Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Latvijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta -(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta -(duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB “A.” tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2025 m. birželio 18 d., laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 17.30 val. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų tyčia suduodamas ne mažiau kaip du tiesioginius smūgius būkais kietais daiktais A. P. į veido ir galvos sritis, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. P. viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžį, viršutinio žandikaulio 12 ir 23 dantų lūžius, nubrozdinimus apatinėje lūpoje, kraujosruvą dešinės ausies srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžio ir viršutinio žandikaulio 12, 23 dantų lūžio A. P. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Specialistas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jo išvada buvo surašyta vadovaujantis pateiktais ekspertizei medicininiais dokumentais, t. y. Regioninės Telšių ligoninės priėmimo skyriaus medicininiais dokumentais, Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinės kortelės duomenimis, Klaipėdos universiteto ligoninės gydymo stacionaro duomenimis. Tyrimo metu nustatyta, kad A. P. buvo padarytas viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis, ataugos lūžio vietoje viršutinio žandikaulio 12, 23 dantų lūžiai, nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kraujosruva dešinės ausies srityje ir žaizdos dešinėje plaštakoje. Atliekant papildomą specialisto išvadą buvo pateikti duomenys, kad M. A. smūgių nesudavęs, bet tik nustūmęs nuo laiptų stipriai suimdamas už krūtinės. Tokiu atveju nukentėjusysis turėjo kristi aukštielninkas nuo laiptų, tada visi kūno sužalojimai atsitrenkiant į buką kietą pagrindą turėjo būti nugariniame kūno paviršiuje, o medicinos dokumentuose nurodyta, kad sužalojimai padaryti kaip tik priekiniame paviršiuje, tai neatitinka įtariamojo nurodytų aplinkybių. Antra, buvo kalbama, kad nukentėjusysis galėjo nuo numetimo atsitrenkti į statybinių šiukšlių krūvą, kuri ten, kaip pateikta įvykio vietos apžiūros protokole, už 6 ar 8 metrų. Abiem asmenim stovint ant laiptų tokį atstumą numesti ar nustumti, mano, kad yra neįmanoma. Be to, sužalojimai padaryti, veide, lūpų srityje ir ausies srityje, tai jau yra skirtingos kūno sritys. Tokiu būdu, jeigu ir būtų nukritęs veidu ant nelygių paviršių, tokie sužalojimai nuo vienkartinio kritimo neturėjo atsirasti. Atsižvelgiant, kad buvo padaryti nubrozdinimai apatinėje lūpoje, ir lūpų srities projekcijoje sužaloti viršutinio žandikaulio dantys, viršutinio žandikaulio alveolinė atauga, šiems sužalojimams reikėjo vieno tiesioginio smūgio į veidą, į lūpą ir dantų sritį, o kraujosruvai ausies kaulų srityje dešinėje pusėje reikia dar vieno papildomo smūgio. Dėl žaizdų dešinėje plaštakoje konkrečiau pasisakyti nėra galimybės, nes dokumentuose nenurodytas žaizdų plaštakoje skaičius. Žaizdos plaštakoje galbūt galėjo atsirasti kokios nors griuviminės traumos metu tą pačią dieną, nes nukentėjusiam lankantis, praėjus 6 valandoms po įvykio, Telšių ligoninės priėmimo skyriuje, tie sužalojimai buvo aprašyti. Iš esmės tokie sužalojimai rankoje tikrai atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad galėjo susižaloti į stiklo šukes. Veido ir ausies sužalojimai tikrai nėra būdingi griuviminei traumai. Jeigu nukentėjusysis būtu suimtas iš nugaros pusės ir metamas ar nustumtas ant veido (nors nemano, kad tokią stūmimo jėgą būtų išvystęs įtariamasis) ir jeigu nukentėjęs būtų atsitrenkęs į nelygius aplinkos daiktus, tai turėjo būti muštinės žaizdos lūpos paviršiuje, išorinėje lūpos pusėje, o ne burnos sužalojimai. Veido sužalojimų specifika turėtų būti kitokia.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau iš esmės neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju A. P.. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo labai girti, todėl kaltinamasis detaliai nepamena visų įvykio aplinkybių, o nukentėjusysis visiškai neprisimena kokiu būdu buvo sužalotas.

Paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo A. P. ir liudytojų M. P., T. S., R. G. parodymais nustatyta, jog 2025 m. birželio 18 d., laikotarpiu nuo 10 – 11 val. A. P., T. S. ir M. A. vartojo alkoholinius gėrimus kaltinamojo M. A. namuose. Tuo laikotarpiu pas M. A. atvažiavo M. P. ir R. G.. Kaip nurodė M. P., kuris alkoholio nevartojo, jie pabuvo apie valandą ar dvi valandas ir išvažiavo, o pas M. A. paliko A. P. ir T. S.. Liudytojas T. S. parodė, jog jis neprisimena tiksliai kada išėjo, bet mano, kad išėjo ansčiau už kitus. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtina, jog visiems išėjus, jie dviese liko M. A. namuose ir dar vartojo alkoholinius gėrimus, tuo metu A. P. buvo sveikas, nebuvo sumuštas. Nukentėjusysis tvirtina, jog užmigo M. A. namuose, o paskui buvo netikėtai sumuštas ir viską pamena tik nuo to momento, kai atsidūrė prūde. Kaltinamasis tvirtina, jog nukentėjusysis jį įžeidinėjo, o paskui užsipuolė, todėl gindamasis A. P. išstūmė iš savo namų pro duris, jokių tiesioginių smūgių jam nesudavė. Galimai jis susižalojo pats, griūdamas ant plytų krūvos. Kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusįjį suėmė už krūtinės ir stipriai jį nuo savęs pastūmė, nustūmė nuo betoninių laiptų, matė kaip jis skaudžiai trenkėsi į laiptus, ridenosi ir veidu atsitrenkė į plytų krūvą (2 t., b. l. 25-26). Teisme kaltinamasis nurodė, jog išmetė (išstūmė) nukentėjusį pro duris suėmęs iš nugaros pusės ir jis nukrito, o atsistojęs šlapinosi į jo prūdą, todėl jį įstūmė (spirdamas su koja) į prūdą ir neleido jam išlipti, stumdydamas grėbliu. Nors kaltinamasis neigė, kad sudavė tiesioginius smūgius nukentėjusiajam į veidą ir taip jam sulaužė žandikaulį bei išmušė dantis, tačiau kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, tą dieną nukentėjęs A. P. niekur kitur nebuvo tik pas kaltinamąjį M. A. ir apie pietus dar buvo sveikas, o apie 17.30 – 18 val. šlapias ir sumuštas grįžo į namus, ką patvirtino liudytoja L. P.. Specialisto išvada nustatyta, jog nukentėjusiajam padarytas viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis, viršutinio žandikaulio 12 ir 23 dantų lūžiai, nubrozdinimai apatinėje lūpoje, kraujosruva dešinės ausies srityje, sužalojimai padaryti dviejų smūgių pasekoje ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos ekspertas, specialistas J. S. kategoriškai paneigė, jog nukentėjusiajam sužalojimai veide galėjo būti padaryti krentant ir atsitrenkiant į kietus daiktus. Kaip paaiškino specialistas, jeigu nukentėjęs būtų griuvęs atbulas, būtų patyręs sužalojimus nugariniame kūno paviršiuje, o ne veide. O jeigu būtų kritęs veidu į kietus nelygius paviršius (pav. plytų krūvą), tai nukentėjusiajam nustatyti vidiniai sužalojimai nebūtų galėję atsirasti, būtų buvę tik išoriniai sužalojimai. Be to, liudininkas T. S. patvirtino, jog dar tą patį vakarą M. A. atėjo pas jį ir pasakė, kad su A. P. namuose susimušė, sakė, kad “dėjo jam į snukį” ir išmušė dantis. Liudytojas M. P. taip pat patvirtino, jog kalbėjo su M. A., kuris patvirtino, jog susimušė ir su kumščiu ar su grėbliu išdaužė A. P. dantis.

Visi paminėti ir nuoseklią įvykių grandinę sudarantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis dėl asmeninių paskatų tyčia suduodamas ne mažiau kaip du tiesioginius smūgius būkais kietais daiktais A. P. į veido ir galvos sritis, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę M. A., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs), žala nėra atlyginta, tačiau kaltinamasis dirba, todėl jam skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, netaikant intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus – atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam A. P. padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 3, 4 punktai, 61 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį 8430 Eur sumai turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro: 930 Eur patirtos išlaidos už gydytojų odontologų paslaugas ir būsimi nuostoliai 7500 Eur už dantų protezavimą, pagal MB “(duomenys neskelbtini)” sudarytą gydymo planą (1 t. b. l. 40-55).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, jog bylos nagrinėjimo dienai dantų nėra susitvarkęs, nes neturi pinigų. Iki sužalojimo turėjo dantų tiltą, jo nereikėdavo išimti. Kaltinamasis išmušė dantis, todėl uždėti tokį dantų tiltą koks buvo, nėra galimybės, nėra prie ko tvirtinti. Už laikiną protezą (dantų plokštelę) sumokėjo 800 Eur. Su plokštele didelis diskomfortas, pavalgius ją reikia išsiplauti, prilenda maisto, spaudžia. Tam, kad atstatyti į pradinę padėtį, gydytojas sakė, jog reikia įdėti 3 ar 4 implantus, gydytojas paskaičiavo reikiamą pinigų sumą. Kiek turėjo išlaidų, mokėjimo kvitus pateikė teismui. Taip pat prašo priteisti neturtinę žalą 5000 Eur už sukeltus nepatogumus ir skausmą, prarastą laiką, gydėsi ir niekur negalėjo rodytis mėnesį laiko. Iš šiuo metu patiria nuolatinį diskomfortą dėl dantų plokštelės, su kuria nepatogu valgyti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai).

Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.283 straipsnio nuostatos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018). Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-335/2013, 3K-3-437/2014).

Nukentėjusysis A. P. prašo priteisti patirtas gydymo išlaidas ir būsimas gydymo išlaidas susijusias su dantų protezavimu. Iš specialisto išvados ir pateiktų medicininių dokumenų (1 t., b. l. 47-49; 96-97; 101-102) nustatyta, kad A. P. buvo padarytas viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis, viršutinio žandikaulio 12 ir 23 dantų lūžiai. Iš pateiktų mokėjimo kvitų (1 t., b. l. 51; 2 t., b. l. 112) nustatyta, kad nukentėjusysis sumokėjo 130 Eur Klaipėdos universitetinėje ligoninėje už suteiktas odontologines paslaugas (danties rovimą), taip pat sumokėjo (duomenys neskelbtini) odontologijos centrui 800 Eur už suteiktas odontologijos paslaugas. Nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, todėl akivaizdu, jog odontologinės procedūros buvo būtinos, jos pagrįstos mokėjimų kvitais, todėl iš kaltinamojo M. A. priteistina 930 Eur nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimui.

Būsimos žalos atlyginimo priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidų atlyginimą prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022). Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas (nukentėjęs asmuo), siekdamas, kad būtų priteistas būsimų gydymo išlaidų atlyginimas, turi įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).

Šiuo konkrečiu atveju nėra žinoma kiek tiksliai kainuos nukentėjusiojo A. P. dantų protezavimas. Dantų gydymo plano sudarymas nereiškia, jog jis bus įgyvendintas, be to, tai preliminarus paskaičiavimas, sudarytas po vienintelio nukentėjusiojo apsilankymo odontologijos centre. Nėra žinoma ar nukentėjusysis tikrai protezuos dantis, kokias pasirinks medžiagas ir pan. Kadangi nėra nustatyta, jog būsimos dantų protezavimo išlaidos yra skubios ir būtinos, o prašomos priteisti išlaidos yra realios, šioje dalyje civilinis ieškinys nėra pagrįstas, todėl atmestinas.

Pažymėtina, kad atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, susijusių su sveikatos atstatymu, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (kuris taikomas reikalavimams atlyginti padarytą žalą ir skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikęs įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų ir pagrįsdamas priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad, analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kartu ir priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Be to, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020).

Vertinant šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad dėl viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžio, viršutinio žandikaulio 12 ir 23 dantų lūžių, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo patirti fiziniai išgyvenimai (skausmas), negalėjimas valgyti, kalbėti, buvo lydimi emocinių išgyvenimų; atsižvelgtina ir į šiuo metu patiriamus nepatogumus, nes netekęs dantų tilto, nešioja dantų plokštelę, kuri nepatogi valgant, nepatogi jos priežiūra. Įvertinus paminėtas aplinkybes, taip pat įvertinus rizikingą paties nukentėjusiojo elgesį: girtavo kartu su kaltinamuoju, jį provokavo pajuokiančiomis pastabomis, laikytina, kad paties nukentėjusiojo elgesys taip pat įtakojo žalos atsiradimą, todėl nukentėjusiojo prašoma priteisti 5000 Eur neturtinė žala mažintina iki 3000 Eur, kas atitinka ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjęs taip pat prašė priteisti patirtas atstovavimo išlaidas 400 Eur už jam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, rengiant civilinį ieškinį (1 t., b. l. 54). Nukentėjusysis turi teisę į atstovavimą, patirtos išlaidos nėra per didelės, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Valstybinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 996 Eur sumai, kurią sudaro išlaidos už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 60-71). Ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo M. A.. Taip pat nuo priteistos sumos priteistinos procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (CK 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi žala civiliniams ieškovams nėra atlyginta, iki civilinių ieškinių patenkinimo paliktinas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. A. turtui (BPK 151 straipsnio 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. P. nusikalstama veika padarytą 930 Eur turtinę žalą ir 3000 Eur neturtinę žalą bei tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iki nuosprendžio vykdymo M. A. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo M. A. nukentėjusiojo A. P. naudai: 930 Eur (devynis šimtus trisdešimr Eur) turtinės žalos atlyginimui, 3000 Eur (tris tūkstančius Eur) neturtinės žalos atlyginimui bei 400 Eur (keturis šimtus Eur) patirtas atstovavimo išlaidas.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo M. A. Valstybinės ligonių kasos, įmonės kodas 191351679, naudai 996 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt šešis Eur) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 996 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (žalą reikia sumokėti į Valstybinės ligonių kasos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB).

Iki civilinių ieškovų A. P. ir Valstybinės ligonių kasos civilinių ieškinių patenkinimo palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini)., turtui: 1. Piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, "Swedbank", AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: suma virš 800 eurų. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio 13430 Eur užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 800.00 Eur; 2. Piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, "Swedbank", AB sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: suma virš 800 eurų. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio 13430 Eur užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 800.00 Eur; 3. Piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, "Swedbank", AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: suma virš 800 eurų. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio 13430 Eur užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 800.00 Eur; 4. Piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, "Swedbank", AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: suma virš 800. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio 13430 Eur užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 800.00 Eur; 5. Keleiviniam automobiliui RENAULT ESPACE, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudimas parduoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio 13430 Eur užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); 6. Motociklui OVRIGA PAGSTA, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. 06700252, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudimas parduoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio 13430 Eur užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); 7. Pastatui - Sodo pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, adresas: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudimas parduoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio 13430 Eur užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); 8. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, adresas: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudimas parduoti. Apribojimo pagrindas civilinio ieškinio 13430 Eur užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.