- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-276/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis (pran.)
- Ieškovas
- A. J., A. D., A. A., G. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus duona“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio duona“
- Kategorijos
- 27.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. J. , A. D. , A. A. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-357-278/2006 pagal ieškovų A. J. , A. D. , A. A. ir G. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus duona“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio duona“, akcinei bendrovei finansų maklerio įmonei „Finasta“ dėl termino atnaujinimo bei privalomai parduodamų akcijų kainos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. J. , A. D. , A. A. ir G. K. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.117, 1.131, 2.119 straipsniais bei Vertybinių popierių rinkos įstatymu (toliau-VPRĮ) atnaujinti terminą reikalavimui nustatyti privalomai parduodamų akcijų kainą pareikšti, nustatyti teisingą privalomai parduodamų akcijų kainą bei sustabdyti privalomą akcijų išpirkimo procedūrą iki procesinio sprendimo dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovai nurodė, jog 2006 m. kovo mėnesį gavo pranešimus, kad jų turimos akcijos turi būti privalomai parduotos po 8 Lt už vieną akciją. Su pasiūlyta kaina nesutiko ir apie tai 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais informavo emitentą AB „Panevėžio duona“, tačiau 2006 m. liepos 11 d. raštu Nr. 221 atsakovas pranešė, kad ieškovams priklausančios akcijos yra parduotos po 8 Lt už vieną akciją. Pažymėjo, kad atsakovo veiksmai neatitinka CK 1.64 straipsnio reikalavimų, nustatančių, jog sandorio šalies valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Be to, pranešime apie akcijų išpirkimą atsakovas neteisingai nurodė išperkamų akcijų kainos ginčijimo tvarką ir terminą (pažeisti VPRĮ 19¹ straipsnio 9 dalies reikalavimai), o A. J. pranešimas apie akcijų išpirkimą, jų supirkimo kainą visai nebuvo įteiktas. Ieškovai atkreipė dėmesį, jog atsakovo nurodymas, kad visa informacija apie akcijų išpirkimo tvarką ir sąlygas buvo paskelbta periodinėje spaudoje, yra nepagrįstas, kadangi atsakovas ieškovams jokių periodinių leidinių nėra pateikęs.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Sprendime nurodyta, kad tretysis asmuo AB FMĮ „Finasta“, veikdamas kaip emitento AB „Panevėžio duona“ atstovas pagal 2005 m. lapkričio 29 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr.20021201/01, apie akcijų išpirkimą 2006 m. vasario 28 d. paskelbė dienraštyje „Lietuvos rytas“ bei įmonės vardu registruotu paštu išsiuntė pranešimus visiems AB „Panevėžio duona“ akcininkams, taip pat ir A. J. šio nurodytu adresu. A. J. buvo žinoma apie tai, jog jam, kaip AB „Panevėžio duona“ akcininkui, yra siūloma parduoti turimas įmonės akcijas UAB „Vilniaus duona“. A. J. akcijų išpirkimo metu dirbo bendrovėje, kuri buvo atsakinga už informacijos apie akcijų išpirkimą paskelbimą akcininkams. Apie akcijų pirkimą jam buvo žinoma ir iš bendradarbių, gavusių apie tai pranešimus, todėl ieškovo A. J. teiginys, jog jam nebuvo pranešta apie akcijų išpirkimą bei galimybę ginčyti siūlomą akcijų pirkimo kainą, vertintinas kritiškai. Be to, apie akcijų išpirkimą paskelbus spaudoje laikytina, kad visiems įmonės akcininkams buvo tinkamai paskelbta ir žinoma apie akcininko UAB „Vilniaus duona“ paskelbtą akcijų išpirkimą, todėl teigti, jog buvo pažeistas VPRĮ 19¹ straipsnio 9 dalies reikalavimas, nėra pagrindo.
Teismas nurodė, jog ieškovai, nesutikdami su atsakovo pasiūlyta akcijų pirkimo kaina, turėjo teisę šią kainą ginčyti laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 28 d. iki 2006 m. gegužės 29 d. Ši akcininkų teisė buvo išaiškinta ir pranešimuose apie AB „Panevėžio duona“ akcijų išpirkimą. Be to, pranešime buvo nurodyta, jog akcininkui nepardavus akcijų nustatyta tvarka bei terminais ir neginčijant siūlomos akcijų kainos, bus laikoma, kad paskutinę išpirkimo termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgis teisę privalomai išpirkti akcijas pasiūlyta kaina, sumokėdamas ją į akcininko nurodytą sąskaitą ar depozitinę sąskaitą. Dėl akcijų išpirkimo kainos nustatymo ieškovai į teismą kreipėsi tik 2006 m. liepos 25 d., tai yra praleidę įstatymo nustatytą 90 dienų terminą. VPRĮ 19¹ straipsnio 9 dalis nereikalauja, jog nustačius terminą, per kurį gali būti ginčijama akcijos kaina, pranešime turi būti nurodoma ir detali ginčijimo tvarka. Be to, ieškovai, būdami rūpestingi, atidūs, turėjo galimybę išperkamų akcijų kainos ginčijimo tvarką išsiaiškinti kreipdamiesi į pranešime nurodytus asmenis, tačiau to nepadarė. Ieškovų nesutikimas su nustatyta akcijų išpirkimo kaina, adresuotas AB „Panevėžio duona“, laikytinas tik informacijos pateikimu emitentui, bet ne siūlomos akcijų išpirkimo kainos ginčijimu.
Teismas sprendė, jog VPRĮ 19¹ straipsnio 10 dalyje bei 14 dalyje nustatytas 90 dienų terminas, per kurį akcininkas turi teisę ginčyti siūlomą akcijų kainą, yra naikinamasis terminas, nes paskutinę nustatyto akcijų išpirkimo termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgyja teisę privalomai išpirkti akcijas pasiūlyta akcijų kaina. Kadangi 90 dienų terminas pasibaigė 2006 m. gegužės 29 d., tai yra iki ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, o naikinamasis terminas negali būti atnaujintas, ieškovams išnyko teisė ginčyti siūlytą išperkamų akcijų kainą. Šio termino pasibaigimas yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Be to, ieškovai, nesutikdami, jog praleistas terminas yra naikinamasis ir prašydami atnaujinti praleistą terminą ginčyti išperkamų akcijų kainą, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė.
Teismas pažymėjo, jog ieškovų teiginys, kad akcininkas UAB „Vilniaus duona“ praleido 30 dienų terminą privalomai išpirkti akcijas ir sumokėti pasiūlytą akcijų kainą, yra nepagrįstas, nes UAB „Vilniaus duona“ 2006 m. birželio 27 d. į notaro depozitinę sąskaitą pervedė 35 920 Lt. Kadangi privaloma AB „Panevėžio duona“ akcijų išpirkimo procedūra pasibaigė 2006 m. birželio 27 d., jos sustabdyti nebegalima. 2006 m. vasario 28 d. paskelbus apie akcijų išpirkimą, akcijos kaina buvo nustatyta nepažeidžiant VPRĮ 19¹ straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies reikalavimų. UAB „Vilniaus duona“ pasiūlytos akcijų išpirkimo kainos bendrovės akcininkai neginčijo, todėl ieškovų teiginys, kad ši kaina buvo nustatyta neteisingai, jokiais įrodymais nepagrįstas.
Teismo įsitikinimu, kadangi ieškovai įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo akcijų išpirkimo kainos, teigti, kad UAB „Vilniaus duona“ pažeidė CK 1.64 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Savo neveikimu ieškovai taip pat išreiškė valią ir suteikė teisę atsakovui privalomai akcijas išpirkti pasiūlyta kaina, kaip tai nustato VPRĮ 19¹ straipsnio 11 dalis (CK 1.64 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovai A. J. , A. D. , A. A. ir G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Priimtas teismo sprendimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir materialinės teisės normoms, nes atsakovas ieškovui A. J. nepranešė apie privalomą akcijų pardavimą, jo terminus ir sąlygas. Atsakovas, grįsdamas savo atsikirtimus, pažeidė imperatyviąją normą, nurodytą CK 1.64 straipsnyje, kadangi visi ieškovai aiškiai nurodė, jog nesutinka ir su akcijų privalomo pardavimo faktu, ir su siūloma akcijų kaina. Ieškovai 2006 m. gruodžio 14 d. pateikė teismui motyvuotą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl VPRĮ atitikimo Konstitucijai, tačiau teismas dėl minėto prašymo nei procesinio sprendimo, nei jokių motyvų nepaskelbė ir nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus duona“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atkreipia dėmesį, jog UAB „Panevėžio duona“ ir UAB „Vilniaus duona“ 2007 m. sausio 2 d. buvo reorganizuotos. UAB „Vilniaus duona“ perėmė visas UAB „Panevėžio duona“ teises ir pareigas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pažymi, jog ieškovų pateiktame apeliaciniame skunde visiškai nėra teisinių argumentų, kodėl Panevėžio apygardos teismo sprendimas turi būti peržiūrimas ir naikinamas. Ieškovai, pateikdami nemotyvuotą skundą, nepagrįstai vilkina procesą, o tokie veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad emitentas ėmėsi visų būtinų ir pakankamų priemonių, jog pranešimo apie akcijų išpirkimą turinys taptų žinomas visiems suinteresuotiems asmenims. Atsakovas negali būti atsakingas už aplinkybes, kurių jis nekontroliuoja ir kurios lėmė vieno akcininko neinformavimą. A. J. buvo siunčiamas pranešimas dėl akcijų išpirkimo. Atsakovas taip pat pažymi, kad teismo nutartis kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimu negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pastebi, jog ieškovai nenurodo jokių nei materialinės, nei procesinės teisės normų pažeidimų, todėl jų reikalavimas panaikinti teismo sprendimą yra nepagrįstas.
Tretysis asmuo AB FMĮ „Finasta“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovams apie akcijų išpirkimą, jo terminus ir sąlygas buvo pranešta tinkamai. Pažymi, jog ieškovai, ginčydami akcijų kainą, privalėjo vadovautis VPRĮ 19¹ straipsnio 14 dalimi, numatančia teisę per 90 dienų privalomo išpirkimo terminą (nuo 2006 m. vasario 28 d. iki 2006 m. gegužės 29 d.) kreiptis į apygardos teismą pagal emitento buveinę, reikalaujant nustatyti akcijų kainą, tačiau ieškovai šia teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ieškovai pareiškė reikalavimus dėl termino kreiptis į teismą ginčijant už akcijas siūlomą kainą atnaujinimo bei privalomai parduodamų akcijų teisingos kainos nustatymo. Vertybinių popierių realizavimas (apyvarta, prekyba) vykdomas vadovaujantis specialiu Vertybinių popierių rinkos įstatymu (VPRĮ). Atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių atsiradimo momentą, bylos išsprendimui turi būti taikoma šio įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2006 d. liepos 13 d. (CK 6.305 straipsnio 2 dalis, 6.428 straipsnis).
Lietuvos Respublikoje įsteigto atskaitingo emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įsigijęs akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų šio emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas, suteikiančias balso teisę, o šie privalo jas parduoti įstatymo nustatyta tvarka (VPRĮ 19¹ straipsnio 1 dalis).
VPRĮ 19¹ straipsnio 9 dalis nustato, kad gavęs akcijas išperkančio akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, pranešimą, emitentas ne vėliau kaip per 5 dienas privalo apie akcijų išpirkimą registruotu paštu išsiųsti pranešimus kiekvienam akcininkui, Vertybinių popierių komisijai bei vertybinių popierių biržai ir paskelbti apie tai emitento įstatuose nurodytame Lietuvos Respublikos dienraštyje, kuriame skelbiami vieši pranešimai.
Siekiant užtikrinti kuo tinkamesnį akcininkų informavimą apie privalomą akcijų išpirkimą, įstatyme numatytos ne mažiau kaip dvi informavimo priemonės, tai yra tiek siunčiant pranešimus kiekvienam akcininkui atskirai (VPRĮ 19¹ straipsnio 9 dalis), tiek ir informuojant viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos dienraštyje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apie akcijų išpirkimą buvo paskelbta Lietuvos Respublikos dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2006 m. vasario 28 d. Nr. 48 (t. 1, 40), taip pat išsiųsti pranešimai akcininkams, tarp jų ir A. J. , šio adresu Vyturio g. 25, Panevėžys (t. 1, b. l. 55-57, 75-78). Pažymėtina, kad 2006 m. gegužės 22 d. A. J. AB „Panevėžio duona“ direktoriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka parduoti akcijas už siūlomą 8 litų vienos akcijos kainą (t. 1, b. l. 18, 47). Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad A. J. apie privalomą akcijų pardavimą buvo žinoma, todėl VPRĮ 19¹ straipsnio 9 dalis, nustatanti pranešimo apie akcijų išpirkimą tvarką, pažeista nebuvo.
VPRĮ 19¹ straipsnio 9, 10, 11, 14 dalyse išdėstyta siūlomos už akcijas kainos ginčijimo tvarka. Įstatyme nustatytas 90 dienų terminas ginčyti siūlomą išperkamų akcijų kainą ir nurodoma, kad akcininkai, reikalaudami nustatyti kitą siūlomą akcijų kainą, turi kreiptis į apygardos teismą pagal emitento buveinę. Kolegija pažymi, kad 90 dienų terminas ginčyti siūlomą akcijų kainą turi dvejopą pobūdį. Pirma, tai yra materialinio pobūdžio terminas, skirtas pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytam akcininkui, turinčiam teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas, nes pasibaigus šiam terminui pranešime nurodytas akcininkas įgyja teisę privalomai išpirkti akcijas pasiūlyta akcijų kaina sumokėdamas į akcininko nurodytą sąskaitą arba depozitinę sąskaitą. Antra, tai yra ieškinio senaties terminas kitiems emitento akcininkams, nesutinkantiems su siūloma išperkamų akcijų kaina, kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka ginčijant pranešime nurodytą akcijų kainą (CK 1.117 straipsnio 1 dalis, 1.124 straipsnis).
Ieškovai, nesutikdami su atsakovo pasiūlyta akcijų išpirkimo kaina, galėjo ją ginčyti laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 28 d. iki 2006 m. gegužės 29 d. kreipdamiesi į apygardos teismą pagal emitento buveinę. Ieškovai, nesutikdami su nustatyta išperkamų akcijų kaina, apsiribojo tik emitento AB „Panevėžio duona“ informavimu apie tai (t. 1, b. l. 17-18, 47-50). Toks jų valios išraiškos būdas dėl siūlomos išpirkti akcijų kainos nelaikytinas siūlomos akcijų kainos ginčijimu, nes neatitinka įstatyme nustatytos tvarkos. Ieškovai dėl akcijų išpirkimo kainos nustatymo į teismą kreipėsi tik 2006 m. liepos 25 d., tai yra praleidę įstatymo nustatytą 90 dienų terminą.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovai, prašydami atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą, svarbių jo praleidimo priežasčių nenurodė. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog teigti, kad atsakovas UAB „Vilniaus duona“, atlikdamas VPRĮ 19¹ straipsnyje numatytus veiksmus pažeidė CK 1.64 straipsnį, nėra pagrindo, nes ieškovai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo už akcijas siūlomos kainos.
2006 m. birželio 27 d. atsakovas UAB „Vilniaus duona“ į notaro depozitinę sąskaitą už išperkamas akcijas pervedė 35 920 Lt (t. 1, b. l. 19, 52-54), todėl nuo tos dienos emitento UAB „Panevėžio duona“ privalomo akcijų išpirkimo procedūra yra laikoma pasibaigusia (VPRĮ 19¹ straipsnio 11 dalies 1 punktas, CK 6.56 straipsnio 2 dalis).
Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad 2006 m. gruodžio 12 d. jie pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl VPRĮ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau teismas dėl šio prašymo jokių motyvų nepaskelbė ir nepateikė.
Iš Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 22 ir 29 dienomis vykusio posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 22-23, 25-26) matyti, kad 2006 m. gruodžio 29 d. posėdyje teismas paskelbė nutartį, kurioje išdėstyti išsamūs atsisakymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą motyvai, todėl ieškovų teiginiai, jog teismas dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nepaskelbė ir nepateikė jokių motyvų, laikytini nepagrįstais.
Kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovai pareiškė prašymą ištirti, ar 2006 m. birželio 22 d. priimto ir 2006 m. liepos 14 d. įsigaliojusio VPRĮ 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 19, 19, 19¹, 40, 45, 52, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo trečiuoju(1) skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 ir 48 straipsniams (t. 2, b. l. 2-4), tačiau ieškovų prašomas ištirti įstatymas byloje nebuvo ir negalėjo būti taikomas, nes teismas, spręsdamas bylą vadovavosi VPRĮ įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2006 d. liepos 13 d.
Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai , jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 17 d. nutarimu pripažino, kad VPRĮ 19 straipsnio 1 dalis (2001 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. IX-655 redakcija) ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinta asmens, savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis įgijusio daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, alternatyvi pareiga arba perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šioje civilinėje byloje taikytino VPRĮ 19¹ straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2006 m. liepos 13 d.) nustato, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto atskaitingo emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įsigijęs akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų šio emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas, suteikiančias balso teisę, o šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka. Įvertindama šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tenkinti ieškovų prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nebuvo pakankamo teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų A. J. , A. D. , A. A. ir G. K. į valstybės biudžetą po 4,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.