Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-02-25 · Civilinė byla Nr. 2-417-213/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. 2VP-3619-804/2016Nutartis · 2016-10-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-25
Bylos Nr.
2-417-213/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00034-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Ieškovas
UAB „Snoras distressed assets“
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-417-213/2011 m.Proceso Nr. 2-48-3-00034-2011-8.Procesinio sprendimo kategorija: 116.5. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2011 m. vasario 25 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Snoras distressed assets“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl 3982,82 Lt skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Snoras distressed assets“ prašo priteisti iš atsakovo V. Š. 3841,14 Lt negrąžintos paskolos, 141,68 Lt delspinigių, priskaičiuotų nuo negrąžintos paskolos, susidariusių pagal sutartį, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui V. Š. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 str. 3d. nustatyta tvarka, t.y. seniūnijos seniūnui.

Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

2007-11-27 AB bankas „Snoras“ (toliau – Bankas) ir atsakovas V. Š. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią Bankas suteikė atsakovui 4000,00 Lt kredito limitą. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo jam suteiktą 4000,00 Lt kredito limitą grąžinti iki 2012-11-30, kiekvieno mėnesio 15 dieną mokant po 200,00 Lt, mokėti 12,5 procento dydžio palūkanas ir 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties galiojimo periodu atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl jam buvo skaičiuojami Sutartyje nustatyti delspinigiai.

2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 08-0811 UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ (dabar – UAB „SNORAS distressed assets“) nupirko iš Banko skolą, atsiskaitydama su Banku už perleistą reikalavimą, ir turi visas kreditoriui priklausančias reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį. 2008-10-03 atsakovui buvo išsiųstas pranešimas Nr. 08-122-04-0589 apie reikalavimo teisių perleidimą adresu, kurį atsakovas nurodė Sutartyje kaip adresą kontaktams.

Atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė iki šiol.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo instituto esmė ta, kad reikalavimo perleidimo pagrindu įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje, t.y. pirminė prievolė, siejusi pradinį kreditorių ir skolininką, nesibaigia, tiesiog į pradinio kreditoriaus vietą stoja naujasis kreditorius, kuris turi visas teises, kurias skolininko atžvilgiu turėjo pradinis kreditorius. Iš 2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 08-0811, 2008-07-31 reikalavimo teisių perdavimo-priėmimo akto prie 2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopijų matyti, kad Bankas ir UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią naujajam kreditoriui, t.y. UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas, perėjo reikalavimo teisės į visus pradinio kreditoriaus, t.y. Banko, skolininkus, įskaitant ir atsakovą V. Š. (b.l. 7-10, 11). Iš byloje esančio 2008-10-03 pranešimo Nr. 08-122-04-0589 kopijos matyti, kad skolininkas V. Š. buvo informuotas apie tai, kad Bankas perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį naujajam kreditoriui UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ (b.l. 12). Vadovaujantis Sutarties 14.1., 14.4. p. p., laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, todėl reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Pagal CK 6.63 str. 2 d. nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, kuriais pagal CK 6.249 str. 1 d. pripažįstamos turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Iš ieškovo pateikto Priedo prie 2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 08-0811 perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 2008-07-31 atsakovo skola ieškovui sudarė 3841,14 Lt (negrąžintos paskolos dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3841,14 Lt negrąžintos paskolos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 3841,14 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Sutarties 9.11. p. nustatyta, kad tuo atveju, jei bet kuri Sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl pagal Sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškojimo sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Sutarties 9.10 punktas nustato, kad atsakovas, laiku nesumokėjęs įmokų, moka ieškovui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokami kiekvieną dieną, sudaro net 36,5 procento per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovės, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme. Dėl išdėstyto byloje konstatuotinas pagrindas delspinigių mažinimui.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.

Minėta, kad pagal Sutarties 9.10 punktą atsakovas, laiku nesumokėjęs įmokų ieškovui, moka 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (b.l. 5). Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki 0,02 procento.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku ieškovas patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška, todėl laikytina, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai, t. y. ieškovui, patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo.

Iš ieškovo pateikto Priedo prie 2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 08-0811 perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 2008-07-31 atsakovui buvo priskaičiuota 141,68 Lt delspinigių (b.l. 15). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 141,68 Lt delspinigių. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 28,34 Lt sumą. Dėl išdėstyto ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys ir yra tenkintinas iš dalies.

Patenkinus ieškinį iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 97,15 procentai ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 115,61 Lt (119 X 97,15 proc.) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 1,84 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.136, 1.138, 6.1, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.101-6.109, 6.189, 6.200, 6.205, 6.210, 6.870, 6.872, 6.873, 6.874, 6.881 str. str., CPK 5, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Š. 3841,14 Lt (tris tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt vienas litas 14 ct) negrąžintos paskolos, 28,34 Lt (dvidešimt aštuoni litai 34 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 3869,48 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-01-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115,61 Lt (vienas šimtas penkiolika litų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „SNORAS distressed assets“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. Š. 1,84 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vita Lučkauskaitė