- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2-1544/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Sigmos partneris“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Sigmos partneris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2468-392/2013 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Sigmos partneris“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baldų rojus“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir prekių saugojimo išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-145-178/2011, 2011 m. vasario 14 d. sprendimu pripažino negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d., 2009 m. rugsėjo 1 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, sudarytus tarp UAB „Baldų rojus“ ir UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, pagal kuriuos buvo atsiskaityta už prekes, gautas pagal ginčijamą sutartį ir priteisė BUAB „Baldų rojus“ iš atsakovo UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ 648 639,62 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimis konstatavo, kad tarp šalių pasirašyti minėti tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai pripažintini neteisėtais, prieštaraujančiais imperatyvioms teisės normoms, todėl naikintini kaip pažeidžiantys kitų BUAB „Baldų rojus“ kreditorių lygiateisiškumą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ir UAB Baldų rojus“, ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą savo sąskaita atsiimti iš ieškovo prekių už 439 026,48 Lt sumą bei įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui 209 613,14 Lt už parduotas prekes; 2) priteisti UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ iš BUAB „Baldų rojus“ 67 143,84 Lt prekių saugojimo išlaidas, pripažįstant šią sumą kreditoriniu reikalavimu atsakovo bankroto byloje; 3) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/12/01825 civilinėje byloje Nr. 2-145-178/2011 išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Pastarasis ieškovo prašymas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Atsakovas BUAB „Baldų rojus“ kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0157/12/01825 (civilinė byla Nr. 2-145-178/2011) arba pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, leidžiant antstoliui atlikti vykdomuosius veiksmus, išieškant iš ieškovo UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ 209 613,14 Lt sumą, kurią pats ieškovas, kaip yra nurodęs ieškinyje, sutinka sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant antstoliui A. N. atlikti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/12/01825 Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-145-178/2011 išduoto vykdomojo rašto pagrindu, išieškant iš ieškovo UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ 209 613,14 Lt sumą, o kitą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 03 d. tarp UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ir UAB Baldų rojus“ ir taikyti restituciją įpareigojant atsakovą savo sąskaita atsiimti iš ieškovo prekių už 439.026,48 Lt ir įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui 209.613,14 Lt už parduotas prekes, t. y. pats ieškovas pripažįsta, kad yra pardavęs pagal sutartį įsigytų prekių už 209 613,14 Lt ir turi galiojančią prievolę atsiskaityti, todėl išieškojimo stabdymas šioje dalyje yra nebetikslingas. Kita vertus, pažymėjo, kad ginčas dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dar nėra išspręstas, todėl naikinti visa apimtimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
1. Skundžiama nutartis priimta dar neprasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, o ieškovas gali tikslinti ieškinyje keliamus reikalavimus.
2. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, visiškai neatsižvelgė, kad ieškovas pradiniame ieškinyje kelia reikalavimą atlyginti prekių saugojimo išlaidas, kas įtakotų tarpusavio įsiskolinimų užskaitos galimybę.
3. Pradėjus išieškojimo veiksmus, išieškotos pinigų sumos atžvilgiu nebūtų įmanoma taikyti restitucijos, nes gauti pinigai būtų padalinti bankrutuojančios įmonės kreditoriams proporcingai jų kreditorinių reikalavimų dydžiui.
4. Ieškovo žiniomis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-835-78/2013, kurioje buvusiam UAB „Baldų rojus“ administracijos vadovui R. J. G. yra pareikšti kaltinimai dėl skolininko nesąžiningumo sudarant ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį, o minėtoje byloje gali būti nustatytos svarbios aplinkybės, galinčios sudaryti pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-145-178/2011.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Baldų rojus“ prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas ir vėlesnėse proceso stadijose (CPK 141 str.), o ieškovas tik vilkina Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo vykdymą. Tuo tarpu vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, jokie tarpusavio užskaitymai nagrinėjamu atveju negalimi. Be to, kad ir koks būtų teismo procesinis sprendimas, ieškovas privalės sumokėti atsakovui 209 613,14 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Skundžiamos nutarties nepagrįstumą apeliantas motyvuoja galimybe keisti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 141 str.), tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (CPK 179 str. 3 d.) aišku, jog šiuo metu neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2468-392/2013) ieškovo UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ieškinys atsakovui BUAB „Baldų rojus“ yra atmestas, o duomenų, kad ieškovas būtų keitęs ieškinio pagrindą ar dalyką, nėra. Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, aktualūs būtent pareikšti, o ne hipotetiniai ieškinio reikalavimai (CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu pats ieškovas, atsižvelgdamas į ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas dėl įskaitymo negalimumo, ieškiniu prašė pripažinti 67 143,84 Lt BUAB „Baldų rojus“ prekių saugojimo išlaidas ieškovo kreditoriniu reikalavimu atsakovo bankroto byloje (8 b. l.), todėl teigti, kad dėl to turėtų sumažėti atsakovo prievolė dėl atlyginimo atsakovui už parduotas prekes (7 b. l.), nėra pagrindo. Atitinkamai tai, kad konkrečiu atveju restitucija dėl 209 613,14 Lt išieškojimo nebūtų galima, nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo skundžiama nutartimi pagrįstumo, nes pats ieškovas sutinka dėl minėtos sumos atsakovui grąžinimo (7 b. l.), todėl restitucija dėl pinigų grąžinimo ieškovui po Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo įvykdymo, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, net negalėtų būti taikoma. Be to, apeliantas nenurodo, kokios baudžiamojoje byloje nustatytinos aplinkybės galėtų turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-145-178/2011 teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis, kurio nagrinėjamu atveju ieškovas nesumokėjo, todėl minėto dydžio žyminis mokestis iš ieškovo priteistinas valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Sigmos partneris“ (į. k. 123219940) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio valstybei.