasakė, kad jos banko sąskaitoje nėra pinigų. Tada ji patraukė namų link, važiuodama namo, apie 09:00 val., prie kitos parduotuvės „Aibė“ pamatė policijos ekipažą. Nuvažiavo toliau. Per veidrodėlį pamatė policijos tarnybinį automobilį, kuris važiavo jai iš paskos su įjungtais raudonai – mėlynos spalvos švyturėliais. Ji sustojo autobusų stotelėje. Policijos pareigūnai priėjo prie jos, paprašė pateikti asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimą. Ji su savimi vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Tuomet policijos pareigūnai pasiūlė patikrinti jos blaivumą. Ji sutiko. Pirmuoju pūtimu jai buvo nustatytas 2,27 prom. girtumas, antruoju pūtimu – 2,53 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko. Automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Dėl to, kad vairavo automobilį, būdama neblaivi, nuoširdžiai gailisi. Prašo šį tyrimą pabaigti baudžiamojo įsakymo tvarka. Psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose neregistruota, yra sveika.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje R. S. kaltė dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pati kaltinamoji, kad R. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (2,27 prom.), kai neblaivumas viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be kaltinamojo prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje. Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji R. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, t. y. vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,27 prom. etilo alkoholio koncentracija.

R. S. veiksmai pagal BK straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes atitinka visus šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

R. S. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji nurodė, kad apie tokią galimybę jai yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jai siūloma skirti, rūšis ir dydis jai yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su automobilio konfiskavimu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę R. S., atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padarius nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą 75 MGL (3750 Eur) baudą.

Kaltinamajai visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK straipsniu, R. S. skiriama 75 MGL (3750 Eur) bauda mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, R. S., vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Taigi, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). R. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotinas jai priklausantis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir dokumento paėmimas, o vairuotojo pažymėjimas Nr. 02034034, išduotas R. S. vardu, perduotinas VĮ „Regitra“. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonei „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

VĮ „Regitra“ šiuo baudžiamuoju įsakymu praneština apie teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą R. S. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 16 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL (3750 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, R. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai galutinę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 16 d. ir apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jai priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, o vairuotojo pažymėjimą Nr. 02034034, išduotą R. S. vardu, perduoti VĮ „Regitra“.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2023 m. balandžio 16 d. nutarimu R. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki minėto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda per 2 (du) metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktinų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, mokėjimo paskirtis – „Bylos Nr. e1-699-1197/2024, įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (Ukmergės g. 322, LT-09600 Vilnius; elektroninis paštas: vilniaus.regiono@teismas.lt);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistoji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.